Vilniaus apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Louis Vuitton Malletier S.A, Burberry LtD, Gianni Versace S.p.A., Tommy Hilfiger Licensing B.V., atstovaujamų atstovės advokatės Vilijos Viešūnaitės ieškinį atsakovui OOO „SEVERO-ZAPAD“ dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovų Louis Vuitton Malletier S.A, Burberry LtD, Gianni Versace S.p.A. ir Tommy Hilfiger Licensing B.V., atstovaujamų atstovės advokatės Vilijos Viešūnaitės, ieškinys atsakovui OOO „SEVERO-ZAPAD“ dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

3. Ieškovai, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio nustatyta tvarka yra pateikę Europos Sąjungos prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones, kai bus įtariama, kad deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui ar reeksportui prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, t. y. ieškovų teises į prekių ženklus.

4. 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, prekių sulaikymo protokolu Nr. 8VK2000829 sulaikė prekes, kaip įtariama, pagamintas pažeidžiant ieškovų intelektines nuosavybės teises. Pagal prekių sulaikymo protokolą, muitinės pareigūnai sulaikė 144 vienetus kojinių, 1 vnt. avalynės, 40 vnt. marškinėlių, pažymėtų ieškovo Louis Vuitton Malletier S.A prekių ženklais, 120 vnt. apatinių kelnaičių, 1 vnt. avalynės, pažymėtų ieškovo Burberry LtD prekių ženklais, 120 vnt. apatinių kelnaičių, pažymėtų ieškovui Gianni Versace S.p.A prekių ženklais, 200 vnt. apatinių kelnaičių, 6 vnt. kuprinių, pažymėtų ieškovui Tommy Hilfiger Licensing B.V. prekių ženklais. Minėtos prekės buvo vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Rusijos miesto Maskvos į kitą Rusijos miestą Kaliningradą. 2018 m. birželio 21 d. papildomu pranešimu Vilniaus teritorinė muitinė informavo ieškovų atstovą apie tai, kad sulaikytų prekių siuntėjas yra Rusijos įmonė OP OOO „Severo – zapad“, esanti Maskvoje , o prekių gavėjas – Rusijos įmonė OOO „Severo – zapad“, esanti Kaliningrade. Ieškovai patvirtino, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant jų, kaip prekių ženklo savininkų, intelektinės nuosavybės teises. Bendraieškovų atstovas, 2018 m. liepos 8 d. prekių gavėjui OOO „Severo – zapad“ pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad siekiant išspręsti ginčą taikiai ir vadovaujantis Reglamento Nr. 608/2016 23 straipsnio nuostatomis, atsakovui siūlė sunaikinti sulaikytas prekes, atlyginti prekių naikinimo išlaidas bei įsipareigoti jokiais veiksmais nepažeisti bendraieškovų intelektinės nuosavybės teisių ateityje. Atsakovas į pretenziją neatsakė. Kadangi sulaikytos prekės yra pažymėtos ieškovų prekių ženklais, tapačiais ir panašiais į registruotus ieškovų prekių ženklus, neturint prekių ženklo savininko sutikimo, prekės yra suklastotos, t. y. pagamintos pažeidžiant prekių ženklo savininko teises, dėl ko gali būti suklaidinta visuomenė, todėl minėtos prekės turi būti konfiskuotos ir sunaikintos.

5. Atsakovui OOO „Severo – zapad“ procesiniai dokumentai su priedais ir pranešimas atsiliepimui pateikti su vertimais į Rusų kalbą buvo išsiųsti 2018 m. rugpjūčio 31 d. 2019 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo, jog atsakovas grąžino dokumentus, nes jų svoris viršijo svorį. 2019 m. vasario 6 d. procesiniai dokumentai su priedais ir pranešimas atsiliepimui pateikti su vertimais į Rusų kalbą išsiųsti atsakovui pakartotinai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovui praėjo pakankamai daug laiko, įvertinus tai, kad atsakovui apie sulaikytas prekes ir ieškovų pretenzijas žinoma jau nuo 2018 m. liepos mėnesio, kada ieškovai įteikė pretenziją, taip pat atsižlegiant į tai, kad kitose analogiškose bylose atsakovas OOO „Severo – zapad“ yra nurodęs, jog yra tik pašto ryšio operatorius Rusijos federacijoje (civilinės bylos Nr. e2-1949-794/2019), laiko procesinius dokumentus įteiktus tinkamai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovai pareiškė sutinkantys dėl sprendimo už akių priėmimo, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti, todėl priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7. Byloje duomenimis nustatyta, kad Ieškovui Louis Vuitton Malletier S.A priklauso registruoti prekių ženklai, reg. Nr.000015628 ir Nr. 009844391. Ieškovui Burberry LtD priklauso registruoti prekių ženklai, reg. Nr.000377762 ir Nr. 001058312. Ieškovui Gianni Versace S.p.A priklauso registruoti prekių ženklai, reg. Nr.001665439, Nr. 002388551, Nr.004396602, 006046445. Ieškovui Tommy Hilfiger Licensing B.V. priklauso registruoti prekių ženklai, reg. Nr.000131706 ir Nr. 1225683. Minėti prekių ženklai yra registruoti įvairių rūšių prekėms žymėti, įskaitant 18, 24, 25 klasės prekes.

8. Bylos duomenys, taip pat teismui pateiktos nuotraukos (el. bylos I tomas b. l. 132-327) patvirtina, jog 2018 m. birželio 1d. Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės buvo pažymėtos ieškovams priklausančiais prekių ženklais. Ieškovų atstovas patvirtino, jog sulaikytos prekės yra pagamintos, pažeidžiant prekių ženklo savininko intelektines nuosavybės teises (el. bylos I tomas b. l. 30-46).

9. Remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b punktu, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.

10. Pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalį, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, ir kt.

11. Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

12. Taigi, tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovas, įveždamas į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovų registruotus prekių ženklus sudaro kliūtis ieškovams išsaugoti prekių ženklo reputaciją, klaidina vartotojus dėl prekių kilmės šaltinio.

13. Ieškovų, kaip prekių ženklų savininkų, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovų intelektinės nuosavybės teises į registruotą prekių ženklą, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.

14. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 25 straipsnis nustato, jog sunaikinimui skirtų prekių negalima išleisti į laisvą apyvartą.

15. Remiantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Prekių ženklų įstatymo 74 straipsnio 2 dalis).

16. Taigi, nepriklausomai nuo to ar atsakovas šias prekes ketino ar neketino naudoti komercinėje veikloje, teismui nustačius, jog jos buvo pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, t. y. tokios prekės turi būti sunaikinamos, o sunaikinimui skirtų prekių negalint išleisti į laisvą apyvartą, ieškovo reikalavimas tenkinamas.

17. Apibendrinant kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nuostatomis yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą bei konfiskuoti ir atsakovo OOO „Severo – zapad“ lėšomis sunaikinti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtus ir Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytas prekes.

18. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu padarė žalą bendraieškovams, todėl atsakovas privalo atlyginti bendraieškovams nuostolius.

19. Remiantis šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis (analogiška teisės nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2019-01-01 galiojusioje PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte), prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Ieškovai prašo priteisti kiekvienam ieškovui po 100,00 EUR nuostolių. Teismas, įvertinę PŽĮ 75 straipsnio nuostatas, pagal kurias nustatydamas žalos (nuostolių) dydį teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes, atsakovui nepateikus atsiliepimo ir reikalaujamų papildomų įrodymų, laiko, jog ieškovų prašomas 100,00 EUR nuostolius dydis yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 100,00 EUR dydžio nuostolių.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl iš atsakovo priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

21. Prekių ženklų įstatymo 76 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai) prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Kadangi šiuo atveju ieškovas tokio prašymo nėra pateikęs, teismas šio klausimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai nurodo, kad patyrė 203,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (203,00 EUR žyminiam mokesčiui apmokėti), duomenų apie kitas išlaidas teismui nepateikė. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams Louis Vuitton Malletier S.A, Burberry LtD, Gianni Versace S.p.A., Tommy Hilfiger Licensing B.V. iš atsakovo OOO „Severo – zapad“ priteistina 203,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui po 50,75 EUR (CPK 98 str.). (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).

24. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

25. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - Ieškovų Louis Vuitton Malletier S.A. (2, Rue du Pont Neuf - 75001 Paryžius, Prancūzija) ir Burberry LtD (Hordeferry Road, Vesministeris, Londonas, SW1P2AW, Jungtinė Karalystė), Gianni Versace S.p.A. (Manzoni 38, Milanas, Italija) ir Tommy Hilfiger Licensing B.V. (Stadhouderskade 6, 1054, Amsterdamas, Nyderlandai) ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuoti atsakovui OOO „SEVERO-ZAPAD“ (OOO „CEBEPO-?????“) (juridinio asmens kodas 2360166, 9 Aprelia 46-29, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) priklausančias Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes – 144 vnt. kojinių, 1 vnt. avalynės, 40 vnt. marškinėlių, pažymėtų ieškovui Louis Vuitton Malletier, S.A. priklausančiais prekių ženklais; 120 vnt. apatinių kelnaičių, 1 vnt. avalynės, pažymėtų ieškovui Burberry LtD priklausančiais prekių ženklais; 120 vnt. apatinių kelnaičių, pažymėtų ieškovui Gianni Versace S.p.A priklausančiais prekių ženklais; 200 vnt. apatinių kelnaičių, 6 vnt. kurpinių, pažymėtų ieškovui Tommy Hilfiger Licensing B.V. priklausančiais prekių ženklais, nurodytas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 18 d. rašte Nr. 8VM00344, prekių sulaikymo protokolo Nr. 8VK2000829. Ieškinį patenkinus visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-285, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovų Louis Vuitton Malletier S.A, Burberry LtD, Gianni Versace S.p.A., Tommy Hilfiger Licensing B.V. ieškinį tenkinti.

Konfiskuoti ir atsakovo OOO „Severo – zapad“ lėšomis sunaikinti į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės pagal prekių krovinio sulaikymo protokolą Nr. 8VK2000829 (nurodytas Muitinės departamento 2018 m. birželio 18 d. rašte Nr. 8VM00344) sulaikytas prekes – 144 vnt. (vienetų) kojinių, 1 vnt. avalynės, 40 vnt. marškinėlių, pažymėtų ieškovo Louis Vuitton Malletier S.A prekių ženklais, 120 vnt. apatinių kelnaičių, 1 vnt. avalynės, pažymėtų ieškovo Burberry LtD prekių ženklais, 120 vnt. apatinių kelnaičių, pažymėtų ieškovui Gianni Versace S.p.A prekių ženklais, 200 vnt. apatinių kelnaičių, 6 vnt. kuprinių, pažymėtų ieškovui Tommy Hilfiger Licensing B.V. prekių ženklais, įpareigojant atsakovą padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą susijusias išlaidas.

Priteisti ieškovams Louis Vuitton Malletier S.A, Burberry LtD, Gianni Versace S.p.A., Tommy Hilfiger Licensing B.V. Fila Luxembourg S.A.R.L. iš atsakovo OOO „Severo – zapad“ po 100,00 EUR nuostolių kiekvienam ieškovui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 203,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui po 50,75 EUR.

Įsiteisėjus sprendimui už akių, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas už akių atsakovų negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Ieškovai sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.