Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui T. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Ieškovė dirba UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra apie 500 Eur, papildomai dirba pagal individualią veiklą. Ieškovės pajamos yra nepakankamos, kad galėtų savarankiškai, be atsakovo pagalbos, viena išlaikyti nepilnamečius vaikus, jai padeda tėvai. Vaikų išlaikymas nėra išimtinai mamos pareiga, o bendra - abiejų tėvų prievolė. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečių dukterų poreikius, joms tenkančios išlaidos sudaro apie 800 Eur per mėnesį ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiem tėvams.

5. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti šalių nepilnametėms dukterims tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Atsakovas dukroms išlaikymo neteikia nuo 2018 m. lapkričio mėn. Dukrų išlaikymui yra skyręs 150 Eur ir kovo mėnesį pervedė 200 Eur bei 60 Eur už būrelį. Kadangi atsakovas geranoriškai nevykdo savo pareigų vaikų atžvilgiu, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo.

8. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros G. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo dukros A. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; dukrų išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų 60 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė – ji gauna 500 Eur dydžio darbo užmokestį, vykdo individualią veiklą. Ieškovė taip pat nuosavybės teise turi automobilį, kurio išlaikymas kainuoja nemažą pinigų sumą, nors galėtų naudotis viešuoju transportu. Be to, ieškovė pamiršo įskaičiuoti valstybės mokamas išmokas nepilnamečiams vaikams, kurios šiuo metu sudaro po 50 Eur vienam vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Taigi Ieškovė šiuo metu gauna 100 Eur bendrą išmoką už abu nepilnamečius vaikus, kuri neabejotinai skiriama vaikų išlaidoms.

14. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti po 125,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Atsakovas paaiškino, kad 2,5 mėnesio dirbo Norvegijoje. Užsidirbo apie 2 000 Eur per mėnesį, bet turėjo didelių išlaidų buto išlaikymui ir maistui. Gyvena iš santaupų. Sveikatos problemų neturi. Rūkymui skiria apie 10 Eur per savaitę.

15. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

16. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad vaikų poreikiai yra užaukštinti – nepateikti įrodymai pagrindžiantys komunalines išlaidas, pramogos (vaikų gimtadieniai) nepriskirtini prie būtinųjų poreikių, išlaidos skiriamos higienai ir rūbams taip pat padidintos. Priteisint išlaikymą, prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė gauna išmokas už vaikus.

17. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, kas, skyriaus nuomone, atitinka vaikų interesus ir sudaro galimybę tenkinti vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

18. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Z. (el. b. l. 7), o (duomenys neskelbtini) ­– dukra A. Z. (el. b. l. 8).

19. Ieškovė dirba UAB „Kesko Senukai Lithuania” (el. b. l. 12), taip pat vykdo individualią veiklą (el. b. l. 12). Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 800-1 000 Eur sumą. Ieškovė turi jos vardu registruotą transporto priemonę (el. b. l. 21). Nekilnojamojo turto ieškovė neturi (el. b. l. 10). Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių dukterų poreikių lentelę (el. b. l. 3).

20. Atsakovas jo vardu registruotų transporto priemonių (el. b. l. 22) ar nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 11). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas šiuo metu dirba ir jo pajams sudaro 500 Eur per mėnesį. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai (el. b. l. 88­-94), jo teigimu, bendrai yra išieškoma apie 1 000 Eur dydžio suma.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

21. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą; į vaikų norus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų norai prieštarauja jų interesams.

22. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo.

23. Byloje nustatyta, jog nepilnametės šalių dukros gyvena su ieškove. Teismas duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams neturi. Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštaravo. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

25. Atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti vaikus, nurodo, kad gali skirti po 125 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai. Atsakovo teigimu jo pajamos šiuo metu yra 500 Eur, gyvena pas mamą, vaikams skiria po 100 Eur iš santaupų. Atsakovas nurodė, kad apie 2,5 mėnesio dirbo Norvegijoje. Teismui įpareigojus pateikti sąskaitos Norvegijoje išrašą, jo nepateikė. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas neturi duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų. Ieškovė teigė, kad šalims gyvenant kartu, atsakovas dirbo vairuotoju, turi C,E kategorijų vairuotojo pažymėjimą, be to papildomai dirbo baldų technologu. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti tėvo pareigą – teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaikų teisę gauti vaikų poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

26. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad dukroms tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro po 400 Eur per mėnesį kiekvienai ir poreikių lentelėje paaiškino, kokia suma yra skiriama kiekvienam vaikų poreikiui (el. b. l. 3). Ieškovė taip pat nurodė, kad vyresniosios dukros poreikiai dar padidėjo, nes ji pradėjo lankyti mokyklą, be to, buvo operuota dėl regėjimo sutrikimų, taigi šiuo metu turi specialų poreikį. Ieškovė prašo priteisti kiekvienai iš dukrų mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors atsakovas ginčijo išlaidas skiriamas būsto, transporto priemonės išlaikymui, vaikų higienos poreikiams, rūbams ir pramogoms, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiams vaikams išlaikyti yra akivaizdžios ir pagrįstos net jų neįrodinėjant konkrečiais kvitais, įvertinus vaikų amžių bei jų poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neprašo teismo priteisti didesnį nei minimali mėnesinė alga, išlaikymą. Valstybės skiriami vaiko pinigai turi būti skiriami išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Kadangi ieškovė turėjo papildomų išlaidų ruošiant vaikus naujiems mokslo metams (remontavo kambarį, pirko uniformą, kanceliarines priemones, pratybas, mokėjo į fondą, taip pat paaiškėjo vyresniosios dukros specialieji regos poreikiai, o atsakovas prie ši išlaidų neprisidėjo, atsakovo argumentai dėl neįskaičiuotų valstybės skiriamų vaiko pinigų atmestini.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog būtina atsižvelgti į tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka ne tik dukrų kasdieninė materialinio aprūpinimo našta, bet ir jų priežiūra bei auklėjimas, nes atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai. Ieškovė dirba, dukras veža į ugdymo įstaigas, iš ten jas pati pasiima. Dėl to visiškai nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai dėl išlaidų transporto priemonei ir ugdymo įstaigų pasirinkimo. Ieškovei vienai su dviem mažamečiais vaikais gyvenant užmiestyje transporto priemonė yra ne prabangos prekė, o būtinybė.

28. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

30. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas jo dukroms G. Z. ir A. Z. po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą motina L. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

32. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienai per mėnesį.

34. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už tris mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 22 d.). Atsakovas nurodė, kad per minėtą laikotarpį atsakovas sumokėjo ne 410 Eur, o 540 Eur vaikų išlaikymui (2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garo įrašas: 6 min. 40 sek. – 6 min. 43 sek.). Ieškovės atstovė parengiamojo posėdžio metu teigė, kad į išlaikymo įsiskolinimą neįskaičiavo atsakovo papildomai sumokėtų 150 Eur (2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garo įrašas: 7 min. 10 sek. – 7 min. 20 sek.).

36. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nenustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaikų poreikius tenkino mažesnė suma. Priešingai, atsakovo paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu, kad jis dirbo, patvirtina, kad atsakovas buvo pajėgus teikti dukroms minimalų išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas už trijų mėnesių laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. kovo 22 d., iš viso 630 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 650 Eur išlaidas už advokato padėjėjos ir advokatės teiktas paslaugas (el. b. l. 15, 113, 136, 148). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos

39. Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 231,00 Eur žyminio mokesčio (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 x 2 proc. x 75 proc. = 216 Eur; 660 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 15,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

40. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos 8,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukterų G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą - 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų).

Nepilnamečių vaikų G. Z. ir A. Z. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 231,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 8,57 Eur (aštuonių eurų 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.