Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, dirbanti UAB „Palink“ virėja-fasuotoja (stažuotoja), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji Ž. R. 2019 m. vasario 5 d., apie 16.23 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai 2019 m. vasario 5 d. 16.48 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest ARC0029“ buvo nustatytas 2,97 promilės girtumas, o kraujyje buvo nustatyta mažiausia 3,54 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji Ž. R. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog alkoholį vartojo 2019 m. vasario 4 d., jo išgėrė ir 2019 m. vasario 5 d., per pietus, o po kurio laiko nutarė automobiliu „Subaru Outback“ nuvažiuoti į Nemuno gatvėje esančią parduotuvę. Suvokė, kad yra neblaivi, kodėl nutarė vairuoti, negali paaiškinti. Grįždama iš parduotuvės sumaišė akseleratoriaus pedalą su stabdžio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, atvykę policijos pareigūnai nustatė jos neblaivumą. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, po šio įvykio pradėjo gydytis nuo priklausomybės bei gydosi ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytojas R. M. parodė, jog 2019 m. vasario 5 d. apie 16.30 val. automobiliu „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir norėdamas sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę pristabdė vairuojamą automobilį, po ko pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio matė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Subaru“, šį automobilį vairavusi moteris sakė, kad sumaišė greičio pedalą su stabdžių pedalu. Moters elgesys pasirodė keistas, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, jam su ja sunkiai sekėsi susikalbėti. Kažkas iš aplinkinių iškvietė policijos pareigūnus, šie atvykę nustatė moters neblaivumą. (41-44 b. l.)

Liudytojas policijos pareigūnas Kęstutis Žadeikis parodė, kad 2019 m. vasario 5 d. patruliuodami su vyriausiąja patrule Aiste Bagučianskaite apie 16.23 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie degalinės (duomenys neskelbtini), eismo įvykį galimai sukėlė neblaivi vairuotoja. Nuvykę nurodytu adresu rado apgadintus automobilius „Toyota“ ir „Subaru“, nustatė, jog automobilio „Subaru“ vairuotoja, vairuodama šį automobilį, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį „Toyota“ automobilį bei jį apgadino, taip pat nustatė, jog „Subaru“ vairuotoja yra neblaivi (2,97 promiles). „Subaru“ vairuotoja buvo pristatyta į Panevėžio ligoninę kraujo mėginiui paimti, o po to į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą. (29-32 b. l.)

Liudytoja policijos pareigūnė Aistė Bagučianskaitė parodė analogiškai kaip ir liudytojas K. Žadeikis. (35-38 b. l.)

Iš įvykio vietos apžiūros schemos, pažymos (25, 26 b. l.), apžiūros protokolo (7-8 b. l.), prie jo pridėtų fotonuotraukų (9-12 b. l.) matyti, jog (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje, užfiksuoti du automobiliai, „Toyota“ ir Subaru“, stovintys ta pačia judėjimo kryptimi, vienas nuo kito nutolę 20 m atstumu, automobiliui „Toyota“ apgadintas galinis bamperis, „Subaru“ – priekinis bamperis; alkotesterio ekrane užfiksuoti parodymai, jog 2019 m. vasario 5 d. 16.48 val. nustatytas 2,97 ‰ (promilės) girtumas. Iš specialisto išvados (55 b. l.) matyti, jog atlikus 2019 m. vasario 5 d. 17.05 val. paimto Ž. R. kraujo tyrimą, kraujyje nustatyta mažiausia 3,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija. Iš nutarimo (13 b. l.) matyti, jog automobilis „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priduotas saugojimui į UAB „Tomadas“. Iš pažymos (16 b. l.) matyti, jog automobilio „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra Ž. R.. Iš išrašo (66 b. l.), vairuotojo pažymėjimo (105 b. l.) matyti, jog Ž. R. (duomenys neskelbtini) yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM B1 B kategorijos transporto priemones.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji Ž. R. 2019 m. vasario 5 d. automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamoji Ž. R., prieš sėsdama vairuoti automobilį, suvokė, jog yra neblaivi, numatė galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios Ž. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo Ž. R. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas pateikė prašymą atleisti kaltinamąją Ž. R. nuo atsakomybės ir perduoti ją sutuoktinio tėvui P. R. pagal laidavimą (155-156 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji Ž. R., kaltinamosios gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo prašymą tenkinti, laiduotoju siūlomas P. R. sutinka būti kaltinamosios Ž. R. laiduotoju, prokurorė L. Liepienė prašymui neprieštarauja. Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji Ž. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (83, 93 b. l.), tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (63 b. l.), padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, dėl kaltinamosios veiksmų atsiradusią turtinę žalą ir proceso išlaidas, susijusias su transporto priemonės transportavimu bei saugojimu, atlygino (142, 144-145 b. l.). Iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji Ž. R. administracine tvarka nebuvo bausta (64 b. l.), yra dirbanti (65, 148-150 b. l .), susituokusi, augina mažametį vaiką (146, 147 b. l.), po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi į Panevėžio priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo, nurodė, jog ir šiuo metu gydosi. Vertindamas laiduotojos, P. R., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, teismas atsižvelgia į tai, kad P. R. yra jos sutuoktinio tėvas, yra dirbantis daugiau nei 30 metų vienoje darbovietėje, charakterizuojamas teigiamai (54 b. l.), neigiamai vertina kaltinamosios veiksmus, nurodo, jog su sūnumi ir jo sutuoktine bendrauja dažnai, mano, jog gali padaryti teigiamą poveikį kaltinamajai, kad ši ateityje pakeistų savo elgesį. P. R. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (52-53 b. l.). Iš jo paaiškinimų teismui matyti, kad Ž. R. yra svarbi jo nuomonė, jie abu gyvena tame pačiame mieste, todėl pripažįstama, jog P. R. turės galimybę kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir imtis priemonių, kad kaltinamoji daugiau nenusikalstų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis būti autoritetu kaltinamajai ir turintis galimybę jai daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji Ž. R. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo P. R. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama, kaltinamajai išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, jeigu ji per atleidimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Siekiant daryti poveikį kaltinamajai, kad ji nedarytų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudama teise vairuoti transporto priemonę, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai yra skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamosios neblaivumo lygį (alkoholio matuokliu nustatytas 2,97 ‰ (promilės) girtumas, kraujyje – ne mažesnė nei 3,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija), į veikos pavojingumo laipsnį (vairuota dienos metu, Panevėžio mieste, dėl kaltinamosios neblaivumo buvo sukeltas eismo įvykis, padaryta žala). Nors prokurorė L. Liepienė siūlė kaltinamajai Ž. R. skirti 1 m. 6 mėn. teisės atėmimo terminą, kaltinamosios advokatas Ž. Rutkauskas prašė jį dar labiau sumažinti, įvertinus kaltinamajai konstatuotą neblaivumo lygį, tai, kad kaltinamoji vairuodama sukėlė eismo įvykį, į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės uždraudimo terminą asmenims, sukėlusiems eismo įvykį būnant neblaiviems (teisė vairuoti uždraudžiama nuo trejų iki penkerių metų), pripažįstama, jog prokurorės siūloma specialiosios teisės uždraudimo terminas yra per trumpas. Tačiau nustatydamas teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia ir į tai, jog iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalyje maksimalus teisės atėmimo terminas buvo numatytas iki trejų metų (kaltinamoji veiką padarė iki 2019 m. balandžio 1 dienos), vairuotojo pažymėjimas iš Ž. R. paimtas iškart po padarytos nusikalstamos veikos (100-101, 103, 105 b. l.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžia teismas nustato nuo kaltinamosios Ž. R. vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 51.10 punkte nustatytu pagrindu. Remdamasis BK 71 straipsniu, teismas gali kaltinamajai paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamoji Ž. R. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, jos veiksmais buvo sukeltas pavojus aplinkiniams, padaryta turtinė žala, į šios veikos specifiką, teismas skiria ir šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, be veikos pavojingumo, teismas atsižvelgia ir į Ž. R. asmenybę, jos gaunamas pajamas, šeiminę ir turtinę padėtį, šios įmokos dydį nustato arčiau minimumo ir įmokos sumokėjimui nustato 10 mėnesių terminą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustačius, kad Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), kaltininkei vairuojant nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Outback“, taikoma ir ši baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nors kaltinamosios gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, tai yra ne konfiskuojant transporto priemonę, o išieškant šio automobilio vertę atitinkančią sumą, teismas pažymi, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai pritaikomi tik tuo atveju, jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Kadangi kaltinamoji Ž. R. vairavo jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį, šis automobilis nėra paslėptas ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (jis po eismo įvykio yra saugomas UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje), kliūčių konfiskuoti automobilį nėra. Kaltinamosios gynėjas Ž. Rutkauskas baigiamosiose kalbose nurodė, jog šį automobilį konfiskuoti yra netikslinga, nes automobilio vertė yra mažesnė (2017 m. rugpjūčio 12 d. automobilis buvo įsigytas už 2000 Eur (143 b. l.), nei byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta vidutinė automobilio „Subaru (USA) Outback 2.5i Wagon“ vertė (2446 Eur be PVM), be to, automobilis yra reikalingas šeimai, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Nustatyta, jog po eismo įvykio transportuotas automobilis „Subaru Outback“ yra faktiškai neapgadintas (apgadinimai nežymūs), tikėtina, automobilis yra važiuojantis, turintis vertę, todėl pripažįstama, jog turto konfiskavimas yra ne tik tikslingas, bet ir privalomas. Kita vertus, jeigu ir pripažinus, kad automobilį yra netikslinga konfiskuoti, iš kaltinamosios turėtų būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti suma, kuri, remiantis prokuratūros pateiktus duomenis, yra didesnė (VšĮ „Emprekis“ pažymoje konfiskuotino automobilio vertė nurodyta 2446 Eur be PVM vertė), nei nurodo kaltinamoji ir jos gynėjas, todėl toks automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas, priešingai nei teigia kaltinamosios atstovas, tik pablogintų kaltinamosios turtinę padėtį (būtų išieškoma didesnė suma, nei vertas automobilis). Taip pat teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad kaltinamoji yra susituokusi, augina mažametį vaiką, šeimai yra reikalinga transporto priemonė, neturi įtakos sprendžiant klausimus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-526-245/2018 ir šiame nuosprendyje minima kasacinio teismo praktika).

Prokurorė iš kaltinamosios prašė išieškoti proceso išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu ir jo saugojimu. Baudžiamojoje byloje yra Panevėžio apskrities VPK pažyma, kurioje prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios 36,30 Eur nuvežimo bei 0,28 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 5 d., kaltinamajai pateikus įrodymus, jog ji už nuvežimą ir saugojimą 93 d. Panevėžio apskrities VPK sumokėjo 62,34 Eur (142 b. l.), teismas proceso išlaidų šioje stadijoje nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. 6 mėn. (vienerius metus šešis mėnesius), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti Ž. R., jog jeigu ji laidavimo laikotarpiu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, Ž. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 3 mėn. (dvejų metų trijų mėnesių) laikotarpiui, 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių), arba 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei automobilio „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nustatyti, kad kaltinamoji Ž. R. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Išaiškinti kaltinamajai Ž. R., jog baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo kaltinamajai išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.10 punkte nustatytu pagrindu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas Ž. R., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Byloje esantį Ž. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui, transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) – baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.