Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra K. F., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, o mergaitės tėvas V. F., mirė (duomenys neskelbtini). Iš įsiteisėjusio 2017-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-1030/2017, nustatyta, kad atsakovei neterminuotai yra apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų Samantos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4022-998/2019 buvo leista paimti nepilnametę K. F. iš motinos I. K., tačiau 2019-03-22 buvo priimtas sprendimas ir vaikas buvo grąžintas atsakovei. Atsakovei tik epizodiškai rūpinantis dukra K. F., atsakovei piktnaudžiaujant alkoholiu ir vedant netinkamą gyvenimo būdą buvo nustatytas grėsmės lygis K. F. ir 2020-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7118-867/2020 buvo leista paimti nepilnametę K. F. iš motinos I. K.. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu K. F. likusiai be tėvų globos nuo 2020-06-18 yra nustatyta laikina globa, o laikina globėja paskirta R. B.. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad atsakovė nėra teista. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsakovė yra dirbanti, nuo 2022-01-28 dirba UBA „Epsilon LT“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 385,34 Eur iki tol atsakovė nedirbo. Atsakovė ne kartą yra bausta už tai, kad neblaivi pasirodė viešoje vietoje bei yra bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos ž alos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės motinos valdžios apribojimas grindžiamas tuo, kad atsakovė visiškai yra nusišalinusi nuo dukters K. F. auklėjimo, jos priežiūros ir tarp atsakovės ir jos dukters yra nutrūkęs ryšys. Atsakovė pripažino, kad dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos ji neturi galimybės pasirūpinti dukra, tačiau gal ateityje ir norės auginti dukrą.

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš atsakovės ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, jos priežiūros, neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, ji nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką pas save bei pati nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių auginti dukrą. Įsiteisėjęs teismo sprendimo, kuriuo atsakovė yra neterminuotai apribota motinos valdžia jos kitų dviejų vaikų atžvilgiu, taip pat patvirtina, kad atsakovė nekeičia savo gyvenimo. K. F. nuo 2020-06-12 yra paimta iš atsakovės, tačiau atsakovė jokių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą neatliko, nors jai buvo teikiama pagalba. Atsakovė pati pripažino ir neginčijo aplinkybių, kad šiuo metu ji praktiškai nebendrauja su K. F., o paskutinį kartą dukrą matė 2021 m. lapkričio mėnesį. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovei tinkamai vykdyti motinos pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir ji galėtų grįžti gyventi pas atsakovę. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė tinkamai neatlieka savo kaip motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovė savo veiksmais daro žalą dukrai, nesugeba tinkamai ja pasirūpinti, dėl ko vaikas auga atskirtas nuo motinos priežiūros. Atsakovė nededa jokių pastangų, kad susigrąžinti vaikus, nesistengia įvykdyti įsipareigojimų, kurie jai buvo skirti siekiant padėti atsakovei susigrąžinti dukrą. Teismo vertinimu atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo ji negali auginti dukters, visapusiškai ja rūpintis, nepažeidžiant jos teisių ir interesų, siekiant sukurti jai saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos padėtis dėl bendravimo su dukra gali pasikeisti, be to pati atsakovė sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai). Atsakovės dukra yra labai pažeidžiama, nes ji jau yra netekusi tėvo, todėl jai būtina stabili ir saugi aplinka, kurioje ji jaustųsi mylima ir saugi ir jai būtų skiriamas pakankamas dėmesys.

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei kaip motinai tenka pareiga išlaikyti savo vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu dirba, tačiau tikslios jos gaunamos pajamos nėra žinomos, nes ji tik nuo 2022-01-28 pradėjo dirbti, be to atsakovė taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą.

Ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji neprisideda prie dukters išlaikymo, nes iki šiol nedirbo, o šiuo metu pradėjo dirbti, tačiau jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 600,00 Eur.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad atsakovė neteikia išlaikymo, į atsakovės dukters amžių, atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji turi dar du išlaikytinius, kuriems yra priteistas išlaikymas, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo, tai yra nuo 2021-12-16 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės dukra nuo 2021-06-18 yra globojami R. B. ir pas ją atsakovės dukrai yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, K. F. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jų dabartine laikina globėja, tai yra R. B..

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina laikina globėja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nors bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, į atsakovės elgesį, kad atsakovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 ir 4 dalis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko K. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės K. F. gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikina globėja R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. K. išlaikymą nepilnametei K. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2021-12-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl K. F. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtina vaikų laikina globėja R. B..

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnametei K. F. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.