- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- AN2-275-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00116-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties A. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. birželio 29 d. nutarimu A. R. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. birželio 12 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,5 promilių, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą) neblaivumo laipsnis. Institucija nutarime konstatavo, jog nors A. R. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, teigė, kad automobilio nevairavo, automobilis stovėjimo aikštelėje buvo paliktas be kuro jau keletą dienų, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, tarnybiniu pranešimu, liudytojų Z. B. bei A. R. parodymų protokolais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos nutarimą A. R. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi A. R. skundas atmestas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas sprendė, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas taip pat neįžvelgė pagrindo taikyti A. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde apeliantas teigia, jog ši administracinio nusižengimo byla yra paremta suklastotais dokumentais, kaltinimas šališkas, paskirta bausmė per žiauri, ja siekiama susidoroti su jo šeima. Tai, kad apeliantas yra šmeižiamas, provokuojamos ir terorizuojamas policijos pareigūnų, anot A. R., patvirtina jo žmonos institucijai teikta medžiaga, tačiau ji apylinkės teismui nebuvo perduota. Pavyzdžiui, nebuvo pateikta medžiaga, įrodanti, kad policijos pareigūnai dangsto asmenis, sužalojusius jo (apelianto) kojas. Apylinkės teisme pasisakyti pažeidėjo žmonai V. R. taip pat nebuvo galima. Toliau skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai neparodė pažeidėjui ir jo žmonai prie bylos prijungtų vaizdo įrašų, teigiama, kad niekas nefilmavo įvykio pradžios, nes apeliantas ir negalėjo vairuoti nevažiuojančio automobilio. Bylos nagrinėjimo metu buvo nuslėpti įvykio vietoje buvusios moters žodžiai, kad išgėręs asmuo (A. R.) tik šlaistėsi aplink automobilį, kuris buvo be kuro. Pažeidėjo įsitikinimu, Z. B. yra Alytaus policijoje dirbančių pareigūnų – B. – giminaitis, paimtas paliudyti, todėl jis įvykio metu džiūgavo, žinodamas, kad jam atsakomybė už jo (A. R.) sužalojimą nekils. Tai, kad Z. B. ne šiaip liudytojas, o policijos žmogus, apelianto nuomone, įrodo ir tas faktas, kad Z. B. policijos pareigūnei nurodė, jog „vėl policijoje sugaišiu visą dieną“. Tyrėjas viską surašė už Z. B., leido jam nedalyvauti akistatoje, teisme. A. R. taip pat pažymi, jog policijoje buvo prašoma dar kartą patikrinti jo neblaivumą, bet pareigūnai atsisakė tai daryti. Alkotesterio rodmenys suklastoti, įvykio vietoje filmuotoje medžiagoje jie nerodomi, slepiami policijos pareigūno ranka. A. R. kategoriškai tvirtina, jog automobilio nevairavo, buvo palikęs jį prie gatvės be kuro. Jis suriko, kad norėjo perstatyti automobilį, tik tada, kai prislopinę balsus pareigūnai įkyriai klausinėjo, kodėl jo automobilis aikštelėje pastatytas kreivai. Jo žodžius, kad automobilį jis tik norėjo perstatyti, tyrėjai iškraipė, teigdami, kad tai norėjo padaryti jau išgėręs.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 7 d. taip pat buvo gautas iš (duomenys neskelbtini)@gmail.com elektroninio pašto adreso atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame laiško autoriumi įvardijama V. R.. Laiške teigiama, kad R. yra persekiojami 3-5 asmenų, tačiau policijos pareigūnai, apie tai žinodami, nieko nedaro. Taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnai pateikė teismui ne visus dokumentus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo A. R. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas A. R. skundą, objektyviai įvertino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir skundo argumentus, apeliacinis skundas nepagrįstas, juo tik siekiama išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. A. R. inkriminuotas būtent transporto priemonių vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio (po paklaidos nustatytas 1,5 promilių girtumas), požymis. Kaip matyti iš skundo argumentų, pažeidėjas kategoriškai neigia, jog jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad šioje byloje tiek automobilio vairavimo, tiek apsvaigimo nuo alkoholio faktai grindžiami suklastotais įrodymais.
8. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 83 punktas nustato, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi vairavimas nėra privalomai siejamas su transporto priemonės vidaus variklio užvedimu ar nuvažiuotu atstumu. Pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens. Būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-765-09). Transporto priemonės vairavimas reiškia transporto priemonės valdymą, nuo jos pajudėjimo iš vietos iki sustojimo. O transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007).
10. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju A. R. 2022 m. birželio 12 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojamas automobilis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pastarieji į įvykio vietą atvyko po to, kai į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja, kuri nurodė, kad prie turgavietės, aikštelėje, praeiviai sulaikė vyriškį, kuris galimai neblaivus ketino važiuoti automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, policijos pareigūnai tiesiogiai nematė ir, juo labiau, pasitelkiant vaizdo įrašymo priemones, neužfiksavo kaip A. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jokie kiti asmenys, kurie buvo turgavietės aikštelėje ir matė kaip A. R., būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę, šio fakto vaizdą įrašančiomis priemonėmis taip pat neužfiksavo. Vis tik, transporto priemonės vairavimo faktas nagrinėjamu atveju nustatytas kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų Z. B. bei A. R. apklausos protokolais (administracinio nusižengimo byla ROIK 22171164308 7-8 lapai) bei prie bylos esančiu vaizdo ir garso įrašais (administracinio nusižengimo byla ROIK 22171164308 101 lapas). Būtent šie duomenys leidžia patikimai atmesti ir vertinti tik kaip jo gynybinę versiją A. R. parodymus, kad jis transporto priemonės būdamas neblaivus nevairavo, jam priklausantis automobilis šalia turgavietės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas stovėti dar kelios dienos iki 2022 m. birželio 12 d., jame nebuvo kuro, todėl jis netgi nebūtų galėjęs užvesti automobilio variklio bei nuvažiuoti juo kokį nors atstumą.
11. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus, padarytus policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais, nustatyta, jog jiems atvykus į įvykio vietą A. R. stovėjo prie automobilio, o prie jo buvo vyriškis, kuris vėliau prisistatė Z. B.. Pastarasis policijos pareigūnams paaiškino, kad būtent jis sulaikė neblaivų pažeidėją, nurodė, kad matė, kaip A. R. vairavo transporto priemonę. Visai netrukus prie policijos pareigūnų atėjo ir kitas asmuo – kaip vėliau nustatyta A. R., kuris taip pat patvirtino, kad tiesiogiai matė, jog apeliantas ne tik sėdėjo automobilyje „Audi A6“ ar buvo šalia jo, tačiau ir jį valdė taip, kad transporto priemonė judėjo, t. y. automobilį vairavo. Abu šie vyrai įvykio dieną buvo apklausti ir policijos komisariate ir toliau nuosekliai parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdomas A. R., judėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Z. B. nurodė, kad jam pačiam sėdint automobilyje jis išgirdo garsiai akseleruojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris privažiavęs prie jo (liudytojo) automobilio vos neatsitrenkė į kitą automobilį. Už automobilio vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Tuomet automobilis „Audi A6“ vėl pavažiavo atgal ir vėl į priekį. Liudytojas nurodė, kad pamanęs, jog vairuotojui sutriko sveikata, jis išlipo iš automobilio, po ko iš savo automobilio išlipo ir A. R., kuriam priėjus buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, asmuo nerišliai kalbėjo. Z. B. paaiškino, kad paprašius duoti A. R. automobilio raktelius, šis pasakė „tau blogai baigsis“ ir bandė liudytojui suduoti, po ko šis paguldė pažeidėją ant žemės bei paprašė netoliese ėjusios moters iškviesti policiją. Asmenį taip laikė iki kol atvyko policija, šis muistėsi ir apsibrozdino dešinės pusės skruostą. Liudytojas A. R. apklausiamas parodė, kad 2022 m. birželio 12 d. apie 12.20 val. su šeima atvyko į stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo senyvo amžiaus vyras. Vairuotojas agresyviai keitė pavaras, automobilis vis užgesdavo, tačiau jis bandydavo vėl jį užvesti, tačiau jam nepavyko. Liudytojas su šeima nuėjo į turgų, po ko, perėjus iš vienos turgavietės į kitą, pamatė, kad „Audi A6“ automobilio vairuotojas gulėjo ant žemės, jį laikė kitas vyriškis, kad asmuo nepabėgtų.
12. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, atitiko ir kitus byloje surinktus įrodymus – Neblaivumo nustatyto akte užfiksuotus duomenis. Vertindamas Z. B. bei A. R. parodymų patikimumą, apygardos teismas pažymi ir tai, jog šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nei liudytojai, nei pats A. R. nenurodė, kad Z. B. ir (ar) A. R. apeliantą pažinojo dar iki įvykio ir dėl kokių nors priežasčių turėjo motyvą jį melagingai apkalbėti. A. R. argumentas, kad šie asmenys davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi buvo įkalbėti policijos pareigūnų, kurie jau ne pirmą kartą tyčia kenkia pažeidėjui ir jo šeimai, atmestinas kaip nepagrįstas, jis paremtas išimtinai tik subjektyviais A. R. samprotavimais, o ne kokiais nors objektyviai šį faktą pagrindžiančiais duomenimis. Vieno iš liudytojų – Z. B.– pavardės sutapimas su Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate dirbančio vyresniojo tyrėjo – A. B. – pavarde – neįrodo nei šių asmenų giminystės ryšio, nei, juo labiau, tos aplinkybės, kad Z. B. (bei A. R.) melagingai apkaltino A. R. įvykio vietoje ir laiku ne tik buvus neblaivų, bet ir vairavus jam priklausančią transporto priemonę. Kitas pažeidėjo skunde nurodomas argumentas – o būtent tai, kad Z. B. policijos pareigūnams paprašius atvykti į policijos komisariatą duoti parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes, nurodė, kad nenorėtų vykti į policijos komisariatą, nes jame užtruks visą dieną, taip pat niekaip nepatvirtina Z. B. ryšio su Alytaus policija ir kartu to, kad jis, melagingai liudydamas, padeda policijos pareigūnams nepagrįstai persekioti administracine tvarka A. R.. Toks liudytojo elgesys (o būtent nenoras vykti į policijos komisariatą) kaip tik leidžia spręsti, kad Z. B. davė nuoširdžius ir teisingus parodymus, o ne buvo įkalbėtas melagingai apkaltinti A. R.. Jei Z. B. tik būtų vykdęs tariamą nurodymą melagingai paliudyti, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip teigia pažeidėjas, jis nebūtų kvestionavęs reikalingumo vykti į policijos komisariatą, kuriame Z. B. buvo apklaustas kaip liudytojas.
13. Galų gale pažymėtina, jog apeliantas neįrodė ne tik to, kad Z. B. yra kokiais nors ryšiais susijęs su Alytaus policija, bet ir nenurodė konkrečių Alytaus policijoje dirbančių pareigūnų, kurie neva tai kenkia ir yra suinteresuoti toliau kenkti jam ir jo šeimai, bei priežasčių, dėl ko jie galėtų šitaip elgtis. Nors Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo teikiami elektroniniai laiškai, kuriuose dėstomi tiek nesutikimo su A. R. patraukimu administracinėn atsakomybėn argumentai, tiek faktai, kurie neva tai patvirtina, kad R. šeima yra persekiojama policijos pareigūnų, taip pat pateiktos ir įvairios fotonuotraukos (pavyzdžiui, apelianto medicininių dokumentų išrašai, automobilių nuotraukos), tačiau pažymėtina, kad elektroniniuose laiškuose jų autoriumi yra nurodyta V. R., kuri šioje byloje neturi nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiojo statuso. Į bylą nebuvo pateikta ir oficialiai patvirtinta kopija dokumento, kurio pagrindu V. R. būtų įgaliota procese atstovauti A. R.. Taigi, visi Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui V. R. teikti duomenys, taip pat 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismui iš (duomenys neskelbtini)@gmail.com elektroninio pašto adreso atsiųsto elektroninio pašto turinys šiuo atveju plačiau vertinami nebus, kadangi juos pateikė asmuo, neturintis teisės teikti dokumentų šioje administracinio nusižengimo byloje. Kadangi V. R. neturi šioje byloje jokio procesinio statuso, ji administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo kartu su savo sutuoktiniu, ar kur nors netoliese pažeidimo padarymo vietos, dėl ko negalėjo paliudyti aplinkybių, reikšmingų tiriant pažeidėjui inkriminuotą nusižengimą, ji pagrįstai nebuvo apklausta ir apylinkės teisme. Kita vertus, net jei V. R. vardu teikti elektroniniai laiškai bei kartu su jais pateiktos nuotraukos ir būtų vertinami, jie niekaip neįrodytų nei nagrinėjamos bylos klastojimo fakto, nei policijos pareigūnų neteisėto veikimo R. šeimos atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. R. nenurodė, jog koks nors jų kolega ar kolegos neteisėtai persekioja pažeidėją, priešingai – išreiškė policijai pagarbą.
14. Sprendimą atmesti A. R. keliamą versiją, jog nagrinėjama byla yra grindžiama suklastotais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų, kurie davė tokius parodymus, kokius duoti buvo paprašyti policijos pareigūnų, apklausos protokolais, apygardos teismas grindžia ir viename iš vaizdo ir garso įrašų, padarytų pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais, užfiksuotu A. R. teiginiu. Nors apeliantas į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams net keletą kartų tvirtino, kad jis automobilio „Audi A6“ nevairavo, tačiau vis tik vėliau prasitarė, jog tik ketino perstatyti automobilį į kitą stovėjimo vietą, bei piktinosi, kad tik dėl to pilietiški asmenys iškvietė policijos pareigūnus. Apygardos teismas neįžvelgia pagrindo spręsti, kad tokius žodžius A. R. galėjo išsakyti tik dėl to, kad buvo kieno nors verčiamas. Nors iš skundo turinio galima manyti, jog A. R. bando įrodyti, kad tokius žodžius jis ištarė tik įkyriai klausinėjamas policijos pareigūnų kodėl jo automobilis yra pastatytas stotelėje kreivai, tačiau vaizdo ir garso įrašai, padaryti policijos pareigūnų registratoriais, yra labai geros kokybės ir juose nėra girdima, kad prieš A. R. prisipažįstant, jog jis vis tik vairavo transporto priemonę, tikslu perstatyti ją į kitą stovėjimo vietą, pareigūnai būtų bandę išgauti iš jo tokį paaiškinimą. A. R. teigia, kad pareigūnai buvo prislopinę savo balsus, ir tokiu būdu galimai kelia prielaidą, kad įraše jie negirdimi būtent dėl šios priežasties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo registratoriai, kuriais buvo padaryti vaizdo ir garso įrašai, buvo pritvirtinti prie pareigūnų krūtinės, taigi nelogiška, jog jų išsakytos frazės galėjo būti negirdimos įraše, bet gerai girdimos A. R., kuris su pareigūnais bendravo per gerokai didesnį atstumą.
15. Taigi, nenustačius jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog Z. B. bei A. R. parodymai yra nepatikimi, šių liudytojų parodymais apygardos teismas tiki ir remiasi jais spręsdamas apelianto kaltės klausimą. Aptarti Z. B. bei A. R. parodymai, taip pat vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip pats A. R. pripažino, kad automobilį vairavo, norėdamas jį perstatyti į kitą vietą, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. R. 2022 m. birželio 12 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)
16. Apygardos teismui taip pat nekyla jokių abejonių, kad A. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo girtumas viršijo 0,4 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniu įrodymu – Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad apelianto neblaivumas tikrintas alkotesteriu Drager7510, ARIK0065, metrologinės patikros Nr. 1710326, pirmu tikrinimu 2022 m. birželio 12 d. 12.44 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2022 m. birželio 12 d. 13.04 val. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo byla ROIK 22171164308 10 lapas). Alkotesterio, kuriuo ir buvo patikrintas A. R. neblaivumas, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2022 m. lapkričio 24 d. (administracinio nusižengimo byla ROIK 22171164308 11 lapas). Taigi, jo patikra galiojo ir pažeidimo padarymo dieną – 2022 m. birželio 12 d.
17. Nors skunde pagrįstai teigiama, jog pareigūnų vaizdo registratoriais padarytuose vaizdo ir garso įrašuose A. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai nėra užfiksuoti, nufilmuojant šį prietaisą su jame aiškiai matoma skaitine promilių išraiška, tačiau pažymėtina, jog nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, nei koks nors kitas teisės aktas nenumato, jog neblaivumo patikrinimo procedūra privalo būti filmuojama. Reikalavimas, jog alkotesterio rodmenys būtų aiškiai užfiksuojami vaizdo kamera, nesuformuotas ir teismų praktikoje. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad neblaivumo nustatymo akte yra sąmoningai ar nesąmoningai neteisingai nurodyti A. R. neblaivumo patikrinimo rezultatai, kadangi iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad policijos pareigūnui supažindinus apeliantą tiek su pirmos, tiek su antros patikros rezultatais – konkrečiai nurodžius, kiek promilių neblaivumas jam nustatytas, A. R. su jais sutiko. Be to, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis buvo akivaizdžiai didesnis nei 0,4 promilės (riba, nuo kurios asmeniui taikoma administracinė atsakomybė) ir galėjo pasiekti ir 1,5 promilės po paklaidos, patvirtina tiek liudytojo Z. B. parodymai, iš kurių matyti, kad, liudytojo vertinimu, apeliantas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, tiek vaizdo ir garso įrašai, kuriuose matyti kad A. R. iš tiesų kalba nerišliai, jo nuotaikos neadekvačiai kinta (pažeidėjas tai ramiai bendrauja su pareigūnais, tai staiga susinervinęs kelia balsą, netgi bando išdaužti savo automobilio langus), jis nesugeba eiti tiesia linija pėda po pėdos, taip pat užsimerkęs pirštu nepataiko į nosies galą.
18. Skunde akcentuojama, kad A. R. nuvykus į policijos komisariatą policijos pareigūnų buvo prašoma dar kartą patikrinti pažeidėjo neblaivumą, tačiau jis atliktas nebuvo. Šis skundo argumentas niekaip nepatvirtina apelianto versijos, kad jo atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatai buvo suklastoti, ar, kad neblaivumo patikrinimo procedūra buvo pažeista. Pagal įvykio metu galiojusį bei šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles) policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo privalo atlikti pakartotinį patikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taigi, tuo atveju jei tikrinamo vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, teisės aktai numatė ir numato pareigą atlikti dar vieną patikrinimą, tačiau ne daugiau. A. R. atveju nustatytų taisyklių buvo laikomasi – po pirmojo jo neblaivumo alkotesteriu patikrinimo, nustačius net 1,58 promilės girtumą, praėjus tinkamam laiko tarpui – 20 minučių, buvo atliekamas antras patikrinimas ir traukiant jį atsakomybėn vadovautasi būtent antrojo patikrinimo rezultatais, kadangi antrojo patikrinimo metu buvo nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija – 1,53 promilės. Taigi policijos pareigūnai, A. R. jau būnant policijos komisariate, neatlikę dar vieno – jau trečio – jo neblaivumo patikrinimo, jokio pažeidimo nepadarė.
19. Nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar kokių nors objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnė Laima Janavičienė tyčia įrašė neteisingus neblaivumo patikrinimo rezultatus į Neblaivumo nustatymo aktą, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti Neblaivumo nustatymo aktu, kurį, kaip jau minėta, iš dalies patvirtina ir liudytojo Z. B. parodymai bei vaizdo ir garso įrašai.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas A. R. skundas dėl institucijos nutarimo, yra priimta tinkamai ištyrus ir tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo naikinti skundžiamą nutartį bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau nenustačius teisinio pagrindo, nurodyto ANK 591 straipsnio 1 punkte (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo.
21. Apygardos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės.
22. A. R., veikdamas tyčia, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuo sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę turgaus aikštelėje, kur intensyvus ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų judėjimas, ir dar vidurdienį, kai lankytojų srautas turgavietėje yra itin didelis. Be to, pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis po paklaidos yra labai artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui, už kurį jau taikoma baudžiamoji atsakomybė (o iki paklaidos netgi ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę). Pastarosios aplinkybės atskleidžia dar didesnį apelianto įvykdyto nusižengimo pavojingumą. Kaltės A. R. nepripažino, kas rodo, jog savo elgesio jis kritiškai nevertina. Iš apeliantą charakterizuojančios medžiagos matyti, kad per pastaruosius penkerius metus jis administracine tvarka buvo baustas eilę kartų – administracinių nusižengimų registro išrašą sudaro net 17 A4 formato lapų. A. R. administracine tvarka baustas daugiausiai už neblaivaus pasirodymą viešosiose vietose, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, taip pat nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Neigiamai pažeidėją charakterizuoja ir tai, kad jis praeityje yra tris kartus teistas – vieną kartą už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui bei kartą už viešosios tvarkos pažeidimą.
23. Įvertinęs aptartas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimui, apygardos teismas sprendžia, kad A. R. institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 900 Eur bauda, kuri yra vos 100 Eur didesnė, nei minimali sankcijoje numatyta bauda, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių, kuris tik 2 mėnesius viršija minimalų šios administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą, nustatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, yra proporcingas, teisingas ir ne per griežtas valstybės atsakas į padarytą pažeidimą, tokio griežtumo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
24. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o A. R. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.