Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-319-2014

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00232-2013-5

2014 m. birželio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nukentėjusiajam A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1d. ir paskirta 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmė. Jis pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ( įstatymo, galiojusio iki 2013 07 13, redakcija) ir nuteistas 6 ( šešerių ) mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., bausmes iš dalies sudėjus, paskirta subendrinta bausmė 1 ( vieneri ) metai 3 (trys) mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2 d. 6 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 ( vieneriems ) metams 3 ( trejiems ) mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. G. priteista 2495, 97 Lt turtinės žalos, 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 8000 Lt neturtinės žalos.

Mažamečio nukentėjusiojo R. R. įstatyminio atstovo M. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent, 2013-10-06, apie 01.00 val., Kęstučio gatvėje, Kazlų Rūdoje, prie parduotuvės „Mėta“, asmeninio konflikto metu, du kartus kumščiu sudavė A. K. į veido sritį. Po to, kartą ranka sudavė į galvos sritį. Nuo smūgio nukentėjusiajam A. K. parkritus ant žemės, gulinčiam ne mažiau kartą spyrė į tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, padarydamas nukentėjusiajam A. K. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio lūžimą La Fort I, muštines žaizdas lūpose, kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, viršutinėje lūpoje ir kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus viršugalvio ir dešinio skruosto srityse, nukentėjusiajam A. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Nustatyta, jog 2012-12-26, apie 21 val., draugės K. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą mažamečio R. R., gim. 2009-08-13, atžvilgiu - tyčia patempė už ausies ir ne mažiau vieną kartą sudavė delnu į veidą, taip padarydamas mažamečiui R. R. kraujosruvas kairio smilkinio, kairio skruosto-kairio žando, kairės ausies kaušelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendį, nes jis priimtas išsamiai išnagrinėjus visas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad dėl patirtų sužalojimų jis jautė ir šiuo metu jaučia didelį fizinį ir emocinį diskomfortą, todėl priteista ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti yra neteisinga ir per didelė. taip pat nesutinka su nuteistojo išsakytu prašymu priteisto ieškinio mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčo dėl kaltinamojo kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo, skunde prašoma sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt, kurią ir prašė priteisti, teismas, įverinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr.2K-68/2008).

Kaip matyti iš specialisto išvados, A. K. nuo kaltinamojo jam suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, jam nustatytas vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio lūžismis, lūžio linija praeina virš visų dantų šaknų. Taigi, nors A. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinus sužalojimų pobūdį, kad buvo sumuštas ypatingai gyvybiškai svarbus organas - galvos smegenys bei, kad buvo sumuštas veidas, lūžo žandikaulis, darytina neabejotina išvada, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis pilnai galėjo jausti visus jo civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus, ir pilnai tikėtina, kad kai kurias sužalojimo pasekmes jis jaučia ir šiuo metu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, atsiradusius nepatogumus, taip pat įvertino nuteistojo, kaip žalą padariusių asmens, kaltę, jo turtinę padėtį, kad yra nedirbantis, profesinio rengimo centro moksleivis, gyvena su drauge ir padeda išlaikyti jos mažametį vaiką, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams bei teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo vaidmenį, jo įtaką smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimui, t.y. ar jo paties veiksmai padėjo žalai atsirasti. Tokiais atvejais, teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustayta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. pirmas trenkė kaltinamjam, t.y. pirmas pradėjo konfliktą, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio apelianto nurodytas aplinkybes dėl konflikto pradžios.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad neturtinės žalos dydis neturėtų ženkliai skirtis nuo padarytos turtinės žalos, o šioje byloje jis yra daugiau negu ženklus. Su tokia subjektyvia nuomone aukštesnysis teismas nesutinka, nes nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis, kurį sudaro 2425,97 Lt ir teismo nuosprendžiu priteista suma, kuria padaryta neturtinė žala įvertinta 8 000 Lt, labai ženkliai nesiskiria.

Skunde teigiama, kad šis įvykis nukentėjusiojo asmenybės vystymuisi, jo tolesnei visuomeninei, darbo veiklai, šeimyniniam gyvenimui didelės įtakos neturėjo, todėl vertinant žalos sukeltų pasekmių požiūriu, priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Kolegijos nuomone, toks skundo argumentas yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas. Kaip jau minėta, įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją (buvo sumuštas veidas, lūžo žandikaulis, padaytas galvos smegenų suktžrėtimas), akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei, tiek darbo veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui ir šiuo atveju visiškai nebūtina tokį poveikį pagrįsti atskirai konkrečiais įrodymais.

Skundo argumentai dėl nuteistojo turtinės padėties - kad jis nors ir pilnametis, tačiau neturi pajamų ir yra išlaikomas tėvų, įvertinus kitas aplinkybes, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, padarytų sužalojimų pobūdį, padarytos turtinės žalos dydį, negali būti vertinami kaip esminiai, duodantys pagrindo prieteistą sumą dėl neturtinės žalos laikyti aiškiai per didelia ir dar labiau mažinti. Be to, pažymėtina, kad civilis ieškinys neturtinei žalai atlyginti buvo tenkintas tik iš dalies, jį mažinant beveik pusiau, teismui atsižvelgus į visumą aplinkybių, tame tarpe ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam pirmosios instancijos teiso nuosprendžiu priteista 8 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, atitinkanti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, todėl priteistas vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir todėl esant aukščiau numatytoms sąlygoms, gali būti taikoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį yra siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiajai padarytą žalą ir ją kuo greičiau atlyginti. Žalos atlyginimą išdėsčius nepagrįstai ilgam laikui bus pažeista nukentėjusiojo teisė gauti teisingą kompensaciją, nes pats žalos atlyginimas dalimis mažina priteistos žalos naudą. Taigi, teismas, priimdamas nutartį išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra dieninių studijų studentas, nedirba ir pajamų neturi, turto taip pat neturi, nors yra pilnametis, yra pilnai išlaikomas tėvų. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį, tokių duomenų kaltinamasis nepateikė ir prie apeliacinio skundo.

Įvertinus aukščiau aptartą aplinkybę - jog išdėstyti sprendimo vykdymą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje nesant duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl nuteistojo itin sunkios materialinės padėties, nuteistojo prašymas šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis dėl priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, kartu su prašymu pateikiant teismui duomenis, pagrindžiančius sunkią jo materialinę padėtį.

Įvertinus aptartą, kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą atmesti.