Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-902-510/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
2A-902-510/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stigla“
Trečiasis asmuo
A. G.
Civilinė byla Nr. 2A-902-510/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Ž.Glebavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-131-435/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stigla“ ir trečiajam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.3-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 17 638,38 Lt žalos atlyginimą ir 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2007 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu, neblaivus atsakovo UAB „Stigla“ darbuotojas A. G., vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs apgadino tris stovėjusius automobilius. Atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims patirtą žalą, išmokėdamas jiems bendrą 17 638,38 Lt draudimo išmokų sumą. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kreipėsi į atsakovą UAB „Stigla“, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmokų sumą, tačiau ši tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad už žalą atsakingas yra tretysis asmuo. Ieškovas nurodė, jog pagal draudimo sutartį draudėjas yra atsakovas. Eismo įvykio metu, kai buvo padaryta žala, transporto priemonę vairavo atsakovo darbuotojas. Atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos, o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui tenka civilinė atsakomybė už darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str., 6.270 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo valstybės naudai 18,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog tretysis asmuo, būdamas supažindintas pasirašytinai su įmonės vidaus norminiais aktais ir žinodamas, kad įmonei priklausantį automobilį jis po darbo dienos privalėjo palikti bendrovės kieme, savo neteisėtais veiksmais, savavališkai, po darbo naudojosi bendrovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, ko pasėkoje sukėlė eismo įvykį, padarydamas žalą. Teismas laikė, jog atsakovas neturi atsakyti už padarytą žalą.

Šalies argumentai

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2008 m. balandžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Nei tretysis asmuo, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės apie tai, kad tretysis asmuo ir kiti atsakovo darbuotojai, vairuojantys įmonės automobilius, nuolat vėluoja grąžinti transporto priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų rūpinęsis dingusia transporto priemone, jos ieškojęs, reikalavęs grąžinti, pranešęs teisėsaugos įstaigoms. Transporto priemonė „VW Transporter“ žalos padarymo metu buvo perduota trečiajam asmeniui esant atsakovo sutikimui, o ne neteisėto užvaldymo būdu. Darbdavys, patikėdamas darbuotojui transporto priemonę, išlieka didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Jo atsakomybę pašalina tik įstatyme numatytos aplinkybės - nenugalima jėga ar nukentėjusiojo tyčia. Nesant šių aplinkybių, valdytojo atsakomybė išlieka. Atlyginęs žalą, darbdavys turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o jei žala padaryta dėl darbuotojo kaltės, tai ir į darbuotoją. Teismų praktikoje laikoma, jog darbuotojas, vairavęs transporto priemonę eismo autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką, turi teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui. Darbuotojų atsakomybė nesudaro pagrindo draudikui tiesiogiai reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš darbuotojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, jog A. G. savo neteisėtais veiksmais savavališkai po darbo naudojosi bendrovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Transporter“. Įmonės darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad draudžiama naudoti įmonės transportą siekiant asmeninės naudos bei po darbo valandų. Su šiomis taisyklėmis A. G. buvo susipažinęs. Už šį darbo drausmės pažeidimą A. G. paskirta drausminė nuobauda. Pasiaiškinime A. G. nurodė, kad 2007 m. liepos 12 d. po darbo dienos savavališkai negrąžino automobilio į įmonės saugomą teritoriją. Eismo įvykis įvyko 21.30 val. Tai įrodo, kad įvykis padarytas ne darbo metu. Todėl ieškovas turi kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl išieškojimo iš kalto asmens A. G..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Kaip matyti iš prijungtos A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E942790 medžiagos, 2007 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu atsakovo UAB „Stigla“ darbuotojas A. G., vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs apgadino tris stovėjusius automobilius. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E942790 esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad A. G. vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu uždarojoje akcinėje draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“ (draudimo sutartis Nr. 395892, b.l.6). Ieškovas 2007 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11019, 2007 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11432 ir 2007 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-012175 išmokėjo dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims 17 638,38 Lt draudimo išmokų (b.l.10, 17, 38).

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad tretysis asmuo A. G. po darbo be darbdavio sutikimo naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ir padarė išvadą, jog atsakovas neturi atsakyti už trečiojo asmens padarytą žalą. Kolegija su šia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, konstatavo, kad Transporto priemonę vairavusio asmens neblaivumas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant atsiranda draudiko teisė iš draudėjo ar apdraustojo reikalauti nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui išmokėtos draudimo išmokos. Jeigu draudėjas ar apdraustasis yra juridinis asmuo, tai draudėjo ar apdraustojo darbuotojo neblaivumas atitinka šią sąlygą ir yra pagrindas atsirasti draudiko teisei reikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir kad iš darbdavio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu atveju draudiko išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai. Kolegija taip pat nurodė, kad ši darbuotojo atsakomybė nesudaro pagrindo draudikui tiesiogiai reikalauti pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo, kuris autoavarijos metu neblaivus vairavo transporto priemonę, valdomą draudėjo ar apdraustojo kaip didesnio pavojaus šaltinį.

Atsakovas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties išaiškinimai šioje byloje netaikytini, nes A. G. žalą padarė vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę po darbo neturėdamas atsakovo leidimo. Kolegija laiko, kad šie apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, ar A. G. vairavo transporto priemonę darbo metu ar po darbo valandų, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui nėra teisiškai reikšminga. Atsakovas ir šiuo atveju laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir yra atsakingas už darbuotojo padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Tai, jog tretysis asmuo A. G. pažeidė atsakovo įmonėje nustatytą automobilio naudojimo tvarką, gali turėti reikšmės sprendžiant darbuotojo materialinės atsakomybės prieš darbdavį klausimą, tačiau šis faktas neužkerta kelio ieškovui reikalauti, kad išmokėtas dėl padarytos žalos sumas atlygintų atsakovas.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą, jog žalą ieškovui turi atlyginti tretysis asmuo A. G.. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 17638,38 Lt sumą, kurią ieškovas išmokėjo žalai atlyginti, o taip pat šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinas 529,15 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą ieškinį (b.l.57) ir 529 Lt žyminio mokestis, sumokėtas už paduotą apeliacinį skundą (b.l.147) (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistinos 18,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,

nusprendžia

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stigla“ 17638,38 Lt (septyniolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus, 38 ct) žalai atlyginti, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17638,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 529,15 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus, 15 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą ieškinį.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stigla“ 529 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stigla“ 18,70 Lt (aštuoniolika litų, 70 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai: Jolita CirulienėAlbinas Čeplinskas