Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-19452-129/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
e2-19452-129/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
UAB „Ūkio banko lizingas“
Atsakovas
A. V. N.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽAKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovei A. V. N. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 527,39 Eur skolą, 378,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas Ieškinys buvo priimtas 2015 m. balandžio 14 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovei buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus m. sav. Procesinius dokumentus išsiuntus atsakovės darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jie taip pat į teismą grįžo neįteikti. Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2015 m. birželio 12 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 37). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2010 m. birželio 28 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C006067153, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti pardavėjui UAB „Mobili linija“ atsakovės skolą bei perleisto ieškovui reikalavimo įvykdymui suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo vykdyti visus pagal sutartį kylančius įsipareigojimus (el. b. l.4-5) (Sutarties 2.1 punktas). Iš Sutarties matyti, kad atsakovei suteikto kredito suma yra 1 576,85 Lt (456,69 Eur), pagal mokėjimo grafiką grąžintina kredito suma su palūkanomis ir administravimo mokesčiu yra 1 815,84 Lt (525,90 Eur); galutinis grąžinimo terminas – 2011 m. birželio 28 d. (el. b. l. 4). Kaip nurodo ieškovas, atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokėjo mokėjimo grafike nurodyto dydžio įmokų, todėl, vadovaudamasis sutarties 11.3 punktu, 2010 m. spalio 8 d. pranešimu Nr. 5-7160327 ieškovas sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė (el. b. l. 6-7). Atsakovės skolą pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą sudaro 527,39 Eur skola (negrąžintas kreditas ir pašto išlaidos) ir 378,66 Eur delspinigiai (el. b. l. 8). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, jos nutraukimą ar būtų atsiskaičiusi su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 527,39 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalių sudarytos sutarties 11.5. punkte numatyta, kad vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,4 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (el. b. l. 5). Ieškovas atsakovei už 180 dienų paskaičiavo 378,66 Eur delspinigius (el. b. l. 16).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors ieškovas su atsakove vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos sumos dydį, sprendžia, kad 47,33 Eur (paskaičiavimas: 378,66 Eur x 0,05 / 0,4 procento) dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 574,72 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 63,43 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur žyminį mokestį, 8,76 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant teismo įsakymą bei 18,78 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, taip pat 2,02 Eur už informacijos apie skolininką paiešką, iš viso – 49,56 Eur (el. b. l. 8-22). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 31,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavimas: 49,56 Eur x 0,6343) (el. b. l. 11, 18-22).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, naudai 527,39 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 39 euro centų) skolą, 47,33 Eur (keturiasdešimt septynių eurų ir 33 euro centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (574,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,44 Eur (trisdešimt vieno euro ir 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė