Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-359-514/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
e2YT-359-514/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01410-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
Z. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. L.
Civilinė byla Nr. e2YT-359-514/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01410-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.8; 3.4.5.15.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant pareiškėjui Z. V., pareiškėjo atstovui adv. pad. Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. L. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), Rietavo sav. Nurodė, kad 1992 m. gegužės 27 d. K. L. įvykusiame aukcione už 34 000 rub. įsigijo žolės miltų agregatą, į kurį buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. 1997 m. mirus K. L., po jos mirties palikimą priėmė ir vieninteliu įpėdiniu tapo sutuoktinis S. L., o šiam mirus 2011 m., palikimą priėmė sūnus (suinteresuotas asmuo) S. L.. Pareiškėjas 2012 m. iš suinteresuoto asmens S. L. nupirko pašarų daržinę, tačiau statinio nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti (neatlikti kadastriniai matavimai, statinys neįregistruotas registre), todėl dėl pastato pirkimo-pardavimo buvo sudaryta tik paprasta rašytinė sutartis. Pareiškėjas, įgijęs daržinę, ją suremontavo (pakeitė stogo konstrukcijas naujomis, pakeitė stogo dangą, vartus), pastatą valdo iki šiol, tačiau nesant dokumentų, pakankančių daiktinių teisių įregistravimui, negali daržinės įregistruoti, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad jog daržinę įgijo teisėtu būdu – pirkdamas iš buvusios savininkės paveldėtojo, suinteresuoto asmens S. L., kad nuo pat turto perėmimo daržinę valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjo įsitikinimu niekas daugiau neturi jokių teisių į jam perduotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų dokumentų, susijusių su daržine, kaip nekilnojamojo turto objektu, gauti negali, nes perduodant turtą savininkams, dokumentai nebuvo pateikti (pastatas neturėjo plano, nekilnojamojo turto bylos), bei remdamasi CK 4.71 straipsnio nuostatomis, prašė pripažinti, jog nuosavybės teisę į daržinę įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad prie buvusio linų galvenų džiovinimo punkto 1985 m. buvo pastatytas priestatas, kuriame buvo gaminami žolės miltai, todėl K. L. nupirkus pastatą aukcione, buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į žolės miltų agregatą. Tikslinant kaimų ribas, pastatas liko ne (duomenys neskelbtini) k., bet (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog jokių pretenzijų į daržinę neturi, su pareikštu reikalavimu sutiko. 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje paaiškino, kad mama K. L. aukcione įsigijo visą pastatą su jame buvusia žolės miltų ruošimo įranga, kurią išmontavo, o likusią pastato dalį (buvusį linų galvenų džiovinimo punktą) 2012 m. pardavė pareiškėjui. Kadangi nebuvo sutvarkyti reikalingi dokumentai pastato įregistravimui, pastato perleidimą įformino paprasta rašytine pastato pirkimo-pardavimo sutartimi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad statinys – pašarų daržinė, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., buvo privatizuotas, kad S. L. ir K. L. turėjo šį turtą nuosavybės teise, todėl prašė pareiškimą atmesti. Pareiškėjas į bylą nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti pareiškime nurodomą turtą ir kad toks turtas buvo privatizuotas ar perduotas S. L. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė į mirusiems asmenims nuosavybės teise priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu (CK 5.50 straipsnis). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jeigu bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pažymėjo, jog statinys yra valstybinėje žemėje, atskiras žemės sklypas šio pastato eksploatacijai nėra suformuotas. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog savivaldybės teritorijoje esantis statinys neįtrauktas į Rietavo savivaldybės bešeimininkio turto sąrašą, nes administracijai buvo žinomi faktiniai savininkai, Rietavo savivaldybė į šį statinį neturi jokių interesų. Neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo tenkinimui, kadangi pareiškėjas nuo 2012 m. valdo statinį kaip savo, gerina jo būklę, kad statinys nekeltų grėsmės aplinkiniams ir būtų tinkamas naudoti. Pažymėjo, kad Rietavo savivaldybės administracija įkurta 2000 m., apie statinį, galimai statytą 1965 m., duomenų neturi. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog jokių pretenzijų į daržinę neturi, su pareikštu reikalavimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (CK 4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.

Byloje nustatyta, kad daržinė, į kurią nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėjas, priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Duomenys apie privatizuotos žemės ūkio įmonės turto perdavimą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė įsigijo daržinę-džiovyklą, esančią (duomenys neskelbtini) k. ((duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės privatizuojamo turto priėmimo-perdavimo aktas).

Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio aukciono 1992 m. gegužės 27 d. protokolo Nr. 95, 1992 m. gegužės 29 d. turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad žolės miltų agregatas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., parduotas ir perduotas K. L., į įsigytą turtą išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

Teismo posėdžio metu liudytojų J. N., K. P. parodymais, suinteresuoto asmens S. L. paaiškinimais nustatyta, kad prie 1975 m. statyto linų galvenų džiovinimo punkto 1985 m. buvo pastatytas priestatas (drėgnų pašarų cechas), kuriame įrengtas žolės miltų gaminimo įranga, o buvusi statinio dalis (daržinė-džiovykla) naudojama žolės miltų sandėliavimui kaip sudedamoji komplekso dalis. Vykstant privatizacijos procesui, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė šiuos pastatus įvardijo kaip žolės miltų agregatą ir perdavė (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai privatizavimui. Nors tarp (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei perduoto turto nurodoma daržinė-džiovykla, liudytojo parodymais, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatytos aplinkybės apie pastato paskirties pasikeitimą, leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei perduotas pastatas iš buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės yra tas pats pastatas, kuris įvairiuose dokumentuose įvardijamas skirtingai („linų galvenų džiovinimo punktas“, „daržinė-džiovykla“, „drėgnų pašarų cechas“, „žolės miltų agregatas“).

Liudytojai J. N., K. P. patvirtino, kad aukcione buvo parduodamas visas pastatas, kuriame iki tol veikė drėgnų pašarų (žolės miltų gaminimo) cechas, dokumentuose nurodant, jog parduodamas žolės miltų agregatas, ir šis turtas perduotas privatizuoto turto priėmimo-perdavimo aktu 1992 m. gegužės 29 d. K. L..

Rietavo savivaldybės administracija informavo, jog Rietavo savivaldybei parengus 2017 m. specialųjį planą „Dėl Rietavo savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo“ statinys – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Rietavo sav. Ši informacija patvirtina, jog dėl teritorijų ribų pasikeitimo aukcione parduotas statinys (daržinė) patenka ne į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, bet į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją,

Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją daiktinės teisės į daržinę nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniui – daržinei buvo atlikta teisinė registracija ir šis statinys būtų buvę teisiškai registruotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduota daržinė K. L. priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nėra, duomenys apie privatizuotos žemės ūkio įmonės turto aukcione įsigytą turtą patvirtina, kad K. L. įsigijo žolės miltų agregatą (statinį), remiantis liudytojų parodymais, darytina išvada, kad K. L. aukcione įsigijo statinį – žolės miltų agregatą, šiuo metu išlikusį kaip pašarų daržinę.

Pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. L. mirė 1997 m., po jos mirties palikimą paveldėjo vyras S. L., kuris, priėmęs palikimą, taip pat 2011 m. mirė. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visa palikimą. Todėl nepaisant to, kad K. L. įsigytas žolės miltų agregatas neįtrauktas į S. L. paveldėtą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1998 m. balandžio 15 d., S. L. po žmonos K. L. mirties pavelėjo ir jai nuosavybės teise priklausiusį žolės miltų agregatą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo S. L. yra priėmęs palikimą po tėvo S. L. mirties, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo buvo teisėtas žolės miltų agregato valdytojas, įgijęs teisę į šį statinį paveldėjimo būdu.

Pareiškėjas nurodė, kad daržinę įgijo iš suinteresuoto asmens S. L. 2012 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po susitarimo su J. L. sudarymo naudojasi daržine, patvirtino suinteresuotas asmuo S. L., Rietavo savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 13 d. informacija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nustačius, jog S. L. buvo teisėtas dalies daržinės valdytojas yra pagrindas išvadai, kad daržinės valdymas, prasidėjęs 1997 m. rugsėjo 27 d., tęsiasi iki šiol, todėl taikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalis įtvirtinta taisyklė dėl kelių valdytojų valdymo laiko skaičiavimo kartu ir konstatuotina, jog pastato bendras valdymas siekia daugiau nei 10 metų.

Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., yra statinys – daržinė su priestatu, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), plane žymimi indeksais 11¹/p ir 1i¹p, 220,97 kv. m. bendro ploto, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1965 metai. Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 6 d. raštas, pagal kurį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) s., Rietavo sav., nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie pastato priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.

Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 1995 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į daržinę nei pareiškėjas. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjo tvirtinimą, jog jis valdo daržinę, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Kadangi pareiškėjas, įskaitant ir kitų valdytojų valdymo laiką (S. L.) daržinę valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijęs nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t.y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į daržinę pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Z. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė