Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei A. S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Savo patikslintą ieškinį grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis:

2.1 Panevėžio apylinkės teismas 2019-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-828/2019 nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, visas kitas gyvenamojo namo patalpas tame tarpe ir rūsio patalpas skyrė abiejų gyvenamojo namo savininkų bendram naudojimui. Naudojimosi žemės sklypu tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta.

2.2 Tarp bendraturčių yra kilęs nesutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo rūsio patalpų valdymo, naudojimo, todėl teismo prašome ginti ieškovės A. S. V. nuosavybės teises vienu iš pasirinktų būdų ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo rūsio patalpomis, naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal ieškovės A. S. V. teikiamą naudojimosi tvarkos pasiūlymą.

2.3 Šiuo metu atsakovas A. V. yra užėmęs visą žemės plotą ir neleidžia netrukdomai žemės sklypo dalimi naudotis bendraturtei ieškovei A. S. V. Atsakovas vienas savo nuožiūra sodina augalus, krūmus, naudojasi visu sklypu, ieškovės pasodintus augalus išrauna, t. y. neteisėtai nuosavybės teises įgyvendina į visą žemės sklypą, ignoruodamas ieškovės interesus. Piktybiškai, išrauna ieškovės sodintus augalus, užstato įvažiavimą.

3. Dubliku ieškovė A. S. V. prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad palikdamas rūsio patalpas bendram naudojimui, teismas konkrečios naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nenustatė. Pažymėtina, jog atsakovas pareikšdamas priešieškinį iš esmės sutiko, kad naudojimosi tvarka rūsio patalpomis turi būti nustatyta.

3.1 Patalpos R-9, R-10 yra pirties ir dušo patalpos, jos atitenka ieškovei, todėl prie šių patalpų naudojimo būtina tualeto patalpa. Kadangi atsakovas pirties ir dušo patalpomis nesinaudoja, tai jam visiškai nereikalinga tualeto R-8 patalpa.

3.2 Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad įrengus pertvarą patalpoje R-l jis negalės patekti į katilinę R-6, R-7 yra nepagrįstas, kadangi į katilinę atsakovas gali patekti pro jam skirtą įėjimą iš lauko R-5. Atsakovui yra būtinas patekimas į rūsio patalpas iš lauko R-5, kadangi jis iš lauko malkinės neša malkas į rūsio patalpose esančią katilinę. Atsakovas faktiškai naudojasi šiuo įėjimu ir šiuo metu. ieškovė keis šildymo sistemą, ieškovei nebus reikalingos paminėtos patalpos.

2 Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė. Iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

8. Ieškovei siūlomas naudoti žemės sklypo plotas, esantis šiaurinėje sklypo dalyje, kuris yra mažiau naudingas, šiame plote negalima būtų pasisodinti daržo augalus, plotas užstatytas priešais esančiu kaimyno gyvenamuoju namu, todėl faktiškai ieškovės negali būti panaudojamas augalų sodinimui, antra, atsakovo naudojimosi tvarka neatitinka realaus faktinio žemės sklypo naudojimosi. Atsakovas nuo 2015 m. iki 2020-05-20 gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), negyveno, žemės sklypo ir gyvenamojo namo neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nesitvarkė. Atsakovas penkiolika metų gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė pageidauja naudotis jos pačios prižiūrima ir puoselėjama žemės sklypo dalimi. Atskirai pažymėtina, kad žemės sklypo dalis rytų pusėje (indeksas Nr. 2) yra prižiūrima ieškovės ir šioje dalyje prasideda ieškovės daržas, kuriame ieškovė augina daržoves, augalus, puoselėja ir prižiūri daržą. Pietinėje sklypo dalyje ieškovė yra pasisodinusi dekoratyvinių augalų, gėlių ir šią dalį prižiūri.

9. Pateiktu dubliku į atsakovo priešieškinį, atsakovas A. V. nurodė, kad ieškovei paskyrus vienai naudotis laiptinę į rūsio patalpą ir leidus atitinkamai įrengti pertvarą, atsakovui nepagrįstai, neteisėtai bus atimta galimybė patekti iš buto tiesiogiai į rūsį. Taip pat paskyrus ieškovė rūsyje tualetą, savo fiziologinius poreikiams turėčiau bėgti lauku į butą ir persirenginėti. Tai nelogiška ir neteisinga. Negyveno laikinai, nes vyko ištuokos procesas su ieškove. Tuo metu jam priklausančioje patalpų dalyje gyveno dukters šeima. Jai išsikėlus, remontavo patalpas ir apsigyveno.

10. Pateiktu tripliku į atsakovo priešieškinį, ieškovė A. S. V. nurodė, kad nesant galimybės naudotis bendrai rūsio patalpomis, buvo pareikštas ieškinys. Pagal ieškovės pasiūlymą atsakovas į rūsio patalpas gali patekti pro įėjimą iš lauko patalpa R- 5. Pro šį įėjimą į rūsį vaikšto atsakovas, nešasi malkas ir visais kitais tikslais naudojasi šiuo įėjimu. Ieškovė siūlo ir atvirkštinį naudojimosi variantą, tačiau bet kokiu atveju siūlo atsiriboti ir nustatyti bendrų patalpų neturinčią naudojimosi tvarką rūsio patalpomis. Ieškovei žemės sklypas yra labai reikšmingas, o ypatingai žemės sklypo dalis, nurodyta ir skiriama naudotis ieškovei pagal ieškinį. Pirma, ieškovė 23 metus rūpinasi, želdina žemės sklypo dalį nurodytą ieškinyje, - pasodintos tujos, blindė, spygliuočiai, augalai buvo karpomis, laistomi, prižiūrimi. Tiek 2020 m., tiek 2021m. ieškovė prižiūri žemės sklypą, nors laikinai gyvenamajame name negyvena, tačiau ko ne kiekvieną dieną lankosi namuose, prižiūri aplinką, laukia pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas darže (valstybinė žemė) pasodino avietes, tačiau šie augalai yra ne namų valdos žemės sklype, dėl kurio kilo ginčas.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. savo priešieškinio reikalavimus palaikė, ieškinį prašė atmesti. Iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

12. Teismo posėdžio metu buvo apklausti šalių kviesti liudytojai: V. C., D. C., R. J., V. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti neginčijami paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. kovo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu ieškovės su A. V. santuoka buvo nutraukta ir nustatyti ši naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: A. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti asmeniniam naudojimui patalpas, esančias pirmame namo aukšte, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais: 1-2 (kambarys 24,04 kv.m), 1-3 (kambarys 20,62 kv.m), 1-4 (kambarys 24,45 kv.m), 1-5 (kambarys 23,09 kv.m), 1-6 (holas 27,49 kv.m), 1-7 (tualetas 2,34 kv.m), 1-8 (vonia 4,25 kv.m), 1-9 (virtuvė 12,66 kv.m); A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti asmeniniam naudojimui patalpas, esančias antrame namo aukšte, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais: 1-10 (kambarys 24,37 kv.m), 1-11 (kambarys 20,16 kv.m), 1-12 (kambarys 25,31 kv.m), 1-13 (kambarys 15,33 kv.m),1-14 (holas 1-14 kv.m), 1-15 (tualetas 2,54 kv.m), 1-16 (vonia 4,29 kv.m), 1-17 (kambarys 13,07 kv.m); visas kitas gyvenamojo namo patalpas skirti abiejų gyvenamojo namo savininkų bendram naudojimui.

14. Teismo posėdžio metu šalims buvo sudarytos galimybės taikiai išspręsti kilusį ginčą, tam skiriant teismo posėdžio pertrauką, tačiau bendro sprendimo šalys nepriėmė.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

15. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai jie nesutaria, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Šalių pareiga yra tokias aplinkybes išryškinti ir įrodyti, pateikiant kartu su ieškiniu tinkamai parengtą naują (patikslintą) bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo tvarkos projektą. Šio projekto sprendiniai turi būti tikslūs, aiškūs ir atitinkantys kiekvieno savininko teisių užtikrinimą. Projektas negali būti pripažįstamas tinkamu, jei pagal jį nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių, paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama, kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

17. Akivaizdu, kad ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, o atsakovui pareiškus priešieškinį, tarp šaliu yra kilę nesutarimai dėl turto valdymo kurių jos pačios nesugebėjo išspręsti. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

18. Jeigu abiejų ginčo šalių (bendraturčių) teismui pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas gali netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

19. Abi šalys pateikė naudojimosi žemės sklypu dalių nustatymo projektus. Ieškovė savo pateiktu UAB „N. Tauras ir Ko“ 2021 m. gegužės 11 d. parengtu planu siekia visiškai atsiriboti nuo atsakovo. Tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tačiau jos pateiktas planas neišsprendžia atsakovo galimybės patekti prie abiem šalim lygiomis dalimis priklausančio šulinio. Tuo tarpu, atsakovo pateiktas UAB „Matika“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtas planas sudaro abiem šalim galimybę patekti prie šulinio, tačiau ieškovei tenkančią sklypo dalį, prie pat šulinio padalina į dvi dalis, tarp jų numato takelį nuo namo iki šulinio tokiu būdu nesuteikia ieškovei privatumo, atskiro nuo atsakovo žemės sklypo, t. y. tokia tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto (takelio link šulinio) naudojimo. Pažymėtina ir tai, kad nors abiem šalim priklausantis šulinys yra už jų žemės valdos ribos, tačiau sklypą aptverianti tvora yra dar toliau už šulinį, t. y. gerokai už šalims priklausančio sklypo ribos, dėl šio, patekimas prie šulinio, kad ir apeinant aplink namą ir bandant patekti prie šulinio iš rytinės pusės, planuose pažymėtos žemės sklypo ribos taškais 2 ir 3 (tokiu būdu išvengiant sklypo kirtimo per vienai iš šalių galimai priskirtiną žemės sklypą) vis tiek būtų apsunkintas, dėl ten esančios tvoros.

20. Dėl šių priežasčių teismas, kurio pareiga yra ne formaliai išspręsti bylą, o priimti racionalų, įgyvendinamą ir šalių konfliktų ateityje tikimybę sumažinantį teismo sprendimą, negali pripažinti nei ieškovės, nei atsakovo teikiamų projektų racionaliais ir atitinkančiais teisingumo bei protingumo principus ir nepažeidžiančiais abiejų šalių interesų. Manytina, kad šalims nusimačius patekimą prie šulinio apeinant aplink sklypą būtų galimybė svarstyti tokio plano tvirtinimą, tačiau liktų neišspręstas komunikacijų link šulinio aptarnavimo klausimas. Kita vertus, Teismas pats tokių planų koreguoti negali, todėl aptartais motyvais negali būti tenkinamas nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimas šiuo klausimu.

Dėl rūsio atidalinimo

21. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu, o kai jie nesutaria dėl atidalijimo būdo - teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

22. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005 ir kt.). Šio klausimo sprendimui taip pat reikalingas kompetentingai ir racionaliai parengtas planas, o jeigu pateiktas planas (projektas) yra netinkamas, neracionalus, ydingas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti jo pagrindu reiškiamų reikalavimų ir atsisakyti atidalinti nuosavybės dalis pagal šį planą. Žinoma, tai neužkerta kelio bet kuriam iš bendrasavininkių iš naujo pareikšti reikalavimą dėl atidalijimo, kartu su juo teikiant visus aptartus kriterijus atitinkantį planą (projektą).

23. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo jai priskirti patalpas, pažymėtas indeksais: G-l 38,26 kv.m., R-8 2,33 kv.m., R-ll 9,97 kv.m., R-10 2,36 kv.m., R-9 4,40 kv.m., dalį patalpos R-l 2,27 kv.m. (įrengus pertvarą patalpa R-1A 2,27 kv.m.), viso 59,59 kv.m.. Tačiau šiuo planu ieškovė atsisako patalpų pažymėtų numeriais R-2, R-6, ir R-7.

24. Pagrindinis bendro naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog bendro naudojimo objektas turi tarnavimo kitam daiktui elementų, nesudaro pagrindo būtinai vertinti tos patalpos kaip bendro naudojimo. Taip pat nurodė, kad namo, kaip pastato, pusrūsis (rūsys) yra viso pastato dalis ir ta prasme tarnauja pastatui kaip jo dalis, bet vien tai nesudaro pagrindo vertinti visų be išimties pusrūsio patalpų kaip bendro naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ir kt.). Kilus ginčui (ar konkrečios patalpos yra priklausinys ar bendro naudojimo), registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl teismo sprendime nustatytų daikto požymių, kriterijų ar savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia šių patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su pastato butų ir kitų patalpų eksploatavimu.

25. Nagrinėjamu atveju rūsio patalpos pažymėtos numeriais R-2, R-6, ir R-7 yra namo bendrojo naudojimo patalpos, t. y. jose esanti įranga (hidrobofas, katilas, boleris) skirti namui aptarnauti, teikti šilumą ir vandenį, dėl to negali būti priskiriami tik vienam iš namo bendraturčių. Dėl to sutiktina su atsakovo argumentu, kad tokios patalpos turi likti bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, jog šiuo metu patalpos nėra tinkamai šildomos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad siekia įsirengti atskirą šildymo sistemą name, tačiau jokio konkretaus projekto teismui vertinti nepateikė. Manytina, kad ieškovei įsirengus atskirą savo patalpų šildymo sistemą, kiltų prielaidos kitaip vertinti R-6 ir R-7 patalpų paskirtį, t. y. laikyti jas individualaus naudojimo patalpomis ir spręsti jų priskyrimo tik vienam iš namo bendraturčių klausimą.

26. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašo jam naudojimui skirti garažo patalpa G-l 38,26 kv.m. ploto; ieškovei - patalpas R-3, 9.61 kv.m ploto, R-4 14,33 kv.m ploto, R-9 4.40 ploto, R-10- 2,36 kv.m ploto, R-11 9,97 kv.m ploto, viso 40,67 kv.m. ploto; bendram naudojimui skirti laiptinę iš rūsio į pirmą aukštą, patalpas R-l 16, 81 kv.m ploto, R-2, 14,74 kv.m. ploto, R- 3. 2.33 kv.m. ploto, R- 5 1,31 kv.m. ploto, R-6 4,65 kv. m ploto, R-7 5.76 kv.m. ploto.

27. Tačiau tokiu atsakovo planu, nesukuriamas visiškas daikto atidalijimas, dėl ko išlieka didelė tikimybė, jog tarp šalių ateityje ir toliau kils ginčai dėl šio turto valdymo, nes šalys dėl jo naudojimo akivaizdžiai nesutaria. Kaip posėdžio metu patvirtino atsakovas, jis bendro naudojimo patalpose buvusius daiktus išmetė, nes jam tai atrodė šiukšlės. Posėdžio metu dalyvavę liudytojai V. C. ir D. C. nurodė, jog tai buvo jų turtas kurio nespėjo atsiimti, tačiau atsakovas apie savo ketinimą išmesti dviračius ir kitus šių liudytojų daiktus, daiktų savininkų net neįspėjo.

28. Šioje byloje ieškovė, ieškiniu pareiškusi reikalavimą atidalinti jos ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe esančio gyvenamojo namo patalpas, panaikinant jų bendrąją nuosavybę, o atsakovui pareiškus priešieškinį su analogiškais reikalavimais, liko neįrodę, kad jų teikiami atidalijimo projektai užtikrins abiems šalims realias ir racionalias galimybes naudotis jiems priklausančiomis rūsio nuosavybės dalimis, ateityje išvengiant konfliktų dėl šio turto valdymo.

29. Tokiu būdu nei vienas iš šalių reikalavimų teismo nepripažįstamas visiškai teisėtu, pagrįstu ir tenkintinu, todėl ir ieškinys, ir priešieškinys atmetami. Priimant tokį sprendimą, nei ieškovei, nei atsakovui neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, o su šios bylos nagrinėjimu susijusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (14,66 Eur) priteisiamos iš abiejų šalių, lygiomis dalimis: iš ieškovės – 7,33 Eur ir iš atsakovo – 7,33 Eur ( Lietuvos Respublikos CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. V.s ieškinį ir A. V. priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 7,33 Eur, ir iš atsakovo A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) – 7,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.