- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2VP-2400-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34083-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., S. K.
- Advokatai
- Sigitas Čepas, Lina Alksnienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – S. K. (išieškotojas), J. K. (skolininkė), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolės V. D. (toliau – ir antstolė) pareiškimas, kuriuo antstolė prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nevykdymą visa apimtimi J. K. (toliau – ir skolininkė).
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolės kontoroje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 pagrindu užvesta vykdomoji byla dėl laikino bendravimo iki bus priimtas teismo sprendimas tvarkos tėvui S. K. su nepilnamečiais vaikais.
3. Antstolė, vykdydama teismo nutartį nustatė, kad teismo nutartis yra visiškai nevykdoma, nes J. K. su vaikais išvykusi iš Lietuvos – tinkamai realizuoti teismo nutarties rezoliucinėje dalyje teikiamus reikalavimus nėra galimybės. 2023 m. rugpjūčio 25 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
4. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodoma, jog 2023 m. liepos 26 d. gautas išieškotojo S. K. (toliau – ir išieškotojas) atstovo advokato Sigito Čepo prašymas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, kuriame nurodoma, jog skolininkė akivaizdžiai piktnaudžiauja tėvų teise, nes be išieškotojo sutikimo 2022 m. neinformavusi S. K. išsivežė vaikus gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)) ir nuo to karto buvo atimta teisė vaikams bendrauti su tėvu. 2023 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojo įgaliotas asmuo – mama B. K. patikslino informaciją, jog vaikų mama J. K. vaikus į (duomenys neskelbtini) išsivežė 2022 m. kovo 19 d., o sūnus S. K. vaikų nematė nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog skolininkė nereaguoja į išieškotojo siūlomą taikų bendravimą bendradarbiaujant psichologams. Dėl šių priežasčių antstolė surašė aktą apie tai, kad teismo nutartis nėra vykdoma visa apimtimi.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į antstolės pareiškimą suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, jog nesutinka su antstolės reikalavimu.
6. Skolininkė paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 3 d. ji yra grįžusi į Lietuvos Respubliką, tačiau nutarties vykdymas yra neįmanomas dėl priežasčių, susijusių su nutrūkusiu išieškotojo ir nepilnamečių vaikų ryšiu. Tai, kad skolininkė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), savaime nėra nutarties nevykdymo priežastis, kadangi net jei tuo metu skolininkė su nepilnamečiais vaikais būtų buvusi Lietuvos Respublikoje, nepilnamečiai vaikai vis tiek būtų atsisakę bendrauti su tėvu nutartyje nustatyta tvarka. Nutarties nevykdymo priežastimi iš esmės laikytinas ypatingai stiprus nepilnamečių vaikų nenoras bendrauti su tėvu. Šiai problemai pašalinti ieškovė samdė psichologą, taip pat savo asmeninių pastangų dėka, bandydama priminti gražius prisiminimus, užtardama gražesnį žodį apie S. K., kaip apie tėvą, stengėsi pakeisti nepilnamečių vaikų požiūrį, tačiau išieškotojo skambučiai vaikams, kurių metu jis vaikams yra sakęs, kad skolininkės vieta kalėjime, paties tėvo nesveikinimas nepilnamečių vaikų gimimo dienos, įvairių švenčių proga, nuoširdaus domėjimosi jų gyvenimu nebuvimas, lėmė tai, kad skolininkės pastangos sustiprinti tėvo ir vaikų ryšį, jog šie norėtų su tėvu bendrauti, buvo bevaisės. Taigi iš esmės dėl nutarties nevykdymo nėra skolininkės kaltės, atitinkamai ir pagrindo skirti jai baudą.
7. Pasisakydama dėl skirtinos baudos dydžio, skolininkė paaiškino, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sudėtinga. 2023 m. gruodžio 3 d. ji su nepilnamečiais vaikais sugrįžo į Lietuvos Respubliką, kur turi iš naujo įsikurti, susirasti darbą. Šiuo metu jokių pajamų negauna, o išieškotojas nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį moka tik bendrą 300 Eur sumą, todėl didžioji finansinė našta tenka būtent skolininkei ir bet kokia bauda būtų sunki finansinė našta ne tik skolininkei, bet ir vaikams, nes ta bauda būtų mokama iš šeimos lėšų.
8. Suinteresuotas asmuo S. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje prašo teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą J. K., nustatant baudos dydį atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. K. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog sutinka, kad teismo nutartis formaliai nebuvo vykdoma, tačiau šiuo metu šalys yra pateikę teismui Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri yra patvirtinta. Šiuo metu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebegalioja, šalys yra susitarę dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. pareiškimas tenkintinas iš dalies.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad antstolės kreipimosi į teismą metu skolininkė su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), vaikai su tėvu nebendravo, t. y. nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nebuvo vykdoma. Taigi, antstolės kreipimosi į teismo metu, egzistavo visos sąlygos atsakomybės skolininkei taikymui.
15. Kita vertus, byloje reikšminga laikytina aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta laikina išieškotojo bendravimo su vaikais tvarka 2024 m. sausio 4 d. nutartimi buvo pakeista. Be to, pažymėtina, jog byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau apskritai išnagrinėta, teismui 2024 m. vasario 23 d. sprendimu teismui tenkinus šalių prašymą ir nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje šalys numatė inter alia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (Sutarties 6 dalyje), kuri nesutampa su 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka.
16. Už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
17. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui J. K. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas įvertina anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kardinaliai pasikeitusia padėtimi, į tai, kad skolininkė yra grįžusi į Lietuvos Respubliką, taip pat tai, kad atsižvelgiant į teismo 2024 m. sausio 4 d. priimtą nutartį, kuria pakeista teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šiuo atveju baudos skyrimu nebus pasiekta teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Be to, kaip nurodyta Tarnybos išvadoje, baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti vaikų poreikių tenkinimui. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui J. K. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 593, 771 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei J. K. tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nevykdymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.