Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 8 d. gautas pareiškėjo S. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaikais.

2. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad J. K., manytina, sistemingai ir piktybiškai nevykdo teismo sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes neleidžia bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis ir neatveža vaikų į „Dienvidžio“ centrą bendravimui. Pažymėjo, kad J. K. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 02-2-00469-23 dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis ir teismo sprendimo nevykdymo. Taip pat civilinėje byloje Nr. e2VP-2400-1157/2024 J. K. skirtas įspėjimas už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.

3. Suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo prašymo, kuriame nurodė, jog nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto, kadangi bendravimo tvarka yra vykdoma laikantis paskirtų rekomendacijų, o taip pat tiek, kiek pareiškėjas naudojasi savo teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

4. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) 6.3.1. punktu, nuo Sutarties pasirašymo dienos (2024 m. vasario 1 d.) iki 2024 m. gegužės 31 d. pareiškėjas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų (Labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“, Jono g. 6, Klaipėda) patalpose dalyvaujant Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirtam tarpininkui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį. Konkretus bendravimo kartų per mėnesį skaičius nustatomas remiantis Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirto tarpininko rekomendacija. Taip pat Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.3.4. punkte numatyta, jog pareiškėjas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. K. nurodytais kontaktais bet kada protingu paros metu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą bei dienotvarkę. Jei nesusitarta kitaip, skambučiai ir / ar vaizdo skambučiai vykdomi mobiliuoju ryšiu ar per „WhatsApp“ programėlę. Galiausiai, Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.4.8. punktu J. K. įsipareigojo informuoti Pareiškėją apie nepilnamečių vaikų mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais.

5. Paaiškino, kad šiuo metu yra vykdomas Sutarties 6.3.1. punktas taip, kaip tą rekomenduoja daryti Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirtas tarpininkas. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra vykdomas per šios įstaigos paskirtą tarpininką – šeimos konsultantę M. B.. Šeimos konsultantė, pamačiusi, jog pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų ryšys yra visiškai nutrūkęs ir S. K. bei K. K. priešinasi bei vengia susitikti su pareiškėju, siekiant išvengti dar didesnės žalos verčiant nepilnamečius vaikus daryti tai, kam jie priešinasi, siekiant atkurti pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų ryšį, pareiškėjo bei J. K. sutikimu yra pasitelkta psichologė I. M.. Pareiškėjo ir J. K. sutikimu buvo pasirinkta susidėlioti ryšio atkūrimo planą, prioritetu laikant minimalų tiesioginį bendravimą tarp tėvų, o tėvai įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, kad nepilnamečių vaikų priešinimasis keistųsi į dialogą. Pažymėjo, kad J. K. dar 2024 m. sausio 19 d. (t. y. dar iki Sutarties pasirašymo) pirmą kartą susitiko su šeimos konsultante. Per mėnesį įvyksta 2-3 įvairūs susitikimai, kuriuose dalyvauja šeimos konsultantė, psichologė ir atitinkamai arba J. K. viena arba su nepilnamečiais vaikais, arba pareiškėjas vienas, arba J. K. ir pareiškėjas kartu. Pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų susitikimai šiuo metu nevyksta dėl to, kad šiuo metu nei paskirta tarpininkė – šeimos konsultantė, nei paskirta psichologė jų nerekomenduoja. Pareiškėjo ir J. K. sutikimu šiuo metu vyksta individualus darbas, kurio metu siekiama pasiruošti pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų susitikimams. Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.3.1. punktas vykdomas aukščiau aprašytu būdu priklauso ne nuo J. K., o nuo minėtų specialistų, su kurių rekomendacijomis sutiko pats pareiškėjas.

6. J. K. yra nurodžiusi pareiškėjui nepilnamečių vaikų kontaktus. J. K. paaiškino, kad S. K. ir K. K. turi savo mobiliuosius telefonus. R. K. savo mobilaus telefono neturi, todėl pareiškėjas, norėdamas pasikalbėti su R. K., gali skambinti tiek į S. K., tiek į K. K., tiek į J. K. mobilųjį telefoną. Pareiškėjas pirmą kartą po Sprendimo priėmimo į J. K. mobilųjį telefoną skambino 2024 m. kovo 30 d. 3 kartus maždaug 8-9 minučių skirtumu. Šių skambučių J. K. negirdėjo, todėl neatsiliepė. Vėliau pareiškėjas skambino 2024 m. balandžio 5 d. (šio skambučio J. K. taip pat negirdėjo), 6 d. ir 14 d. Po 2024 m. balandžio 6 d. skambučio pareiškėjas rašė SMS žinutę, klausdamas, ar gali pasikalbėti su R. K.. J. K. atsakė, kad R. K. atsisako kalbėtis (vadovaujantis aukščiau minėtų specialistų rekomendacijomis, prievarta versti nepilnamečius vaikus su pareiškėju negalima, nes tai gali ne padėti, o sugadinti pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų ryšio atkūrimo procesą). Pareiškėjas K. K. pirmą kartą skambino 2024 m. kovo 23 d., vėliau – 2024 m. kovo 25 d. Į šiuos skambučius K. K. neatsiliepė, tačiau atsiliepė 2024 m. kovo 27 d. ir keletą sekundžių su pareiškėju kalbėjosi. Vėliau pareiškėjas skambino 2024 m. kovo 30 d. (į šį skambutį K. K. neatsiliepė) ir 2024 m. balandžio 8 d. Į pastarąjį skambutį K. K. neatsiliepė, tačiau vėliau pareiškėjui perskambino. S. K. pareiškėjas neskambino nė karto. Tai, kad pareiškėjas nė karto neskambino S. K., niekaip nėra susiję su J. K. veiksmais. Su K. K. pareiškėjas bendrauja telefonu. Nors K. K. ir ne visus kartus pakėlė telefono ragelį, tačiau jis neturi telefono prie savęs 24 valandas per parą, o perskambinti ne visada nori, tačiau, kai noras yra, vaikas perskambina. O R. K. dar yra mažo amžiaus ir jis apskritai kalbėti telefonu dar nemėgsta.

7. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Pažymėjo, kad nors konkretus bendravimo kartų per savaitę skaičius nustatomas remiantis Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirto tarpininko rekomendacija, kuri iki šiol nėra pateikta, tačiau bendravimas negali būti retesnis nei 2 kartai per mėnesį, o tarpininkas gali tik rekomenduoti bendravimą nuo 2 iki 4 kartų, tačiau dėl J. K. kaltės tiesioginis bendravimas nevyksta, kadangi į dienos centrą ji atvyksta vietoje vaikų, nors pačios J. K. dalyvavimas apskritai nėra numatytas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neužtikrina tėvo ir vaikų bendravimo nuotolinių ryšių priemonėmis. Pažymėjo, kad J. K. išgalvojo vaikų nenorą bendrauti, piktybiškai nesikooperuoja.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2021 m. lapkričio 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai R., K. ir S. K. atžvilgiu. Atlikus vaikų situacijos vertinimus, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, motinai rekomenduotos psichologo konsultacijos, siekiant gauti emocinę paramą. Tėvams rekomenduota skyrybų proceso klausimus spręsti teisiniu keliu (neįtraukiant į procesą vaikų, kurie galimai patiria neigiamą įtaką). 2022 m. sausio 26 d. vaiko teisių pažeidimai R., K. ir S. K. atžvilgiu nenustatyti (Tarnyboje gautas S. K. mamos pranešimas, kuriame pridėtos šeimos nuotraukos susirašinėjimų nuotraukos). 2023 m. gruodžio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai R., K. ir S. K. atžvilgiu (Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus (toliau – PVŠS), kuriame nurodoma, kad PVŠC skyriuje nagrinėjamas S. K. prašymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) dėl galimai neteisėtai vaikų motinos J. K. į Turkiją išvežtų vaikų. 2023 m. gruodžio 22 d. PVŠS gauta informacija, kad J. K. 2023 m. gruodžio 3 d. kartu su vaikais grįžo į Lietuvos Respubliką ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus pranešimo nagrinėjimą, susisiekta su J., kurį patvirtino, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Bendrauta su vaikais, su vaikų tėvais. Vertintos vaikų situacijos, nustatytas pagalbos šeimai poreikis: 2021 m. gruodžio 3 d. šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas Vilniaus mieste ir 2022 m. birželio 9 d. šeimai išsikėlus iš savivaldybės, šeimos atvejo vadybos procesas nutrauktas. Nuo 2024 m. sausio 5 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas Klaipėdos mieste ir vykdomas iki šiol. Nurodė, jog vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais, Skyriaus nuomone, būtų tikslinga tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. K. nurodė, kad bendravimas su vaikais nevyksta taip, kaip tai buvo numatyta sutartyje, kadangi J. K., nesilaikydama bendravimo tvarkos, neatveda vaikų į „Dienvidžio“ centrą. Minėtame centre būna tik pati J., vaikų nebūna ir su jais nepavyksta kontaktuoti netgi telefonu. Nurodė, kad „Dienvidžio“ centro specialistės pavyko išprašyti, kad J. leistų bent su mažuoju pakalbėti iš jos mob. telefono, tačiau pokalbis truko 30 sekundžių. Vėliau pavyko susisiekti su sūnumi K., pokalbis vyko iki 30 minučių, o tada buvo numestas ragelis. Paaiškino, kad su dukra S. bendravo kartą, kai gavo naują jos mob. telefono numerį. Pažymėjo, kad yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl motinos piktnaudžiavimo tėvų valdžia ir teismo sprendimo nevykdymo. Pareiškėjo teigimu, dienotvarkės neturi, specialistė trumpąja žinute pateikia užklausą dėl galimybės atvykti tam tikrą dieną ir valandą, tuomet pareiškėjas atvyksta. Kartu dalyvauja atvejo vadybininkė ir psichologė. Su mažuoju neturėjo galimybės bendrauti tris metus. Pareiškėjas nurodė, kad jis nežino apie ryšio atkūrimo planą, teigė, kad Jt buvo įpareigota atvesti vaikus ir atsisakė, t. y. pareiškėjui pasiūlius, specialistės paantrino, kad būtų galima pradėti bendrauti nors su mažuoju vaiku. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad per visus 5 mėnesius J. turėjo imtis maksimalių priemonių, kad užtikrintų bendravimą su vaikais, tuo tarpu samdyti psichoterapeutus ar tiesiog ketverių metų vaiką pasisodinti ant kelių ir skambinti – turėjo būti daromi žingsniai iš jos pusės, ne tik iš pareiškėjo.

10. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sutarties nuostatos turi būti vertinamos kompleksiškai, neištraukiant atskirų žodžių ar sakinių iš konteksto. Nurodė, kad 6.3.1. punkte nustato, kad skiriamas tarpininkas ir bendraujama nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį. Po to sakoma, kad konkretų bendravimo kartų per mėnesį skaičių nustato remiantis tarpininko rekomendacija. Anot pareiškėjo atstovo, tai reiškia, jog skaičius yra nustatomas ribose tarp 2 ir 4 susitikimų (kad antras sakinys yra susijęs su pirmuoju). Taip pat pažymėjo, kad J. bendravimas sutartyje nenumatytas, todėl jai į „Dienvidžio“ centrą vykti iš vis nėra ko, bendrauti turi tarpininkė. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo akcentavo, kad vyksta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis, todėl akivaizdu, kad ji sąmoningai vengia vykdyti bendravimo tvarką, o nurodymo nevesti vaikų, nebuvo. Nurodė, kad tarpininkų inicijuoti procesai nebuvo numatyti patvirtintoje bendravimo tvarkoje. J. privalėjo atvesti vaikus ne mažiau kaip 2 kartus ir ne daugiau kaip 4 kartus per mėnesį. S. K. nebuvo išreiškęs sutikimo.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad buvo pateiktas vaikų užimtumo grafikas, mokymosi įstaigos, mobiliųjų telefonų numeriai. Dukros S. telefono numeris nesikeitė gal nuo sausio mėnesio, pirmą kartą pareiškėjas jai paskambino šeštadienį. Jis niekada jai neskambina. K. pareiškėjas skambina, dažniausiai per treniruotes ir keletą kartų savaitgaliais, tačiau skambučiai nėra intensyvūs (dažni). Išsakė, kad vaikai atsisako kelti ragelį, tačiau ji juos skatina. Specialistės nustatė, kad tėvo ir vaikų ryšys tikrai yra nutrūkęs, vaikai nenori su juo susitikti, todėl nusprendė, kad kol S. nors minimaliai nepradės su jais bendrauti (nuotoliu), jos vaikų vežti neleisdavo. Nurodė, kad nebuvo atvejo, kad būtų liepta vaikus atvežti, o suinteresuotas asmuo atsisakė. Ryšio atkūrimo plano neskaitė, vyksta susitikimai, ji turi išbūti tą valandą, nors tai labai nemalonu, kadangi pokalbiai apie vaikus sudaro gal 10 procentų, o J. K. tenka klausyti priekaištų, kaltinimų iš pareiškėjo pusės. Yra rekomendacija S. rašyti ir skambinti vaikams, tačiau konkretaus plano nėra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad buvo atvejis, kai pareiškėjas paskambinęs R. pasakė „tu gimei iš meilės“, berniukas paklausė ir pasakė, kad nebenori kalbėti, tada nespėjus nieko pasakyti, padėjo ragelį. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl K. tėvui žinute parašė „tu man ne tėtis“. Paaiškino, kad susitikimų grafikas nėra labai konkretus, stengiamasi 2-3 kartus per mėnesį. Yra buvę, kad susitikimus teko atšaukti dėl suinteresuoto asmens ar vaiko ligos, ar dėl specialistės M. mokymų. Baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad stengiasi klausyti rekomendacijų, šiuo metu vaikai lankosi pas psichoterapeutę, vadovaujasi specialisčių nurodymu, kad reikia žiūrėti į tai, kas geriausia vaikams. Nurodė, kad susitikimai su S. jai buvo nenaudingi, traumuojantys, tačiau ėjo dėl vaikų.

12. Suinteresuoto asmens atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad sprendime neįmanoma aprašyti visko, tačiau yra aišku, kad pereinamasis laikotarpis skirtas tam, kad būtų atkurtas ryšys. Nurodė, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo bylos konteksto (dėl ryšio nebuvimo tarp tėvo ir vaikų). Sprendimas yra vykdomas taip, kaip šalys susitarė – skaičiai gali būti keičiami, tačiau galimai pareiškėjo pozicija pasikeitė. Atstovė akcentavo, kad visų pirma, pareinamasis laikotarpis buvo skirtas atkurti S. K. ryšį su vaikais, antra, pati bendravimo tvarka leidžia ją modifikuoti atsižvelgiant į vaikų pageidavimus bei interesus, trečia, abi šalys sutiko su tokia bendravimo tvarka, kadangi prieštaravimų nebuvo išreikšta. Nurodė, kad sutarties 6.3.1. punktas nėra imperatyvas – to paties punkto paskutinis sakinys leidžia nukrypti. Tą patį leidžia padaryti ir 6.3.3. punktas, t. y. leidžia atsižvelgti į vaikų pageidavimą. Taip pat pažymėjo, kad nei vienai iš šalių susitikimų sudėtis nebuvo staigmena.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, kad yra tėvų ir vaikų ryšio atkūrimo specialistė, tuo tikslu dirbo su K. šeima. Šiuo metu su šeima nebedirba, kadangi jautėsi per daug stipriai įtraukta į teisminius procesus ir nebegalinti objektyviai ir nešališkai atlikti savo darbo. Nurodė, kad po kiekvieno susitikimo su šeima reikėjo tarsi aiškintis, pateikti atsakymus kodėl ir kaip viskas daroma, nors visa tai buvo sutarta susitikimo metu. Akcentavo, kad jos darbas atstovauti vaikus ir jų poreikius, darbas sutelktas į šeimos sąmoningumą, atsakomybes, tačiau kai viskas persikelia į kitokį santykį, nebegali matyti tik vaikų pozicijos. Teigė, kad iš tėčio pusės buvo spaudimas, direktorė gaudavo raštus, turėdavo pasiaiškinti, nors viskas buvo aiškiai iškomunikuota, buvo sutikimai, t. y. kodėl susitikimai kol kas dviese, kodėl nėra sprendimo pakviesti vaikus, vėliau visas darbas išsikreipė. Buvo susitikta su vaikais, jie iškomunikavo aiškų nenorą bendrauti su tėvu, tiek žodžiu, tiek kūno kalba – vaikai jautė baimę, nerimą, todėl ir buvo nuspręsta, kad siekiant atkurti vaikų ir tėvo ryšį, visų pirma bus siekiama pačių tėvų ryšio atkūrimo, tokiu būdu skatinant vaikų smalsumą, t. y. vaikai žino, kad mama ir tėtis susitinka ir bendrauja, tada vaikai klausia apie tėtį ir tokiu būdu įvedama į situaciją pamažu. Kiekvieno bendro susitikimo metu buvo aptariami tikslai, apie ką bus kalbama, kad kol kas vaikų neprašo atvežti, nes vengiama padaryti didesnę žalą skubant. Liudytoja nurodė, kad abi šalys supranta, jog kartu einama link tikslo, buvo planas, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus. S. buvo informuotas, žinojo kokiu būdu dirbama, žinojo, kad kai tarp tėvų dings įtampa, bus pradedama kviesti vaikus. Mamos nebuvo prašoma atvesti vaikus, bet tėvui tai taip pat buvo argumentuojama ir iš esmės buvo sutarta visų bendrai, kad vaikai kol kas į susitikimus nevažiuoja. Liudytoja taip pat nurodė, kad su vaikais buvo susitikta vieną kartą, vaikai verkė, jų reakcija buvo priešiška, t. y. jautėsi nusistatymas ir prieš specialistes, kadangi, anot vaikų, jie bus privesti bendrauti su tėvu, todėl jautėsi aiški pozicija ir teko imtis priemonių, kad nebūtų sukurta didesnė priešprieša.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja M. B. nurodė, kad K. šeimai dirbo šeimos konsultante. Patvirtino aplinkybes apie ryšio atkūrimo žingsnius, t. y. kad darbas vyko keturiese, kad buvo bandyta pripratinti vaikus prie minties apie būsimą susitikimą su tėčiu, kad turėtų bendrų pokalbių apie tėtį, o iš pastarojo buvo tikimasi, kad jis darys žingsnius nuotoliu. Pažymėjo, kad buvo susitikusi su vaikais individualiai, buvo didelis pasipriešinimas, daug ašarų, ypač iš vyriausios dukters. Liudytoja nurodė, kad prisistačius vaikams tarpininke tarp jų ir tėčio, buvo priima tarsi priešė, vaikai išsakė, kad nenori. Iš esmės tikslas buvo toks, kad vaikai turėtų žinią, jog jų tėvai gali sėdėti kartu prie bendro stalo ir prie jo sėdi ir bando išgryninti poreikius. Išsakė, kad susitikimo metu dažniausiai jautėsi S. pyktis nukreiptas į J., susitikimų pradžioje būdavo pagąsdinta, kad vaikai iš jos bus atimti, kad vaikams tariamai bus geriau vaikų globos namuose, tuomet J. jautriai sureaguodavo ir nebegalėdavo įsitraukti į pokalbį. Šis procesas klampus, yra daug nuoskaudų, todėl ir buvo nuspręsta, kad vaikų kviesti negalima. Visų bendrai buvo nuspręsta, kad vaikų kol kas nereikia vežti. Paaiškino, kad negalėjo užčiuopti net mažų rezultatų, kad tėvas aktyviai ir nuoširdžiai skambintų, nebuvo reguliaraus domėjimosi vaikais, kad būtų galima aptarti, jog procesas juda į priekį, norėjosi atkaklumo. Tuo tarpu J. pagrindinė užduotis buvo neminėti vaikams nieko neigiamo apie tėvą. Liudytoja pažymėjo, kad buvo sulaukusi S. atstovo gąsdinančio skambučio, kurio metu jis nurodė, kad jai (liudytojai) bus iškelta baudžiamoji byla, kadangi ji nesilaiko teisminio proceso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, jei yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-1157/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3. punktu šalys susitarė, kad „Šalys susitaria dėl pereinamojo laikotarpio, prasidedančio nuo šios Sutarties pasirašymo dienos ir pasibaigiančio 2024 m. rugsėjo 30 d., kurio metu S. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:

6.3.1. nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki 2024 m. gegužės 31 d. – Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų (Labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“, Jono g. 6, Klaipėda) patalpose dalyvaujant Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirtam tarpininkui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį. Konkretus bendravimo kartų per mėnesį skaičius nustatomas remiantis Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirto tarpininko rekomendacija;

6.3.2. nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų (Labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“, Jono g. 6, Klaipėda) patalpose dalyvaujant Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirtam tarpininkui nuo 1 iki 2 kartų per savaitę. Konkretus bendravimo kartų per savaitę skaičius nustatomas remiantis Klaipėdos bendruomeninių šeimos namų paskirto tarpininko rekomendacija;

6.3.3. Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose numatyti terminai gali būti trumpinami bei periodiškumas gali būti keičiamas, taip pat gali būti atsisakoma reikalavimo bendrauti per paskirtą tarpininką, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimą bendrauti su S. K. intensyviau, ir / ar be tarpininko;

6.3.4. S. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. K. nurodytais kontaktais bet kada protingu paros metu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą bei dienotvarkę. Jei nesusitarta kitaip, skambučiai ir / ar vaizdo skambučiai vykdomi mobiliuoju ryšiu ar per „WhatsApp“ programėlę.“.

18. Pareiškėjas S. K. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dėl tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais R. K., K. K., S. K. bendravimo tvarkos nevykdymo. Anot pareiškėjo, J. K. trukdo jam matytis su vaikais, sąmoningai neatvesdama jų į „Dienvidžio“ centrą, kuriame turėtų vykti bendravimas tarp tėvo ir vaikų dalyvaujant tarpininkui. Nurodo, kad vadovaujantis Sutarties 6.3.1. papunkčiu, aiškinant jį sistemiškai, J. K. privalo atvesti vaikus ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 4 kartus per mėnesį, tačiau to nedaro jau penkis mėnesius. Suinteresuotas asmuo Sutarties 6.3.1. papunkčio nelaiko imperatyviu ir nurodo, kad paskutinis sakinys leidžia nukrypti nuo minėto susitikimų skaičiaus. Analogišką leidimą nustato ir Sutarties 6.3.3. punktas.

19. Teismas pažymi, kad vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, aiškinimas turi būti sisteminis, t. y. sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1-2 dalys).

20. Sutarties 6.3.1. papunkčio pirmas ir antras sakiniai tarpusavyje susiję ir numato galimybę pareiškėjui bendrauti nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, tačiau konkretų susitikimų skaičių nurodoma nustatyti remiantis paskirto specialisto rekomendacija. Teismo vertinimu, aiškinant šiuos du sakinius, negalima daryti išvados, jog tarpininkas susitikimų skaičių privalo nurodyti tik 2-4 ribose. Iš šio punkto formuluotės matyti šalių noras, jog susitikimai vykų 2-4 kartus per mėnesį, tačiau vis tik galutinis apsisprendimas dėl konkretaus susitikimų skaičiaus spręsti paliekamas būtent tarpininkui.

21. Taip pat pažymėtina, kad ši Sutarties nuostata aiškintina sistemiškai ir su Sutarties 6.3.3. papunkčiu, kuriame nurodyta, kad minėtas terminas gali būti trumpinamas, gali būti keičiamas šio termino periodiškumas. Atitinkamai darytina išvada, kad S. K. ir J. K., pasirašydami Sutartį, suvokė ne tik pereinamojo laikotarpio poreikį vaikams, bet ir tikimybę, kad šiuo laikotarpiu, įvertinus vaikų interesus, gali iškilti būtinybė koreguoti bendravimo intensyvumą. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens valią visų pirma atsižvelgti į vaikų interesus bei poreikius patvirtina ir Sutarties 6.2. punktas, kuriame be kita ko numatyta, kad „visus klausimus, susijusius su Šalių nepilnamečiais vaikais, Šalys įsipareigoja spręsti tarpusavio sutarimu, prioritetą teikdami nepilnamečių vaikų interesams ir poreikiams“.

22. Iš byloje pateiktų dokumentų, byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų, liudytojų („Dienvidžio“ centro specialisčių skirtų darbui su šeima) parodymų nustatyta, kad vadovaujantis Sutarties 6.3. punktu, atsižvelgiant į šeimoje susidariusią individualią situaciją, kuomet tėvo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs (vaikai išreiškė nenorą matytis ir kalbėti su tėčiu, atvykę į „Dienvydžio“ centrą verkė), šeimai bendradarbiaujant su specialistais, buvo nutarta vykdyti pereinamojo laikotarpio uždavinius, orientuotus į tikslą atkurti tėvo ir vaikų ryšį, sumažinti vaikų priešiškumą ir nerimą, nesukeliant papildomos žalos vaikų psichologinei sveikatai. Akcentuotina, jog byloje liudytojomis apklaustos abi „Dienvidžio“ centro specialistės patvirtino, jog tarpininkėms aptariant su tėvais ryšio su vaikais atkūrimo eigą, priemones, kurių šalys imsis, numatant ir derinant susitikimus, tėvas prieštaravimų neišreiškė, sutiko su tarpinininkių pasiūlytu tiek susitikimų dažnumu, tiek dalyvaujančiais asmenimis. Taigi, apskritai spręstina, jog pareiškėjas liudytojų akivaizdoje netgi išreiškė sutikimą nukrypimui nuo šalių pasirašytos Sutarties sąlygų, kas, teismo vertinimu, atitiko vaikų poreikius.

23. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų sąmoningą J. K. vengimą bendradarbiauti siekiant atkurti tėvo ir vaikų ryšį, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. K. nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą S. K., skatina neatsakyti į skambučius ar kitaip priešinasi Sutarties 6.3. punkte įtvirtintos pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos vykdymui. Taip pat nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjas nežinojo/nesuprato/atsisakė individualiai pritaikytos pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos. Priešingai, vertinant Sutarties tekstą visumoje matyti, kad S. K. ir J. K. aiškiai išreiškė valią dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų įtvirtinimo, kurios be kita ko, apima specialisto (tarpininko) įsitraukimą padedant spręsti šeimoje susiklosčiusią situaciją prioritetu išlaikant geriausius vaikų interesus.

24. Be to, nagrinėjamu atveju, įvertinus S. K. ir J. K. veiksmus įsigaliojus Sutarčiai, matyti, kad yra vadovaujamasi Sutarties 6.3. punktu – imtasi specialistų rekomenduotų priemonių pereinamojo laikotarpio rezultatams pasiekti, t. y. tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo atvyksta į susitikimus su specialistėmis, bendrauja (apie susitikimo sudėtį žinoma iš anksto). Pareiškėjui suteikti vaikų kontaktai, todėl jis gali su jais susisiekti telefonu (kaip tai rekomenduotina pereinamuoju laikotarpiu). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nevykdoma teismo patvirtinta Sutartis.

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju paties pareiškėjo veiksmai, kreipiantis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, jo paties ir atstovo elgesys su šalių Taikos sutartimi suderinto tarpininko darbuotojomis (darant spaudimą, grasinant ir pan.), kelia abejonių dėl pareiškėjo naudojimosi procesinėmis teisėmis tinkamumo.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, susiję su J. K. atžvilgiu pradėtais ikiteisminiais tyrimais ar anksčiau taikytomis nuobaudomis šiuo atveju sprendžiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra reikšmingi – jie nėra susiję su J. K. elgesiu po Taikos sutarties sudarymo, be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas apskritai nereiškia asmens nuteisimo ir tokios informacijos vertinimas apskritai būtų nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu. Tas pats pažymėtina ir dėl Tarnybos pateiktos išvados. Išvadoje išdėstytos aplinkybės, susiję su laikotarpiu iki Taikos sutarties pasirašymo, tačiau nepateikta duomenų, kaip kito ar nekito motinos elgesys šalims pasirašius Taikos sutartį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ja vadovautis.

27. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo S. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

28. Šalims išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, bet kuri iš šalių gali vėl kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-145-1157/2024.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.