Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5.

2013 m. gegužės 30 d.

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamiesiems G. D., A. G., gynėjams advokatams Kristinai Pugačienei, Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiems V. K., R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, vedęs, teistas 2006-11-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.- 9 MGL (1125 Lt) bauda, bauda išieškota 2008-11-10, teistumas išnykęs,

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. ir A. G., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais 2011 m. sausio 29 d. apie 23.50 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - prie Architektų g. 32 namo, G. D. sugriebiant V. K. už striukės ir parverčiant ant žemės, bei suduodant rankomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, o A. G. spiriant kojomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, bei R. G. keikdami necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad anksčiau V. K. ir R. G. nepažinojo. 2011 m. sausio mėnesį, dienos metu, susitiko su A. G. Nusprendė atsigerti alaus, pakalbėti apie senus laikus, pavakaroti. Iš pradžių nuėjo pas A. G. į namus, esančius Dainų gatvėje, kur gėrė alų, brendį. Po kiek laiko susiskambino su pusbroliu A. D., kuris gyvena Architektų g. 34. Pusbrolis pasikvietė juos į svečius. Jie ėjo nuo Architektų gatvės pusės, kadangi greta kieme gyvena jo uošvis, tai nenorėjo, kad jį pamatytų išgėrusį. Eidamas turėjo brendžio butelį. Einant jiems pro penkiaaukštį namą, prie laiptinės stovėjo V. K. su R. G. Jis su A. G. ėjo pro šalį. Po kiemą vaikščiojo kiti vaikinukai. Tie vaikinai su nukentėjusiaisiais bendravo prie laiptinės. Ką jie kalbėjo – nežino, tačiau jam iš jų bendravimo pasirodė, kad yra pažįstami. Link jų agresyviai nusiteikęs ėjo V. K.. Išgirdo, kaip R. G. į jį kreipėsi lyg vardu A. Kadangi matė artėjantį konfliktą, pasakė: „Sveikas, A. Ar neprisimeni manęs, G.“. V. K. supyko, kad jis taip pasakė, atsakė: „Koks aš tau A.“. Pajuto smūgį, po kurio prarado orientaciją, sąmonę. Buvo parblokštas nugara ant automobilio kapoto. A. G. pasišalino po pirmo jam suduoto smūgio. Jam, gulint ant automobilio kapoto, buvo smūgiuota rankomis į veido sritį. Kiek smūgių sudavė, nepasakys, tačiau ne mažiau 10 smūgių. Tuo metu, kai buvo mušamas V. K., nukentėjusioji R. G. stovėjo jiems už nugaros, ji jo nepuolė. Ji turėjo matyti, kaip jis buvo mušamas. Pasirodę trys vaikinai, atitraukė nuo jo V. K. Jam buvo sužalotas veidas. Jis ėmė grasinti policija. Tada V. K. vėl puolė ant jo, parbloškė ant automobilio kapoto ir ėmė smūgiuoti. Po antrą kartą suduotų smūgių sąmonės nebuvo praradęs. Vaikinai antrą kartą atitraukė V. K. ir visi nuėjo link laiptinės. Jis taip pat nuėjo link to namo laiptinės, nes norėjo nueiti pas pusbrolį. Jo niekas nepraleido ir jis toliau buvo įžeidinėjamas V. K. ir R. G. Pamatęs, kad vėl gali būti užpultas, nuėjo aplink namą ir ėmė šauktis pagalbos. Mobiliuoju telefonu pusbroliui nepaskambino, nes buvo pasibaigusi sąskaita. Pusbrolis gyvena ar penktame, ar šeštame aukšte. Tiksliai nežino, kokiame aukšte gyvena pusbrolis. Tačiau jis jį išgirdo. Šaukė vardu „A.“. Tiksliai neprisimena, ką šaukė. Prie laiptinės vėl susitiko R. G. su V. K., su kuriuo apsižodžiavo. Jis vėl jam pagrasino policija. Neprisimena, kad laiptinėje būtų buvęs koks konfliktas. Pasirodė kažkoks vyresnio amžiaus vyriškis, kurio jis nebuvo matęs ir kuris pasakė, kad jam nieko nėra ir nusivedė pas R. G. į namus apsiprausti veidą ir pamatė visą sudarkytą veidą. Dar jam išeinant jie apsižodžiavo su V. K. Išėjęs pamatė policijos pareigūnus, kuriuos ne jis iškvietė. Atvažiavus policijai, pusbrolis išėjo į lauką. Nukentėjusios negražiais žodžiais nevadino. Ne jis ištepė sienas krauju. Reikia klausti nukentėjusiojo, nes jam buvo sužalota ranka. Jo niekas laiptinėje nestumdė ir jis niekur nebuvo atsirėmęs. Tuo metu buvo neblaivus. Girtumas kilti konfliktui įtakos neturėjo. Ne jis sukėlė konfliktą. V. K. taip pat buvo neblaivus, kuris greičiausiai ir sukėlė konfliktą. Kad jis buvo neblaivus, buvo matyti iš jo veido, iš apsitraukusių akių. Jis buvo išgėręs, tačiau kiek - nepasakys. V. K. labai supyko, kad buvo parašytas dėl jo pareiškimas. Jis girdėjo ir nukentėjusiųjų, ir liudytojų parodymus, kurie yra melagingi. Jis V. K. jokio smūgio nesudavė, bei neįžeidinėjo R. G., jai negrasino. Po įvykio A. G. buvo susitikęs, jis jam sakė, kad to įvykio neprisimena, kai gavo smūgį, pabėgo. Kas sudavė smūgį jam - neprisimena. Į medikus jis nesikreipė. A. G. jam sakė, kad smūgį gavo tą patį vakarą, toje pačioje vietoje, kai jis buvo mušamas. Jam buvo mėlyna akis. Jis nematė, kad A. G. kam būtų sudavęs smūgius, bei nematė, kas jam sudavė smūgį. Po įvykio jis pasigedo mobilaus ryšio telefono ir brendžio butelio. Prie jo nei vienas iš vaikinų negėrė jo atsinešto brendžio. Įvykio vietą nufotografavo jo žmonos tėvas, kuris fotografavo jau po įvykio. Buvo nufotografuota įvykio vieta, jis. Policija įvykio vietoje nieko nedarė. Jie su juo kartu važiavo į ligoninę. Iš ligoninės jis tiesiai buvo išvežtas į policijos komisariatą duoti parodymų, čia jis parašė pareiškimą. Šiuo metu dirba, vedęs. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad susitikus su G. D. nusprendė pasėdėti, atsigerti alaus. Iš pradžių buvo pas jį namuose, kur gėrė alų, brendį. Po kurio laiko į svečius juos pasikvietė G. D. pusbrolis. Jiems einant pas G. D. pusbrolį, link devynaukščio, pamatė prie laiptinės stovinčius žmones, kurių nepažįsta. Kadangi praėjo daug laiko, tai dabar neprisimena, ar prie laiptinės stovėjo mergina. Kiek prisimena, prie laiptinės buvo apie 2 vaikinus. Kažką jie jiems pasakė ir ėmė eiti link jų. Jie taip pat pradėjo eiti link jų, nes vaikinai juos įžeidinėjo, koliojo. Jis mano, kad jie norėjo prie jų prisikabinti, nes pamatė išgėrusius. Jis necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nevartojo. Kažkas iš jų koliojosi, tačiau kas – nežino. Jiems priėjus vieniems prie kitų, tie jaunuoliai ėmė jiems grasinti sakydami: „Ką, apsišikote, gaidžiai“. Iš kažkur atėjo dar gauja vaikinų. Pajuto smūgį į veidą. Jam smūgis buvo suduotas stovint. Nugriuvo. Sąmonės nebuvo praradęs. Atsistojo ir pradėjo bėgti. Prisimena, kad G. D. taip pat liepė bėgti. Kas jam sudavė smūgį, nežino, po to jam buvo sutrenktas žandas – matėsi mėlynė, į gydytojus nesikreipė. Įvykio metu pametė telefoną, kepurę. Kur dingo brendžio butelis – nežino, nes jis jam jau nebuvo aktualus. Smūgių niekam nesudavė. Taip pat nematė, kas sudavė smūgius G. D. 2011-09-12 buvo apklaustas įtariamuoju. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar neprisimena. Tai ką, jis sako dabar, yra tiesa. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įvykio aplinkybes geriau priminė. Galėjo būti, kad G. D. pasiliko gulėti ant žemės. Tą vakarą su nukentėjusiąja R. G. nekalbėjo. G. D. įžeidžiančių žodžių R. G. ir V. K. atžvilgiu nesakė. Kokius žodžius sakė G. D. – neprisimena. G. D. nebuvo jokio pagrindo provokuoti konflikto. Šiuo metu dirba, turi 2 vaikus, nuobaudų darbe jokių neturi. Dirba vairuotoju, su žmonėmis tenka bendrauti kiekvieną dieną. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad iki konflikto kaltinamųjų nepažinojo. Įvykio metu buvo išgėręs. 2011 m. žiemą, šventė draugės R. G. mamos gimtadienį adresu Architektų g. 34-86, Šiauliai. 12 valandą nakties išėjo į lauką pakilnoti mamos. Prie laiptinės stovėjo 5 jaunuoliai. Jis su R. G. išėjo pirmi. Ėjo prie mašinos. Jiems einant, kažkuris iš jaunuolių pašaukė vardu „Artūrai“, tačiau jie nekreipė dėmesio ir nuėjo toliau. Tada juos už Nr. 32 namo kampo pasivijo 2 jaunuoliai. G. D. stvėrė jį už striukės ir pargriovė ant žemės ir G. D. bei A. G. kojomis ir rankomis ėmė jį mušti. Iki parverčiant jį ant žemės, smūgių nebuvo suduota. Vėliau parodė, kad jam stovinčiam smūgį ranka sudavė G. D. Jis gulėjo ant pilvo, veidu į žemę. G. D. buvo jį užgulęs ir prispaudęs prie žemės ir mušė rankomis, o A. G. spardė kojomis. Jam buvo suduota apie 10-20 smūgių, daugiausiai gavo į galvą, dėl ko ją jam po to skaudėjo iki ryto. Kiek ir kuris jam sudavė smūgių, pasakyti negali, nes nežino, nematė. Tuo metu, kai jis buvo mušamas, rankomis stengėsi užsidengti galvą. Vėliau parodė, kad rankomis jis dengėsi veidą. Jis buvo mušamas apie minutę laiko. Draugė stovėjo šalia ir šaukėsi pagalbos. Smūgių draugei nebuvo suduota. Kuriuo metu atėjo liudytojai – nežino. Kai atsikėlė, liudytojai jau buvo atėję. G. D. kažkas nutempė į šalį, ir jis atsistojęs gindamasis prisitraukė A. G. prie savęs ir kojos keliu jam trenkė, daugiau smūgių nebesudavė. Vienas iš liudytojų tempė A. G., tačiau jis vis tiek jį puolė, todėl ir buvo suduotas smūgis. Kur ir kaip jis stovėjo tuo metu – neprisimena. Tai turbūt matė jaunuoliai. O G. D., nors ir buvo nutemptas šalin, visą laiką jį puolė kumščiais. Jam atsistojus, jų muštynes galima įvardinti kaip tampymąsi. Necenzūriniais žodžiais jo draugę vadino abu kaltinamieji. Ją keikė, kai G. D. atitempė nuo jo, ir keikė prie laiptinės. Vadino necenzūriniais žodžiais, nurodytais teisiamojo posėdžio protokole. Įžeidinėjimas truko apie minutę. Kodėl ją keikė – nežino. Po kurio laiko išsiskirstė ir jie nuėjo pakilnoti R. G. mamos. Pakilnoję pasiliko prie laiptinės parūkyti. Berūkant, iš kažkur atsirado G. D., kuris vėl puolė jį, bei ėmė visus iš eilės keikti visokiais žodžiais. Prie laiptinės buvo vienas G. D., A. G. jau nebebuvo. Tada jis G. D. sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Nežino, ar kas matė, kaip jis sudavė smūgį G. D. Susistumdę išsiskirstė. Laiptinėje jis nesistumdė, į sienas, duris nesiramstė. Jam buvo kruvinas delnas. Ant automobilio kapoto nebuvo parvirtęs. G. D. nebuvo parvertęs. Apie tą kapotą jis iš viso nieko nežino. Labiausiai jam buvo sužalota galva, tačiau į ekspertizę nesikreipė, nes buvo iš karto uždarytas. Nesikreipė į medikus, bei neprašė iškviesti greitosios pagalbos. Galvoje buvo guzas, mėlynių nebuvo, liečiamas skaudėjo 3-5 dienas. Nepatogumų dėl jo nebuvo. Kad galva buvo sužalota, suprato iš karto po įvykio. Ant rankų žymių nebuvo, skaudėjo koją, buvo sužalotas rankos delnas. Delną prasikirto krisdamas. Vaistų nevartojo. Liekamųjų reiškinių nėra. Niekam nesakė dėl sužalojimų, nes nebuvo galimybių. Jo vardu registruoto turto nėra. Nedirba, nesimoko. Gyvena iš santaupų. Iš G. D. prašo priteisti neturtinės žalos 8000 Lt. Neturtinės žalos prašo, nes negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį, kur buvo gavęs darbo pasiūlymą. Išvažiuoti negalėjo, nes buvo pasirašęs neišvykti iš gyvenamosios vietos. Neturi dokumentų, patvirtinančių užsienyje susirastą darbą. Be to, dar buvo sulaikytas per naktį. Kitoje byloje yra kaltinamasis. Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir negalėjo išvykti dirbti į užsienį. Anglijoje darbą statybose buvo susiradęs per pažįstamus.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2011-01-29 šventė jos mamos gimtadienį. 12 valandą nakties norėjo ją pakilnoti. Ji su V. K. išėjo pasiimti fotoaparato, kuris buvo mašinoje. Prie laiptinės stovėjo 5 jaunuoliai, kurių nepažinojo. Vieną jaunuolį iš matymo pažinojo. Jis yra kaimynas, tačiau su juo nebendrauja. Ėjo prie Nr. 32 namo, nes už jo buvo mašina. Pašaukė „A.“. Ji atsisuko ir pasakė, kad tokio A. nėra. Jie nuėjo toliau. Atsisukusi atgal pamatė, kaip atbėga 2 jaunuoliai. Pribėgę pačiupo V. K., kurį pervertė ant žemės po mašinos kapotu ir ėmė mušti. Tuo metu G. D. turbūt buvo ant V. K. Tiksliai ji nežino, nes buvo šoko būsenoje. Nematė, kas, kaip ir kiek sudavė smūgių. Matė tik, kad abu kaltinamieji smūgiavo rankomis ir kojomis. Kiek smūgių ir kur sudavė – nematė. Matė suduodamų smūgių ne mažiau 10, tačiau ne daugiau 20 smūgių. Nežiūrėjo, kur buvo V. K. veidas, kai buvo mušamas. Tačiau buvo galima matyti, į kurias kūno vietas jam suduodami smūgiai. Pradėjo klykti. Nuo laiptinės atbėgo trys jaunuoliai. V. K. tuo metu dar gulėjo ant žemės. Tada ji atitraukė A. G., kurio paklausė, kas atsitiko. Jai atsakė, kad jis yra prisidirbęs. Ji pasakė, kad čia ne A., kad jį sumaišė su kitu žmogumi. Tada ją A. G. išvadino visokiais žodžiais. Ji bandė nuo V. K. patraukti G. D., tačiau nepavyko. Atbėgę vaikinai nuo V. K. atitraukė G. D. Nematė, kaip V. K. sudavė smūgį A. G. Jiems grįžus prie laiptinės, necenzūriniais žodžiais vadino G. D. A. G. vadino necenzūriniais žodžiais, nurodytais teisiamojo posėdžio protokole. Ikiteisminio tyrimo metu visada sakė, kad ją A. G. iškoliojo, kad grasino, kad bus ir jai prakirstas antakis. A. D., atėjęs prie laiptinės, pasakė „kurva, kad tavo antakis bus toks pat, kad ramiai nebevaikščiosi čia“. Kadangi buvo šoko būsenoje, tai nematė, ar buvo kokie kiti kaimynai. Liudytojai turėjo girdėti, kai buvo įžeidinėjama. Jautėsi labai nemaloniai. Prie laiptinės ją įžeidinėjo girdint kitiems žmonėms. Galima sakyti, kad prie laiptinės daugiau jau buvo grasinama. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. G. parodė, kad kaltinamuosius matė tik įvykio metu. Nukentėjusiąją porą kartų yra susitikęs laiptinėje, nes yra jo kaimynė. Nukentėjusiojo nepažįsta. Prieš 2 metus, jis, R. V. ir V. K. rūkė prie laiptinės. Buvo jau naktis, apie 23 val. Priėjo abu kaltinamieji, kurie klausinėjo, ką daro, ar tokį tokį pažįsta, ar čia gyvena. Jie buvo atsinešę alkoholinį gėrimą, rudos spalvos, panašų į brendį ar starką, kurį ir jiems siūlė. Jie atsisakė to gėrimo. Buvo aiškiai matyti, kad jaunuoliai buvo neblaivūs. Po kiek laiko iš laiptinės išėjo nukentėjusieji, kurie praėjo pro juos. A. G. pasakė, kad čia tas ir tas. G. D. ėmė šaukti vardu. Kokiu vardu šaukė, dabar neprisimena. Mergina atsisukusi pasakė, kad čia tokio nėra, kad apsiriko. Nukentėjusiems užėjus už penkiaaukščio namo kampo, iš paskos nubėgo kaltinamieji. Išgirdo šaukiančią merginą. Išgirdę šauksmą nubėgo pažiūrėti, kas ten vyksta. Nubėgę pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės, kurio galva buvo po mašinos bamperiu. G. D. ant nukentėjusiojo, o kitas jaunuolis, A. G., stovėjo šalia per žingsnį. Kad G. D. būtų davęs smūgius nukentėjusiajam – nematė, nes jis praktiškai gulėjo po mašina. Vėliau patikslino, kad po pirmo išskyrimo matė, kaip G. D. sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius. Nukentėjusysis gulėjo nugara ant žemės, veidu į dangų. Nematė, kad nukentėjusysis būtų kam sudavęs smūgius. Jis negalėjo suduoti A. G., nes šis stovėjo toliau. A. G. labai nesidraskė. Buvo tik ginčas. Kai išskyrė, G. D. ėmė keikti merginą visokiais negražiais žodžiais, necenzūriniais žodžiais, nurodytais teisiamojo posėdžio protokole. Nukentėjusysis ramiai paklausė „ar tu tikras, kad ji čiulpė“. Nukentėjusysis į įžeidinėjimus gan ramiai reagavo. Tada G. D. vėl užpuolė nukentėjusįjį, kurį parsivertė ant mašinos ir ėmė mušti. Antrą kartą išskyrė. Trečią kartą G. D. vėl bandė pulti, tačiau jie taip pat išskyrė. Kai išskyrė trečią kartą, A. G. nuėjo link Architektų gatvės, nukentėjusieji nuėjo už penkiaaukščio, G. D. irgi nuėjo tada į kitą pusę. Nurimus, grįžo prie laiptinės. Po kurio laiko į lauką išėjo nukentėjusieji. G. D. bandė vėl kažką kalbėtis su jais. Atsisukęs pamatė ant žemės gulintį kruviną G. D. Nematė, kad V. K. ir G. D. būtų buvę susikibę. Jis tik pamatė, kaip G. D. keliasi nuo žemės kruvinu veidu. Po to išėjo kaimynas, kuris pasirodo buvo G. D. pusbrolis, ir iš kitos laiptinės kaimynė. Kas iškvietė policiją, nežino. Jie jos nekvietė. Nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas. Matė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas veido sumušimas, jo skruostas buvo paraudęs. Kitų kūno sužalojimų nepastebėjo.

Liudytoja B. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįsta nukentėjusiuosius. R. G. yra jos duktė, V. K. yra dukros draugas. Nėra nei su vienu piktuoju. Muštynių nematė. 2011-01-29 šventė savo gimtadienį Architektų g. 34-86, Šiauliai. 12 valandą išėjo į lauką išgerti šampano ir pakilnoti. R. G. ir V. K. iš karto neatėjo. Atėjo po kiek tai laiko. Apsiverkusi R. G. pasakė, kad 2 vaikinai sumušė V. K. Grįžus į namus, matė V. K. kraujuotą ranką ir patinusį kelią. Nematė, kad V. K. būtų buvusi sužalota galva ir veidas. Kai grįžo, vienas iš kaltinamųjų G. D. užėjo apsiprausti. Jo veidas buvo kraujuotas. Jam iš kaktos bėgo kraujas. Kito kaltinamojo ji nematė. Jai būnant kambaryje, po kiek laiko pakvietė R. G., nes G. D. apsižodžiavo su V. K. Tada ji jį ir išprašė lauk. Liudytoją G. G. pažįsta iš matymo. Su juo po įvykio nebendravo. Šiuo metu V. K. nedirba. Iki gruodžio mėnesio V. K. dirbo VĮ (duomenys neskelbtini). Ieškojosi jis darbo, Žino, kad žadėjo jis vykti dirbti į užsienį. Kaip V. K. susižalojo ranką – nežino.

Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusiuosius pažįsta. R. G. yra jos sesuo, o V. K. - sesers draugas. Nėra su jais piktuoju. 2011-01-29 šventė mamos gimtadienį. Po 12 val. išėjo į lauką pakilnoti mamos. Pakilnojo, išgėrė šampaną. Tuo metu, kai kilnojo mamą, nukentėjusių nebuvo. Jie atėjo vėliau. Kaip jie atrodė, kai atėjo, ji nematė, nes nekreipė į juos dėmesio. Su svečiais grįžo į namus. Sesuo su V. K. pasiliko lauke. Po kiek laiko atėjo kaltinamasis G. D.. Mama sakė, kad atėjo jis nusiprausti. Ji nematė jokio konflikto. Liudytoją G. G. pažįsta iš matymo. Nebendrauja su juo. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti V. K. Šiuo metu V. K. niekur nedirba. Įvykio metu taip pat nedirbo. Jis dirba tik vasarą. Galvojo vykti dirbti į užsienį. Nežino, ar jis turėjo pasiūlymų dirbti užsienyje. Su sese mažai bendrauja, nes kartu negyvena.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Juos atpažįsta tik iš įvykio. Nukentėjusiuosius taip pat atpažįsta, nes netoliese gyvena. Tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti 2011 m. sausio mėnesį, jis, R. V. ir jo draugas G. G., kurį nelabai pažįsta, stovėjo prie 4 laiptinės, esančios Architektų g. 34. Prie jų priėjo kaltinamieji, kurie paklausė, ką veikia. Jie su savimi turėjo neišgertą brendžio butelį, kurį jiems pasiūlė. Jis su R. V. atsisakė išgerti, o G. G., kiek prisimena, neatsisakė. Matėsi, kaip kaltinamieji priėję prie jų, norėjo juos užkabinti, tačiau nusprendė, kad nelygios jėgos, ir galbūt todėl pasirinko nukentėjusiuosius. Iš laiptinės išėjo abu nukentėjusieji, kurie ėjo link Architektų gatvės. Vienas iš kaltinamųjų pradėjo šaukti vardą, panašų į „Arūnai“. Tačiau nukentėjusieji į šauksmą nereagavo, nuėjo už namo. Kaltinamieji tarpusavyje kažką pasikalbėjo ir nusivijo nukentėjusiuosius. Išgirdo merginos balsą „Baikit“. Supratę, kad užpuolė, nubėgo į įvykio vietą. Nubėgę pamatė, kaip aukštesnis ir stambesnis vaikinas G. D. buvo užgulęs nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, veidu į dangų. V. K. galva buvo šalia automobilio kapoto. Matė, kaip nukentėjusysis muistėsi. Jie išskyrė juos: jis traukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusysis muistydamasis padėjo nutempti kaltinamąjį nuo savęs. Kitas kaltinamasis stovėjo šalia nukentėjusiojo galvos, 2 metrus nuo automobilio. Po to V. K. ir G. D. vienas kitą įžeidinėjo, koliojosi. Nematė, kad smulkesnio sudėjimo kaltinamasis A. G. būtų sudavęs kokį smūgį. Kai jie atėjo, jis stovėjo prie nukentėjusiojo galvos. Jis negalėjo kaltinamajam suduoti smūgių. Nukentėjusioji R. G. stovėjo šalia gulinčio nukentėjusiojo nedideliu atstumu. Buvo tamsus paros metas, tačiau veidai matėsi gerai. Nematė, kad kuris kaltinamasis būtų buvęs sužalotas. Kai jie atitraukė G. D. nuo nukentėjusiojo, kažką jis sakė nukentėjusiajam, tačiau, ką sakė – neprisimena. Buvo išsakyti grasinimai, kad blogai baigsis. Jie pasakė, kad nusiramintų, nes kitu atveju iškvies policiją. Smulkesnis kaltinamasis A. G. nuėjo link Gardino gatvės, o stambesnis kaltinamasis link Gegužių gatvės. Kai viskas nurimo, jie pirmi grįžo atgal prie laiptinės. Po kiek laiko, prie jų priėjo nukentėjusieji. Tuo metu nematė, kad V. K. yra sužalotas. Po to priėjo stambesnis kaltinamasis G. D., kuris ir vėl susiginčijo su nukentėjusiaisiais. Jis tik išgirdo smūgį, po to - dūžį. Atsisukęs pamatė, kaip stambesnis kaltinamasis buvo veidu nukritęs į sniegą. Jam atsikėlus, pamatė jo kruviną veidą, kurį valėsi su sniegu. Kaltinamasis veidą valėsi sniegu, kurį pasiėmė nuo mašinos, kaltinamasis negulėjo ant mašinos kapoto. Nukentėjusysis V. K. tuo metu stovėjo kažkur už trijų metrų nuo kaltinamojo. Sunku pasakyti, ar nukentėjusysis galėjo suduoti smūgius kaltinamajam. Po to atvažiavo policija ir greitoji. Kiek atsimena, stambesnio kaltinamojo G. D. tame name gyvena pusbrolis. Tai gal pas jį kaltinamasis ir ėjo. Kaltinamasis susikibo su nukentėjusiuoju. Jis nematė, kaip jie susikibo, nes tuo tarpu bendravo su draugu R. V.. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Girdėjo, kaip stambesnio sudėjimo kaltinamasis G. D. necenzūriniais žodžiais vadino nukentėjusiąją. Žodžiai buvo įžeidžiantys. Prie laiptinės G. D. ir V. K. vienas kito neįžeidinėjo. Po įvykio kaltinamasis įėjo į laiptinę, kuris valėsi kraują pas nukentėjusiąją namuose. Jo nuomone, konfliktą išprovokavo kaltinamasis.

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįsta nukentėjusiąją merginą, kuri yra jos kaimynė ir su kuria nėra piktuoju. Gyvena Architektų g. 34-83, Šiauliai, pirmame aukšte. Atsimena, kad buvo vakarėlis, tačiau neprisimena, kada jis buvo. Visas įvykis galėjo vykti sausio mėnesį, buvo savaitgalis. Buvo jau vėlu, po 12 valandos. Koridoriuje, prie lifto išgirdo burzgesį. Buvo girdėti keiksmažodžiai, tačiau negalėtų pasakyti, ar abu keikėsi. Keikėsi ne vienas vyriškis, tačiau negalėtų pasakyti, kas keikėsi. Į tą burzgesį sureagavo jos šuo, nubėgo prie durų ir pradėjo loti. Į jos duris kažkas atsitrenkė. Pažiūrėjusi pro durų akutę, matė du vyriškius, kurių vienas buvo kruvinas. Negalėtų pažinti žmogaus, kuris buvo kruvinu veidu. Ar kitas vyriškis buvo kruvinas, nežino, nes nematė. Negali pasakyti, kokio amžiaus buvo tas vyriškis. Kito vyriškio matė tik nugarą. Jie konfliktavo, stumdėsi. Nusprendė iškviesti policiją ir ją iškvietė. Dar kažkiek pasistumdę vyriškiai išėjo į lauką. Po kiek laiko matė į lauką bėgančią kaimynę. Šis konfliktas sukėlė neigiamas emocijas, nes pamatė kruviną žmogaus veidą. Ryte išvedus pasivaikščioti šunį, pamatė ant mašinos kapoto kraują. Mašina stovėjo prie pat laiptinės, išėjusi į koridorių, pamatė kruvinas duris, sienas. Šunį vedžiojo ne prie konteinerio. Jos langai ne į kiemo pusę. Pro langus mato darželį. Negirdėjo, kad kas būtų šaukęs pagalbos.

Be nukentėjusiųjų V. K. ir R. G., liudytojų B. G., V. G., S. V., G. G., V. K. duotų parodymų, kaltinamųjų G. D. ir A. G. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Iš 2011-01-30 G. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2011-01-30 apie 00.15 val. Šiauliuose, Architektų gatvės daugiabučio namo kieme jį sumušė nepažįstamas jaunuolis (1 t., 28 b. l.).

Iš 2011-01-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-oojo būrio vyresniojo patrulio Arūno Motuzo tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į įvykio vietą adresu Architektų g. 34, prie paskutinės laiptinės pastebėjo jaunuolį kruvinu veidu (G. D.), kuris paaiškino, kad jį sumušė kitas jaunuolis, kuris buvo 86 bute (V. K.) (1 t., 31 b. l.)

Iš 2011-03-24 specialisto išvados Nr. G 343/11(04) matyti, kad G. D. nustatytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje į dešinės akies sritį. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 48 b. l.).

Iš 2011-05-19 kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su jame esančiu garso įrašu. Iš garso įrašo matyti, kad moteris paskambino ir pranešė apie įvykį Architektų gatvėje, t. y., kad laiptinėje mušasi, kad laiptinė visa kruvina (1 t., 141-142 b. l.).

Iš 2011-06-27 liudytojos S. V. apklausos protokolo matyti, kad 2011 m. žiemą, tikslaus mėnesio ir dienos šiuo metu nebeatsimena, būnant namuose ir miegant adresu Architektų g. 34-83, Šiauliuose, apie 00.30 val. išgirdo triukšmą prie laiptinės, šūkaujančius vyriškus balsus. Kadangi namuose laiko šunį, tai jis pradėjo loti, atsibudo, pažiūrėjo pro durų akutę, kas vyksta laiptinėje. Gyvena pirmame aukšte, laiptinėje buvo neryškus apšvietimas, nes buvo įsukta silpna lemputė. Matė kelis vyriškius lipančius žemyn ir einančius lauk iš laiptinės, kiek jų buvo tiksliai negali pasakyti, jų nepažįsta ir neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Virš jos buto kaimynai (iš 86 buto) kažką šventė pas save namuose, tai suprato, kad triukšmaujantys vyriškiai yra iš jų buto. Be to, žiūrėdama pro durų akutę, pamatė kraujo dėmes prie pašto dėžučių ant sienos. Suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas laiptinėje. Tie vyriškiai triukšmavo išeidami iš laiptinės ir bestovėdami prie laiptinės durų (Architektų g. 34 namo 4 laiptinės). Jie keikėsi, garsiai šūkavo. Iškvietusi policiją nuėjo miegoti, ir tų vyriškių nebestebėjo nei pro akutę, nei pro langą. Viskas labai greitai nurimo (1 t., 143-144 b. l.).

Iš 2011-02-08 liudytojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad sausio mėn. pabaigoje, šeštadienį, tikslios datos nežino, vakare su draugais Vaidu ir Genadijumi stovėjo prie Architektų g. 34 namo 4 laiptinės. Pro namo kampą atėjo vienas vaikinas, jo vardo nežino, jis buvo smulkaus kūno sudėjimo. Jis jų paklausė, ar jie čia gyvena, o po to, po kokių 20-30 sekundžių priėjo kitas vaikinas, stambesnis, jo vardo taip pat nežino. Tas stambesnis vaikinas pasiūlė jiems išgerti, tačiau jie atsisakė, tada vaikinai prie laiptinės gėrė iš atsinešto fleškiuko (ką gėrė, nežino). Po to iš laiptinės išėjo mergina su vaikinu, jie nuėjo link namo pirmos laiptinės (tolyn nuo jų). Tas smulkesnis vaikinas pradėjo stambesniajam sakyti, kad tas išėjęs vaikinas yra kažką padaręs, sakė einam, vejamės (tiksliai neprisimena ką sakė, minėjo kažkokį vardą). Tada tas stambesnis vaikinas pradėjo šaukti tuo vardu, kurį jam pasakė jo draugas, tačiau nueinantis vaikinas nereagavo, neatsisuko, o po kažkurio pašaukimo mergina atsisuko ir pasakė, kad tokio nėra. Jie nuėjo tolyn prie namo kampo, o tada tie du vaikinai nubėgo link jų. Jie visi buvo už namo kampo ir jie jų nebematė, tik po to išgirdo, kaip pradėjo šaukti mergina, todėl nubėgo pažiūrėti. Ten pamatė, kad su mergina ėjęs vaikinas guli ant žemės, jį laiko užgulęs tas stambesnis vaikinas, o smulkesnis vaikinas stovi netoli, o mergina buvo netoli jo. Jie pradėjo šaukti ant jų, atitraukė abu vaikinus. R. V. su Vaidu buvo su tuo smulkesniuoju vaikinu, o Genadijus laikė anuos du vaikinus. Po to tas smulkesnis vaikinas nuėjo, mergina su vaikinu nuėjo prie jų kompanijos, o stambesnis vaikinas paklausė, kur nuėjo jo draugas, tai jie parodė į kurią pusę jis nuėjo. Jie sugrįžo prie laiptinės, po to prie laiptinės grįžo merginos kompanija (jie šventė gimtadienį), o tada vėl atsirado tas stambesnis vaikinas ir vėl tarp tų vaikinų kilo konfliktas, jie pradėjo aiškintis. Kas įvyko tarp jų, jis nematė, buvo nusisukęs, buvo didelis šurmulys, visi kalbėjo, o po to pamatė, kad stambesniojo vaikino veidas kruvinas (kas įvyko, jis nematė). Po to vaikinas, buvęs su mergina, su kitais nuėjo į laiptinę, o tas stambesnis liko lauke, o po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., 158-160 b. 1.).

Iš 2012-02-13 akistatos protokolo matyti, kad G. D. parodė, kad jam V. K. pirmas sudavė smūgį, po kurio jis atsipeikėjo ir pamatė, kad guli ant mašinos kapoto. Po to V. K. jį mušė rankomis, o atbėgę trys vaikinai G. D. atitraukė nuo V. K.. O V. K. parodė, kad jis nesutinka su tokiais G. D. parodymais ir parodė, kad jį užpuolė A. G. ir G. D., kad jie abu jam sudavė smūgius kojomis ir rankomis, kad jis nusimetęs nuo savęs G. D. jam sudavė keletą smūgių, kad G. D. išvadino necenzūriniais žodžiais jo draugę R. G. (2 t., 140 b. l.).

Iš 2012-02-20 akistatos protokolo matyti, kad G. D. parodė, kad mašinos, ant kurios jis buvo paguldytas V. K., spalva buvo žalia. Kiti G. D. parodymai tokie pat kaip ir anksčiau atliktoje akistatoje. G. D. ir R. G. pasiliko prie savo parodymų (2 t., 174-177 b. l.).

Iš 2012-02-21 akistatos protokolo matyti, kad G. D. ir V. K. pasiliko prie savo parodymų ( 2 t., 178-180 b. l.).

Iš 2012-02-22 akistatos protokolo matyti, kad G. D. liko prie savo parodymų, o G. G. parodė, kad jiems rūkant prie namo laiptinės priėjo G. D. su A. G., kurie pradėjo klausinėti, ką jie čia veikia, ar pažįsta G. D. pusbrolį, po to abu išgėrė atsineštą 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo, greičiausiai brendžio, po to nusekė paskui R. G. ir V. K.. Išgirdus merginos šauksmą, nubėgo už namo kampo ir pamatė, kad G. D. su A. G. muša V. K.. Jie išskyrė V. K. ir G. D., po ko G. D. išvadino necenzūriniais žodžiais R. G., po to G. D. vėl puolė V. K., jie vėl juos išskyrė, po to trečią kartą puldamas V. K. G. D. jį nuvertė ant mašinos. Po to A. G. pasišalino iš įvykio vietos, G. D. išėjo jo ieškoti, o V. K. su R. G. nuėjo prie laiptinės. Jiems būnant prie laiptinės vėl pasirodė G. D., kuris vėl necenzūriniais žodžiais išvadino R. G., po to jis buvo nusisukęs ir atsisukęs pamatė, kad G. D. stojasi nuo žemės su kruvinu veidu (2 t., 181-184 b. l.).

Iš 2012-03-09 akistatos protokolo matyti, kad G. D. pasiliko prie savo parodymų, o R. V. parodė, kad jis su draugais atskyrė G. D. nuo V. K., kuris jo buvo užgultas ir mušamas, A. G. jis nepastebėjo (2 t., 188-191 b. l.).

Iš 2012-03-09 G. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. D. parodė, kur jis buvo 2 kartus sumuštas V. K., kur stovėjo trys vaikinai, kurie juos išskyrė, kur yra laiptinė, į kurią jo neįleido V. K.. Anot G. D. viskas vyko Architektų g. 32 namo kieme (2 t., 192-197 b. l.).

Iš 2012-03-14 V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. K. parodė, kur jis buvo 3 kartus sumuštas V. D., kur stovėjo trys vaikinai, kurie juos išskyrė, kur yra laiptinė, kurioje jis buvo. Viskas vyko už Architektų g. 32, Šiauliai namo kampo (3 t., 3-8 b. l.).

Iš 2012-10-10 liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. K. parodė vietą, kur vyko konfliktas ir kur po to jie stovėjo. Viskas vyko už Architektų g. 32, Šiauliai namo kampo (3 t., 35-39 b. l.).

Iš 2012-10-15 liudytojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. G. parodė vietą, kur vyko konfliktas ir kur po to jie stovėjo. Viskas vyko už Architektų g. 32, Šiauliai namo kampo (3 t., 42-45 b. l.).

Iš 2012-10-15 nukentėjusiosios R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. Viskas vyko už Architektų g. 32, Šiauliai namo kampo (3 t., 48-53 b. l.).

Iš 2012-01-26 specialisto išvados Nr. pG 146/11-343/11(04) matyti, kad G. D. nustatyta muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva apie dešinę akį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis,. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į dešinės akies sritį pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., 6-7 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektas- viešoji tvarka, papildomi objektai- žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai- realus visuomenės rimties arba viešosios tvarkos sutrikdymas. Veikos padarymo būdas- įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (kasacinė nutartis Nr. 2K-65/2010). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Paminėtina, kad nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų pagal veikos pavojingumą. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Atribojant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, teismų praktikoje laikomasi šių kriterijų: sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-429/2012).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. D. ir A. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų G. D. ir A. G., nukentėjusiųjų V. K. ir R. G., liudytojų G. G., B. G., V. G., V. K., S. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – parodymų patikrinimo, akistatos, liudytojo R. V. apklausos – protokoluose, specialisto išvadose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog G. D. ir A. G., veikdami kartu, vienam pasiūlius, kitam pritarus, bendrais tyčiniais veiksmais be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamieji ir nukentėjusieji iki tol nebuvo pažįstami, 2011 m. sausio 29 d. apie 23.50 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, esančio Architektų g. 32, Šiauliuose, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu poveikiu į žmogaus kūną, t.y. G. D. sugriebiant V. K. už striukės ir parverčiant jį ant žemės, bei suduodant rankomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, o A. G. spiriant kojomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas ir taip sukeliant nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, bei keikiant nukentėjusiąją R. G. necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai- buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji teisiamajame posėdyje dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę neigė, tačiau abiejų kaltinamųjų duoti parodymai dėl to paties įvykio akivaizdžiai skiriasi. Kaltinamasis G. D. teigė, kad konflikto jis neprovokavo, smūgių V. K. nesudavė, R. G. neįžeidinėjo, kad jam su A. G. einant pro namo laiptinę link jo agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti V. K., kuris priėjęs sudavė jam smūgį į galvos sritį, nuo kurio jis prarado sąmonę. Atsigavo ir pamatė, kad yra parblokštas ant automobilio dangčio. Po to jam V. K. sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis į veido sritį, po ko pribėgo 3 vaikinai ir nuo jo atitraukė V. K. Po to V. K. antrą kartą jį puolė, nes pagrasino policija, ir vaikinai antrą kartą juos išskyrė. Po to prie laiptinės vėl susitiko V. K. ir R. G., su kuriais apsižodžiavo. Nematė, ar A. G., kam nors sudavė, taip pat nematė, kas A. G. sudavė. Po jam suduoto pirmojo smūgio A. G. pasišalino. Nelogiški atrodo ir G. D. paaiškinimai, kad neva jam pasakius, kad iškvies policiją, V. K. įsiutęs puolė G. D. – akivaizdu, kad minėtais žodžiais asmuo nėra įžeidžiamas ir jis neturi jokios priežasties pulti kitą asmenį ir naudoti prieš jį fizinį smurtą. Kaltinamojo G. D. parodymus, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina specialisto išvada, tačiau iš jos taip pat matyti, kad trauma gali būti ir griuviminė (4 t., 6-7 b. l.). Nukentėjusysis neneigia, kad sudavė smūgį G. D. gindamasis, po kurio jis nugriuvo ant žemės, tuos pačius parodymus taip pat patvirtina ir liudytojai G. G. ir V. K. Liudytoja S. V. patvirtino, kad ant automobilio viršaus matė kraujo dėmes. Tačiau liudytojas V. K. paneigė G. D. versiją dėl kraujo dėmių atsiradimo ant automobilio dangčio, jis parodė, kad G. D. po to, kai buvo nugriuvęs veidu į žemę, kraują nuo veido valėsi sniegu, jį imdamas nuo automobilio, tačiau pats kaltinamasis ant automobilio negulėjo. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. D. akistatų su liudytojais ir nukentėjusiaisiais metu teigė, kad liudytojai ne V. K. atitraukė nuo jo, o jį atitraukė nuo V. K. (2 t., 140, 174-177, 178-180, 181-184, 188-191 b. l.), todėl neaišku, kodėl jį reikėjo atitraukti nuo V. K., jei G. D., pasak jo, buvo paguldytas ant automobilio, t.y., jis neva buvo negalinčio apsiginti asmens pozicijoje. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl V. K. buvo prakirstas delnas, nors pats to neneigė, jei neva G. D. buvo mušamas V. K. Kaltinamasis A. G., skirtingai nei G. D., parodė, kad jis ir G. D. apsižodžiavo su prie laiptinės stovėjusiais dviem vaikinais, jie jiems grasino ir artinosi, ar buvo mergina, jis neprisiminė, po to prisijungė dar gauja vaikinų, jam kažkas sudavė smūgį į veidą, po ko jis nugriuvo, o atsikėlęs iš įvykio vietos pabėgo. Nurodė, jog po smūgio G. D. nugriuvo ant automobilio, tačiau jam priminus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, jog G. D. nukrito ant žemės, o ne ant automobilio dangčio. G. D. necenzūrinių žodžių V. K. ir R. G. atžvilgiu nenaudojo. Jis taip pat niekam smūgių nesudavė ir necenzūrinių žodžių niekieno atžvilgiu nevartojo. Pažymėtina, kad A. G. parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jie su G. D. priėjo prie laiptinės, kur kalbėjosi su vaikinais, po ko iš laiptinės išėjo vienas vaikinas ir smūgiavo G. D. į veidą, o jam kažkas taip pat sudavė į veidą. Neva jis pabėgo iš įvykio vietos, palikdamas G. D. ant žemės apsuptą vaikinų (2 t., 27-28 b. l.). Tačiau tokius tiek kaltinamojo G. D., tiek kaltinamojo A. G. parodymus paneigia nukentėjusiųjų V. K. ir R. G. parodymai. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai vienodi ir atitinka vienas kito. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tik išėję iš laiptinės, V. K. ir R. G. prie laiptinės pamatė 5 vaikinus. Du iš jų pradėjo eiti jiems iš paskos, šaukė vardu „A.“, tačiau R. G. atsakė, kad čia tokio nėra. Po to užėjus už namo kampo tie du jaunuoliai atbėgo ir G. D. griebė V. K. už striukės, parvertė V. K. ant žemės po automobiliu ir abu – G. D. bei A. G. pradėjo mušti V. K. rankomis ir kojomis. G. D. buvo užgulęs ir prispaudęs V. K. prie žemės ir mušė rankomis, o A. G. spardė V. K. kojomis. R. G. sušukus, į pagalbą atbėgo trys jaunuoliai nuo laiptinės, ir R. G. atitraukė A. G., o minėti jaunuoliai atitraukė G. D. Po to V. K. sudavė keliu vieną smūgį A. G. į veido sritį, o G. D. vėl puolė V. K. G. D. puolė V. K. iš viso tris kartus ir visus kartus buvo atitrauktas jaunuolių. Be to, po pirmojo puolimo A. G. ir G. D. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais išvadino R. G., ji juos nurodė teisiamojo posėdžio metu. Po to V. K. su R. G. ir jaunuoliais nuėjo prie laiptinės. Po kurio laiko G. D. vėl pasirodė prie laiptinės, kur vėl kilo konfliktas su V. K. ir R. G., kurią jis vėl išvadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, G. D. vėl puolė, jie vėl susistumdė, po ko išsiskirstė. Nesutampa ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. D. ir nukentėjusiųjų V. K. bei R. G. nurodytos įvykio vietos, t.y., G. D. teigė, kad jį 2 kartus V. K. puolė kieme prie namo, esančio Architektų g. 32, Šiauliuose (2 t., 195-197 b. l.), o tuo tarpu V. K. (3 t., 3 t., 3-8 b. l.) ir R. G. (3 t., 48-53 b. l.) nurodė, kad V. K. buvo užpultas kaltinamųjų jau išėjus iš kiemo prie minėto namo kampo. Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų aplinkybes, kad įvykio vieta yra išėjus iš kiemo prie namo, esančio Architektų g. 32, Šiauliuose, kampo, patvirtino liudytojai V. K. (3 t., 35-39 b. l.) ir G. G. (3 t., 42-45 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojais. Jie taip pat patvirtino, kad nukentėjusiuosius nusivijo abu kaltinamieji, kad tik išgirdę nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, jie atbėgo į įvykio vietą ir pamatė G. D. užgulusį V. K., kurio galva buvo po automobilio bamperiu, ir jį mušantį. Kad A. G. būtų naudojęs fizinį smurtą V. K. atžvilgiu – jie nematė, tačiau jis stovėjo netoli. Be to, ne V. K. parvertė G. D. ant automobilio, o atvirkščiai – G. D. buvo parvertęs V. K. po automobilio bamperiu, ant žemės, o kai juos išskyrė, antrą kartą pats G. D. parvertė nukentėjusįjį ant automobilio dangčio. Liudytojai taip pat patvirtino, kad girdėjo, kaip G. D. du kartus necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais išvadino R. G., t.y., toje vietoje, kur buvo naudojamas fizinis smurtas V. K. atžvilgiu, ir prie namo laiptinės. A. G. parodymus, kad jam gavus pirmąjį smūgį, jis iš karto pasišalino iš įvykio vietos, paneigia nukentėjusiosios R. G. parodymai, iš kurių matyti, kad atitraukus A. G. nuo V. K., jis pasikalbėjo su ja, liudytojo G. G. parodymai, kad A. G. pasišalino iš įvykio vietos tik trečią kartą G. D. atitraukus nuo V. K. ir nurimus konfliktui, liudytojo V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad A. G. pasitraukė iš įvykio vietos po to, kai jie atitraukė G. D. nuo V. K. ir kai buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai R. G. atžvilgiu. Pastebėtina, kad iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, kurie dalyvavo raminant konfliktą, tik G. G. yra R. G. kaimynas, t.y., gyvena tame pačiame name, kaip ir R. G., tačiau tiek pati R. G., tiek ir G. G. neigė iki įvykio bendravę vienas su kitu, t.y., jie nurodė, jog pažinojo vienas kitą tik kaip kaimynai. Tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja B. G. Be to, G. G. ir V. K. parodymus patvirtina liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 158-160 b. l.), akistatos protokolas (2 t., 188-191 b. l.). Liudytoja S. V. apie įvykį nieko negalėjo pasakyti, nes ji jo nematė, kadangi jos langai ne į kiemo pusę, ji tik matė asmenis laiptinėje jau po įvykio, kurių negalėtų atpažinti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad G. G., V. K. ir R. V. (kuris taip pat gyvena Architektų g. 34 name) būtų asmeniškai pažįstami su nukentėjusiais, būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir duotų melagingus parodymus, naudingus nukentėjusiesiems, taip pat nenustatyta, kad minėti liudytojai būtų buvę suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamuosius, minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atitinka vieni kitus ir byloje esančią medžiagą, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Paminėtina, kad liudytojos B. G. parodymai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nes ji parodė, kad po įvykio prie jos priėjo apsiverkusi jos dukra R. G., kuri papasakojo, kad jos draugą V. K. sumušė du nepažįstami jaunuoliai. V. K. parodė, kad kai jis buvo mušamas G. D., gulėjo ant pilvo, veidu į žemę, o liudytojai G. G. ir V. K. parodė, kad jiems atbėgus prie namo kampo nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, o jo veidas buvo į dangų. Taip pat iš V. K. parodymų matyti, kad G. D. buvo atitrauktas nuo V. K. jam muistantis ir taip padedant atitraukti G. D. ir vienam iš liudytojų traukiant G. D. nuo V. K. O V. K. parodė, kad G. D. nuo jo atitraukė kažkuris iš liudytojų. Be to, pats V. K. nurodė, jog nematė, kas kiek jam sudavė smūgių, nes jis veidą nuo smūgių dengėsi rankomis. Todėl, akivaizdu, kad jis ant žemės gulėjo ne ant pilvo, o ant nugaros, tik teisme netiksliai nurodė kai kurias aplinkybes, nes gulint ant pilvo veidą dengtis rankomis nuo smūgių nėra galimybės, tai nepatogu, be to, tokioje padėtyje jis negalėtų nuo savęs nusimesti G. D. net ir padedamas liudytojų, nes pačiam būtų sudėtinga atsikelti. Abu liudytojai G. G. bei V. K. nurodė, jog V. K., kai jie atėjo, gulėjo nugara į žemę, taip pat, kokiu būdu G. D. buvo atitrauktas nuo V. K. pirmąjį kartą, tačiau minėtos aplinkybės nėra esminės aplinkybės, kurios patvirtintų tai, kad kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamo nusikaltimo. Be to, nukentėjusysis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, jog jo atžvilgiu smurtą naudojo abu kaltinamieji, G. D.- rankomis, o A. G.- kojomis, jis tą aiškiai juto, nes abu buvo šalia ir G. D. buvo jį užgulęs, jis smūgiavo rankomis, todėl vienu metu rankomis ir kojomis smūgiuoti vienas žmogus negalėjo. Kiek kas sudavė smūgių, nematė, nes dengėsi veidą rankomis nuo smūgių, tačiau juto, kad buvo smūgiuojama į įvairias kūno vietas, bet daugiausia kliuvo į galvos sritį, po to jam skaudėjo galvą, buvo patinusi koja, sužalotas delnas. Tai patvirtino nukentėjusioji R. G., nurodydama tas pačias įvykio aplinkybes. Sužalojimus patvirtino B. G., nurodydama, jog V. K. buvo sužalota ranka, koja patinusi. Liudytojas G. G. nurodė, jog po muštynių nutraukimo nukentėjusiajam buvo padarytas veido sumušimas, jo veido skruostas buvo paraudęs, kitų sužalojimų jis nepastebėjo. Kad kraujavo nukentėjusiojo ranka, patvirtino ir pats G. D. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, pagal nustatytas aplinkybes tikslintinas kaltinimas, nes nesikeičia kaltinimo esmė, ir nurodytina, kad G. D. sugriebiant V. K. už striukės ir parverčiant ant žemės, bei suduodant rankomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, o A. G. spiriant kojomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas. Kaltinamieji G. D. ir A. G. taip pat neigė necenzūriniais žodžiais vadinę nukentėjusiąją R. G. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. K. parodė, jog daug įžeidžiančių žodžių jo draugės atžvilgiu buvo pasakyta prie namo kampo ir prie laiptinės. Prie namo kampo ją visaip išvadino abu kaltinamieji, o prie laiptinės- tik G. D. Tas pačias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pati R. G. Patebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo apklausta keturis kartus, skirtingu laiku, vis tikslinant parodymus, du kartus ji nurodė, jog ją necenzūriniais žodžiais išvadino tik kaltinamasis G. D. (1 t., 161-163 b. l., 3 t., 46-47 b. l.), vieną kartą, kad abu kaltinamieji (2 t., 17-18 b. l.), o dar kartą- ji patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (1 t., 164-165 b. l.), todėl negalima teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji neužsiminė, jog ją taip pat įžeidinėjo A. G. Kad R. G. įžeidinėjo G. D., tiek prie namo kampo, tiek prie laiptinės, girdėjo abu liudytojai G. G. ir V. K., tą aplinkybę jie patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kad A. G. būtų įžeidinėjęs R. G., jie negirdėjo, tačiau pažymėtina, jog jie konflikto pradžios nematė ir negirdėjo, todėl negalima teigti, jog A. G. nevartojo R. G. atžvilgiu įžeidžiančių žodžių, todėl teismui netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, jų apkalbėti ar melagingai apkaltinti neturi pagrindo, be to, jų duoti parodymai atitinka vieni kitus, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, į tai, kad byloje nėra įrodymų, neginčytinai patvirtinančių kaltinamųjų pateiktas teismui versijas, kurios yra skirtingos, kad kaltinamojo A. G. parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs, taip pat kad G. D. parodymai dėl kai kurių aplinkybių nelogiški, kad nukentėjusiųjų V. K. ir R. G., bei liudytojų G. G., V. K., R. V., B. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra vienodi, nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi ir iš esmės atitinka vieni kitų parodymus bei kitą byloje esančią medžiagą, todėl teismas kaltinamųjų parodymus, kad kaltinamieji neva nenaudojo fizinio smurto prieš V. K., taip pat, kad nevadino necenzūriniais žodžiais R. G., kad neva V. K. pirmas pavartojo smurtą prieš juos,- vertina kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinktas gynybos pozicijas, ir atmeta. Todėl iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad G. D. ir A. G., nepažinodami nukentėjusiųjų, sušuko nueinantiems R. G. ir V. K. „A.“, taip patys pradėdami konfliktą, po ko R. G. atsakė, kad čia tokiu vardu asmens nėra. Tačiau minėtas atsakymas kaltinamųjų neįtikino ir jie suprasdami, kad jėgų persvara yra jų pusėje, nes viena iš nukentėjusiųjų yra moteris, kuri būdama fiziškai silpnesnė negalės tinkamai apginti nukentėjusiojo ir pati apsiginti, nusivijo nukentėjusiuosius už namo kampo, kur G. D. V. K. parvertė ant žemės, G. D. su A. G. sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į įvairias kūno vietas, dėl ko jam galvoje iškilo guzas, skaudėjo ir buvo sutinusi koją, buvo prakirsta ranka. Minėti G. D. ir A. G. veiksmai truko iki kol A. G. atitraukė R. G., o G. D. atitraukė kažkuris iš atbėgusių liudytojų, o V. K. gindamasis sudavė vieną smūgį A. G. į veido sritį. Po ko net ir išsiaiškinus, kad G. D. ir A. G. apsipažino dėl asmens, kad V. K. nėra Artūras, G. D. su A. G. išvadino necenzūriniais žodžiais R. G., dar du kartus bandė pulti V. K., tačiau liudytojų R. V., G. G. ir V. K. buvo atskirtas nuo V. K., po ko A. G. išėjo namo, G. D. nuėjo ieškoti A. G., o liudytojai su nukentėjusiaisiais grįžo prie namo laiptinės, kur atėjus G. D., jis vėl necenzūriniais žodžiais išvadino R. G., sukonfliktavo su V. K., susistumdė, po ko G. D. nukrito į sniegą, o atsikėlęs valėsi kraują sniegu. Taigi, įvertinęs įrodymų visumą, teismas nenustatė, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos agresyvus, provokuojantis ar rizikingas, kaip jie kad teigė, nukentėjusiojo V. K. elgesys. Priešingai, byloje nustatyta, kad konflikto iniciatoriai buvo patys kaltinamieji, nurodydami, jog nukentėjęs prisidirbo, ką patvirtina nukentėjusios R. G., liudytojų G. G., V. K. parodymai, ir tam turėjo įtakos jų vartotas alkoholis. Kaltinamajam G. D. stvėrus už nukentėjusiojo striukės ir jį parvertus ant žemės, prasidėjo muštynės, į kurias įsivėlė tiek kaltinamojo draugas A. G., tiek nukentėjęs V. K., juos skirti turėjo atbėgę G. G., V. K., R. V.. Pažymėtina, kad G. D. nuo nukentėjusiojo liudytojai atitraukė tris kartus, tačiau jis ir vėl puolė nukentėjusįjį, po to dar kartą atėjo prie namo laiptinės ir vėl puolė, kol pats buvo sužalotas, nukentėjusieji, vengdami smūgių ir įžeidinėjimo, pasitraukė, tačiau kaltinamasis G. D. juos nusekė iš paskos ir toliau provokavo muštynes, nors teisiamojo posėdžio metu tai neigė, tvirtino, kad tai jis buvo užpultas du kartus, kas teismo vertintina kritiškai ir atmestina. Viską užbaigė pašalinių asmenų iškviesta policija, kuri netrukus atvyko. Pagal susiformavusią teisminę praktiką smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007) („Teismų praktika“ Nr. 28, p. 216). LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja, kad tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata, taigi nėra būtina ir sveikatos sutrikdymą nustatanti specialisto išvada. Pagal byloje konstatuotas aplinkybes abu kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus- iš chuliganiškų paskatų, be jokios akivaizdžios priežasties pirmas nukentėjusiajam stvėrė už striukės jį pargriovė G. D., po to abu su A. G. nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė kojomis, taip sukeldami jam fizinį skausmą, t. y. nustatyta, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas. Taigi kaltinamieji abu kartu, bendrais tyčiniais veiksmais atliko veiksmus (sudavė smūgius, vartojo necenzūrinius žodžius, kurie bet kurį kitą asmenį įžeistų), kurie laikytini įžūliu elgesiu. Iš minėtų kaltinamųjų veiksmų akivaizdu, kad jie buvo ypač įžūlūs, šiurkštūs, intensyvūs ir pavojingi, nes įvykio pasekmės, jei į įvykio vietą nebūtų atbėgę liudytojai ir atitraukę G. D. nuo V. K., atsižvelgiant į tai, kad du kaltinamieji naudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, kad jis buvo nukritęs ant žemės, būtų rimtesnės nei tik fizinio skausmo sukėlimas V. K., išgąstis, šokas ir įžeidimas R. G. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai įprasta elgtis labai santūriai (teatre, oficialaus renginio metu ir pan.) arba buvo nukreipti prieš pažeidžiamesnį asmenį (vaiką, nėščią moterį ir pan.) ir kt. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kūnui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta turtinė žala, buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai (iš chuliganiškų paskatų sudavus smūgius nukentėjusiajam) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes buvo smurtaujama prieš V. K., garsiai, viešai, necenzūriniais žodžiais buvo vadinama R. G., nutraukti smurtavimą bandė liudytojai G. G., V. K., R. V., tai vyko tiek daugiabučio namo gyventojų (liudytoja S. V. išgirdo laiptinėje triukšmą, matė kruviną veidą, girdėjo, kaip kažkas atsitrenkė į jos buto duris), tiek nukentėjusiųjų V. K. ir R. G., tiek liudytojų G. G., V. K., R. V. akivaizdoje, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas, o nukentėjusioji įvykio metu patyrė išgąstį, šoką. Viskas vyko pačiame mieste, daugiabučio namo kieme, netoli kitų daugiabučių namų, naktį, apie 00.00 val. nakties, žmonėms ilsintis ar švenčiant gimtadienį, nes buvo savaitgalis, šeštadienis. Išgirdusi triukšmą laiptinėje, kaip kažkas atsitrenkė į jos buto duris, ir pamačiusi kruviną veidą, liudytoja S. V. iškvietė policiją, tai jai sukėlė neigiamas emocijas, iki to laiko ji žiūrėjo televizorių, bet tai jai sutrukdė. Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų kiti asmenys patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti, negalėjo tinkamai leisti laisvalaikį, buvo sutrikdytas aplinkiniuose namuose gyvenančių asmenų poilsis, todėl akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas būtent viešoje vietoje - pietinėje miesto dalyje, daugiabučio namo, esančio Architektų g. 32, Šiauliuose, kieme, prie aplinkui esančių daugiabučių namų, naktį, kai žmonės po dienos darbų ilsisi arba švenčia, pramogauja, kai viskas labai gerai girdisi, todėl ypač svarbu gerbti ir nepažeisti jų teises ir teisėtus interesus, rimtį, netrukdyti jiems ilsėtis ar tinkamai leisti laisvalaikį. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus G. D. ir A. G. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios akivaizdžios priežasties pirmi sudavė smūgius nukentėjusiajam, įžeidinėjo nukentėjusiąją, suvokė, kad matant kitiems asmenims, toks elgesys yra nepriimtinas, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. demonstruojant aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą, sutriks visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, bei to norėjo. Pripažintina, kad kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą V. K. atžvilgiu ir taip sukeldami jam fizinį skausmą bei necenzūriniais žodžiais išvadindami R. G., veikė kartu, pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Pažymėtina, jog kaltinamųjų G. D. ir A. G. veiksmai buvo itin intensyvūs, šiurkštūs, pavojingi (abu sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam, tiek rankomis, tiek kojomis, smūgiuota buvo į gyvybiškai svarbias kūno vietas- daugiausia į galvą, G. D. tris kartus puolė nukentėjusįjį prie namo kampo, nekreipdamas dėmesio į tris vaikinus, kurie vis bandė jį atitraukti, nuolat įžeidinėjo R. G., nukentėjusiems, siekiant išvengti konflikto ir nuėjus prie laiptinės, jis vėl grįžo prie jų ir vėl iš naujo pradėjo konfliktą), truko netrumpai, todėl negali būti kvalifikuojami, kaip administracinis teisės pažeidimas. G. D. ir A. G. veika, atsižvelgiant į nustatytą viešosios vietos požymį, bendrininkavimo požymį, į kaltinamųjų veiksmų intensyvumą, į nustatytus nusikalstamos veikos motyvus (be priežasties panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu bei necenzūriniais žodžiais išvadino R. G.), į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

Skirdamas G. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. D. teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (2 t., 35, 36-37 b. l., 3 t., 85-87 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 40-41 b. l., 3 t., 88-89 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 48 b. l.), dirbantis Dariaus Beconio įmonėje, kur charakterizuojamas teigiamai (2 t., 52 b. l., 3 t., 90, 168 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 57 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre neįrašytas (2 t., 55 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t., 59 b. l.), priklauso LSDP, kur charakterizuojamas teigiamai (3 t., 166 b. l.), priklauso klubui „Tarp savų“, kur charakterizuojamas teigiamai (3 t., 167 b .l.), vedęs (3 t., 170 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad G. D. laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi šeimą, kurią išlaiko, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, dėl ko negali būti skiriami viešieji darbai, todėl skirtina bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimumo.

Kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 69-70 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. neteistas (2 t., 38-39 b. l., 3 t., 93-94 b. l.), administracine tvarka baustas, turi 3 galiojančias administracines nuobaudas (2 t., 42-43 b. l., 3 t., 95-97 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (2 t., 49 b. l.), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., 53 b. l., 3 t., 98 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 58 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre neįrašytas (2 t., 56 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių yra (3 t., 99 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad A. G. neteistas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, kurią išlaiko, yra charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, dėl ko negali būti skiriami viešieji darbai, todėl skirtina bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimumo.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 78-79 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 15 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, be to, po įvykio negalėjo išvykti dirbti į užsienį. Teismas sutinka, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo fizinio skausmo nukentėjusiajam atsiradimą, ir buvo fizinio skausmo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau abejotina, kad tik dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis neturėjo galimybės išvykti į užsienį dirbti, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusysis turėjo darbo pasiūlymą užsienyje. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. negalėjo išvykti į užsienį ne tik dėl to, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir dėl to, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kuri iškelta pagal G. D. pareiškimą (baudžiamoji byla Nr. 1-292-409/2013), jis yra kaltinamasis ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl teismas V. K. teiginį, kad jam neturtinė žala kilo dėl to, kad negalėjo išvykti į užsienį dirbti, vertina kritiškai ir atmeta, kaip nepagrįstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013). Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu naudojimo, yra dideli, dėl ko V. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. V. K. nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kad galvoje buvo iškilęs guzas, kuris liečiamas skaudėjo, tačiau dėl to nepatogumų nekilo, kad jam buvo prakirstas delnas, skaudėjo koją, tačiau liekamųjų reiškinių nėra. Teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio pasekmės, dėl to nesumažėjo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Kaltinamieji G. D. ir A. G. nusikaltimą padarė bendrais veiksmais, pritardami vienas kito veiksmams, sąmoningai suvokdami, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdami, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamieji yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi, dirbantys, todėl teismas mano, kad jų turtinė padėtis leidžia atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, nesukeliant kaltinamiesiems nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ir į turtinės žalos dydį, kurios šioje byloje nėra padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau tai truko neilgai, į medikus nesikreipė, vaistų nevartojo, pasekmės nėra negrąžinamos, sveikatos sutrikimai truko trumpą laiką, tai netrukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (nesumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės), į tai, kad minėtas fizinis skausmas atsirado dėl G. D. ir A. G. kaltės, bendrais jų veiksmais, į tai, kad kaltinamieji yra jauni, darbingi, dirbantys, į tai, kad turtinės žalos kaltinamųjų veiksmais nėra padaryta, ir į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų G. D. ir A. G. solidariai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 30 MGL (3900 Lt) dydžio.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 20 MGL (2600 Lt) dydžio.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Solidariai iš kaltinamųjų G. D. ir A. G. nukentėjusiajam V. K. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.