- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- eI2-758-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03622-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“
- Atsakovas
- Audito
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (8.20.MR) D2-1873 „Dėl prašymo / skundo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 8 d. prašymą / skundą „Dėl Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo 5.2 punkto nuostatų“.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją kaip kontroliuojantį subjektą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V4-233 patvirtinto Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.2. punkto nuostatų, pagal kurias dabar yra numatyta, kad norimo naujai skirti įgalioto asmens (darbuotojo) darbo patirties reikšmė, išreikšta nemokumo administratorių grupe (A, B arba C), turi būti ne žemesnė negu pradiniame atrankos protokole nurodytas bankrutuojančio juridinio asmens dydis (mažas – A, vidutinis – B, didelis – C). Prašyme pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju nėra numatyta, jog Tarnybos direktorius galėtų pats sukurti ir / ar nepagrįstai nustatyti perteklinius reikalavimus, kurie nebūtų numatyti nei viename iš galiojančių teisės aktų, kas, pareiškėjos manymu, yra nepagrįsta.
2.2. Pažymi, kad pagal Nemokumo administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 d.019-12-18 Nr. 1299 redakcija) (toliau – Taisyklės) nuostatas dėl nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamų darbo patirties sąlygų nėra numatyta, kad tai galėtų būti vertinama tik pagal pradiniame bankrutuojančio juridinio asmens Nemokumo administratoriaus atrankos protokole nurodytu bankrutuojančio juridinio asmens dydžiu ir / ar kad tai negalėtų būti patikslinta; dar daugiau, pagal Taisyklių nuostatas (12 punktą) iš esmės yra numatyta, kad darbo patirtis – tai nemokumo administratoriaus (kai juridinis asmuo – juridinio asmens, o ne kiekvieno iš jo darbuotojų atskirai – žr. Taisyklių 12 punktą) administruotų bankroto procesų, išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, suma. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojams atskirai iš esmės nėra ir negali būti keliama jokių atskirų darbo patirties sąlygų, priešingu atveju, būtų galima daryti išvadą, kad tokiu būdu yra visiškai neteisėtai ir nepagrįstai kišamasi į juridinio asmens veiklą, reguliuojant kokius darbuotojus jis turėtų priimti ir dar savo (ne Tarnybos ar kt.) rizika, taip galimai proteguojant nemokumo administratorius fizinius asmenis, kurie negali ir / ar nesugeba dirbti savarankiškai ar pan., o ir akivaizdžiai prieštaraujant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms ir kt., kurie yra aukštesnės teisinės galios teisės aktai nei Aprašas ir / ar Taisyklės.
2.3. Aprašo 5.2. punkto nuostatos, kurios, pareiškėjos įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams ir yra nepagrįstos bei perteklinės, priimtos iš esmės be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, turėtų būti nedelsiant pakeistos / panaikintos. Atitinkamai to atsakovės pareiškėja ir prašė pateiktame prašyme, t. y. priimti reikiamus sprendimus ir / ar atlikti reikiamus veiksmus, kad Aprašo 5.2. punkto nuostatos būtų kuo greičiau pakeistos / panaikintos. Anot pareiškėjos, neatsižvelgta į tai, kad aukštesnės galios teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, Nuostatus, kt.) nėra numatyta, jog Tarnybos direktorius galėtų pats sukurti ir / ar nepagrįstai nustatyti perteklinius reikalavimus, kurie nebūtų numatyti nei viename iš galiojančių teisės aktų; taip pat, kad pagal Aprašo 5.2. punkto nuostatas iš esmės yra kišamasi į nemokumo administratoriaus juridinio asmens, turinčio reikiamą patirtį ir kt., veiklą, tuo galimai tiesiog proteguojant nemokumo administratorius fizinius asmenis, kurie nebegali ir / ar nebesugeba dirbti savarankiškai; be to, jame visiškai nepagrįstai dydis siejamas su pradiniu protokolu, kuris gali būti vėliau patikslintas / pakeistas, tuo labiau, kad tai naudojama nemokumo administratoriaus juridinio asmens parinkimui, o ne kiekvieno iš jo darbuotojų parinkimui ir / ar neteisėtam ir nepagrįstam reguliavimui, kas pas jį turėtų dirbti.
2.4. Skundžiamas Sprendimas pateiktas pareiškėjai el. paštu, nepridedant prie jo nei metaduomenų kortelių, nei įgaliojimų, todėl pareiškėjai nėra aišku, ar jis buvo pasirašytas už tai atsakingų tam įgaliojimus turinčių asmenų ir ar buvo su jais išties suderinti. Be to, Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka taip pat neatitinka teisės aktų nuostatų, todėl mano, kad skundžiamas Sprendimas priimtas ne pagal teisės aktų nuostatas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Atsakovė, nesutinka su pareiškėja ir nurodo, kad atsakovė, sistemiškai įvertinusi norminių teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, jog Tarnybos direktoriaus Įsakymas ir juo patvirtintas Aprašas, įskaitant Aprašo 5.2 papunktį, yra priimti pagrįstai.
Pasak atsakovės, Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 „Dėl Tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1K-342 redakcija) (toliau – Nuostatai), nėra numatyta Tarnybos direktoriaus teisė sukurti ir / ar nepagrįstai nustatyti perteklinius reikalavimus, kurie nebūtų numatyti nė viename iš galiojančių teisės aktų. Akcentuoja, kad Nuostatuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktu, 10.4 papunkčiu nustatyta, jog Tarnybos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užkertamas kelias žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti fizinių ir juridinių asmenų nemokumo srityje. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas ir, vadovaujantis Nuostatų 18.3 papunkčiu (Tarnybos direktorius užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą) Tarnybos direktorius neabejotinai turėjo teisinį pagrindą patvirtinti Darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (taip pat ir Aprašo 5.2 papunktį).
Paaiškina, kad kompetentingos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, reaguodamos į paaiškėjusius manipuliavimo nemokumo administratoriaus atranka atvejus ir siekdamos pašalinti prielaidas manipuliuoti atranka, nuolat tobulina galiojančius teisės aktus. Šį tikslą įstatymų leidėjas ketino pasiekti, nustatydamas nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui pareigą informuoti priežiūros instituciją, jei yra keičiamas šio nemokumo administratoriaus konkrečiam bankroto procesui paskirtas atsakingas darbuotojas ir suteikdamas įgaliojimus priežiūros institucijai kontroliuoti tiek atsakingo asmens pakeitimo priežasčių svarbą (atsakingo asmens keitimas galimas tik priežiūros institucijai pripažinus atsakingo asmens keitimo priežastį svarbia), tiek naujai skiriamo atsakingo asmens atitikimą Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatytas nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamas darbo krūvio ir darbo patirties sąlygas.
3.2. Įgyvendindama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bei atsižvelgus į įstatymo leidėjo ketinimus, išdėstytus Aiškinamajame rašte (kad naujai skiriamas atsakingas asmuo turi atitikti kriterijus, pagal kuriuos nemokumo administratoriaus atrankoje buvo paskirtas nemokumo administratorius juridinis asmuo), Tarnyba patvirtino Aprašą, kuris buvo derinamas su Nemokumo administratorių rūmais ir nemokumo administratorių bendruomene, pagal kurį naujai siūlomo skirti atsakingo asmens atitikimas Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatytas nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamas darbo krūvio ir darbo patirties sąlygas vertinamas atsižvelgiant į įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole (Aprašo 5.2 p.).
3.3. Tarnybos manymu, toks reglamentavimas tinkamai realizuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio pakeitimais siekiamą tikslą pašalinti prielaidas piktnaudžiavimui atranka, kai atrinkus nemokumo administratorių juridinį asmenį ir nemokumo proceso administravimo pradžioje pagal atrankos rezultatus paskyrus atsakingą asmenį, kurio darbo krūvis ir patirtis yra pakankami bankrutuojančiai įmonei administruoti, vėliau skiriamas atsakingas asmuo, kuris, atsižvelgus į įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole, reikalavimų tokio dydžio įmonės nemokumo proceso administravimui nebeatitinka. Tokia situacija, kai nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamų darbo krūvio ir darbo patirties sąlygų laikomasi tik nemokumo proceso pradžioje, anot Tarnybos, yra netoleruotina, todėl galiojančiais teisės aktais panaikintos prielaidos jai susiklostyti.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovės teigimu, nors pareiškėja mano, kad tam tikrais atvejais nemokumo proceso eigoje bankrutuojančios įmonės dydis dėl įvairių priežasčių gali būti pakeičiamas ir tai, pareiškėjos manymu, turėtų atitinkamai keisti ir reikalavimus nemokumo administratoriaus juridinio asmens atsakingam darbuotojui, tačiau Tarnybos nuomone, įstatymų leidėjas Aiškinamajame rašte aiškiai nurodo, jog pasirinkęs griežtesnę poziciją – reikalavimai naujai skiriamam atsakingam asmeniui turi būti tokie, kokie buvo administratoriaus atrankoje (įmonės dydžio pakeitimas jų nekoreguoja), taigi ir pagal įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole. Tokia įstatymų leidėjo pozicija, Tarnybos vertinimu, dera su tikslu – pašalinti prielaidas manipuliavimui atranka jau jai įvykus (keičiant atsakingą asmenį į tokį, kuris negalėjo būti nurodytas atrankoje) ir neskatina pastangų inicijuoti įmonės dydžio sumažinimą tikslu paskirti atsakingą asmenį, negalėjusį būti nurodytu dalyvaujant atrankoje.
3.5. Nuostatų 18.3 papunktis suteikė Tarnybos direktoriui, kaip viešojo administravimo subjekto vadovui, įgyvendinančiam Nuostatuose numatytus Tarnybos tikslus, tame tarpe įgyvendinti valstybės politiką užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užkertamas kelias žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti fizinių ir juridinių asmenų nemokumo srityje, diskrecijos teisę administracinio reglamentavimo srityje priimti norminį administracinį aktą, t. y. Aprašą.
3.6. Taip pat pažymi, kad Taisyklės nėra teisės normos, draudžiančios nustatyti, kad vertinant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą dėl darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą bankroto byloje, kad norimo naujai skirti įgalioto asmens darbo patirties reikšmė, išreikšta nemokumo administratorių grupe (A, B arba C) būtų ne žemesnė negu pradiniame bankrutuojančio juridinio asmens Nemokumo administratoriaus atrankos protokole nurodytas bankrutuojančio juridinio asmens dydis (mažas - A, vidutinis - B, didelis - C).
3.7. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog „<...> Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojams atskirai iš esmės nėra ir negali būti keliama jokių atskirų darbo patirties sąlygų, priešingu atveju būtų galima daryti išvadą, kad tokiu būdu yra visiškai neteisėtai ir nepagrįstai kišamasi į juridinio asmens veiklą, reguliuojant kokius darbuotojus jis turėtų priimti“. Jokie galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, kokios patirties darbuotojus, turinčius teisę administruoti nemokumo procesus, turėtų priimti nemokumo administratorius juridinis asmuo, tik nustato minimalius reikalavimus nemokumo administratoriui ir jo atsakingam už proceso administravimą asmeniui, priklausomai nuo bankrutuojančios įmonės dydžio (kokios patirties darbuotojai reikalingi priklauso nuo to, kokio sudėtingumo procesus ketinama administruoti).
3.8. Pabrėžia, kad nors skundžiamas Sprendimas netenkino pareiškėjos lūkesčių ir norų, tai savaime nereiškia, kad jis priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų susijusių aplinkybių ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Mano, kad Tarnyba pagrįstai priėmė Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir juo patvirtintas Aprašą, įskaitant Aprašo 5.2 papunktį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2022 m. birželio 29 d. Tarnyboje buvo gautas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos persiųstas pareiškėjos prašymas / skundas, kuriame teigiama, kad pateikto skundo objektas yra Tarnybos direktoriaus Įsakymas, todėl Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, persiunčia pareiškėjos skundą nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai ir prašoma teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atsakymą pareiškėjai.
4.2. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba, išnagrinėjusi iš Finansų ministerijos 2022 m. birželio 29 d. gautą pareiškėjos 2022 m. birželio 8 d. prašymą / skundą „Dėl darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, pakeitimo tvarkos aprašo 5.2 punkto nuostatų“, pareiškėjai nurodė, kad:
4.2.1. Tarnyba, įgyvendindama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bei atsižvelgus į įstatymo leidėjo ketinamus, išdėstytus Aiškinamajame rašte (kad naujai skiriamas atsakingas asmuo turi atitikti kriterijus, pagal kuriuos nemokumo administratoriaus atrankoje buvo paskirtas nemokumo administratorius juridinis asmuo), patvirtino Aprašą, pagal kurį naujai siūlomo skirti atsakingo asmens atitikimas Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatytas nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamas darbo krūvio ir darbo patirties sąlygas vertinamas, atsižvelgiant į įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole (Aprašo 5.2 p.). Tarnyba mano, kad toks reglamentavimas tinkamai realizuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio pakeitimais siekiamą tikslą pašalinti prielaidas piktnaudžiavimui atranka, kai atrinkus nemokumo administratorių juridinį asmenį ir nemokumo proceso administravimo pradžioje pagal atrankos rezultatus paskyrus atsakingą asmenį, kurio darbo krūvis ir patirtis yra pakankami bankrutuojančiai įmonei administruoti, vėliau skiriamas atsakingas asmuo, kuris, atsižvelgus į įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole, reikalavimų tokio dydžio įmonės nemokumo proceso administravimui nebeatitinka. Tokia situacija, kai nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamų darbo krūvio ir darbo patirties sąlygų laikomasi tik nemokumo proceso pradžioje, kaip Sprendime teigia, yra netoleruotina, todėl galiojančiais teisės aktais panaikintos prielaidos jai susiklostyti.
4.2.2. Tarnybos vertinimu, Nuostatų 18.3 papunktis suteikė Tarnybos direktoriui, kaip viešojo administravimo subjekto vadovui, įgyvendinančiam Nuostatuose numatytus Tarnybos tikslus, tame tarpe - įgyvendinti valstybės politiką užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užkertamas kelias žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti fizinių ir juridinių asmenų nemokumo srityje, diskrecijos teisę administracinio reglamentavimo srityje priimti norminį administracinį aktą - Tarnybos direktoriaus Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas (įskaitant jo 5.2 papunktį). Sprendime taipogi nurodoma, kad Tarnybos nuomone, jokie aukštesnės galios teisės aktai (Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ar kiti poįstatyminiai teisės norminiai aktai) neribojo Tarnybos direktoriaus teisės priimti Aprašą (įskaitant jo 5.2 papunktį).
4.2.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sistemiškai įvertinus šiame rašte paminėtų norminių teisės aktų nuostatas, Tarnyba Sprendime padarė išvadą, kad Įsakymas ir juo patvirtintas Aprašas, įskaitant Aprašo 5.2 papunktį, yra priimti pagrįstai ir turint teisinį pagrindą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams ir todėl tenkinti pareiškėjos Prašyme/Skunde esantį prašymą priimti reikiamus sprendimus ir / ar atlikti reikiamus veiksmus, kad Aprašo 5.2 papunkčio nuostatos būtų pakeistos / panaikintos nėra pagrindo.
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje kelia ginčą dėl jai pateikto Tarnybos Sprendimo, kuriuo iš esmės pasisakyta dėl Įsakymo ir juo patvirtintas Aprašo 5.2 papunkčio, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja pateiktame skunde teigia, kad Aprašo 5.2 punkto nuostatos priimtos nepagrįstai ir, jos manymu, turėtų būti kuo greičiau pakeistos ir (ar) panaikintos. Tačiau Tarnybos sprendime buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymo/skundo prašymą priimti reikiamus sprendimu ir (ar) atlikti veiksmus, kad Aprašo 5.2 punkto nuostatos būtų pakeistos ir (ar) panaikintos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2023).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012; kt.). Tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje.
7. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyti subjektai (pvz., Seimo nariai, kontrolieriai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, kt.), kurie turi teisę kreiptis į administracinį teismą, prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Įvertinus pareiškėjos teismui pateikto skundo ir patikslinto skundo turinį, pažymėtina, kad pareiškėja teikė skundą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, prašydama iš esmės pakeisti norminį teisės aktą, nes išreiškė nesutikimą dėl Tarnybos Įsakymu patvirtinto Aprašo 5.2 papunkčio nuostatų. Iš pareiškėjos skundo turinio negalima identifikuoti kitokių jo interesų pažeidimo kaip tik tai, kad tik nepageidaujamos norminio teisės akto nuostatos liko nepakeistos ir galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kaip matyti iš Aprašo turinio (jo dalies, kurios pakeitimo arba panaikinimo pateiktu skundu Finansų ministerijai iš esmės siekė pareiškėja) yra aktas, atitinkantis norminiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jis yra skirtas ir privalomas neapibrėžtam subjektų ratui (esamiems ir būsimiems nemokumo administratoriams), juo nustatomos bendro pobūdžio normos; jis toliau veiks po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; jis priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą. Tačiau šiuo atveju pareiškėja neskundžia jokių šio norminio teisės akto pagrindu jo atžvilgiu priimtų sprendimų. Pareiškėja tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde nepateikė jokių kitų nesutikimo su Tarnybos Sprendimu argumentų, išskyrus tai, kad jis galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas Tarnybos Sprendimas negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas, priimtas pareiškėjos atžvilgiu, taikant minėto Aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog Sprendime nebuvo suformuluota jokio imperatyvaus reikalavimo pareiškėjos atžvilgiu. Iš esmės Sprendimu paaiškinti nesutikimo keisti Aprašą motyvai, taigi toks atsisakymas tik hipotetiškai galėjo turėti įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai Tuo tarpu joks individualus Aprašo pagrindu priimtas sprendimas nėra skundžiamas. Tuo tarpu pareiškėjos skundą dėl Sprendimo vertinant kaip abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio prasme) pasakytina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsni nes o 1 dalyje, ratą, todėl neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Aprašo nuostatų neteisėtumo yra nepagrįsti.
8. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja skundą grindžia, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti nagrinėjimą. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, susijusių su jos Prašymo/skundo nagrinėjimo Tarnyboje, ir dėl Prašymo/skundo priimto skundžiamo Sprendimo, bei jo atitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).
VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: 45.1 į prašymą suteikti administracinę paslaugą - išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.2 į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.3 į prašymą priimti administracinį sprendimą - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.4 į kitus prašymus - atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Vertinant skundžiamo Sprendimo turinį, galima daryti išvadą, kad jis atitinka tiek VAĮ 10, tiek VAĮ 11 straipsnio ir taisyklių reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, atsakymas atitinka paklausim turinį. Iš tokio Sprendimo turinio pareiškėjai aišku, kad, vadovaujantis Nuostatų 18.3 papunkčiu, pagal kurį Tarnybos direktorius užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą) Tarnybos direktorius neabejotinai turėjo teisinį pagrindą patvirtinti Aprašą, tuo pačiu ir Aprašo 5.2 papunktį. Tokį Tarnybos veiksmą lėmė tai, jog buvo priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo pakeitimai ir pagal Aiškinamąjį raštą toks įstatymo pakeitimo tikslas buvo būtent užtikrinti, kad nemokumo administratorių juridinių asmenų paskyrimo administruoti bankroto procesą atveju, toks administratorius negalėtų paskirti konkretaus bankroto proceso administravimui savo darbuotojo, neatitinkančio kriterijų, pagal kuriuos nemokumo administratoriaus atrankoje buvo paskirtas nemokumo administratorius juridinis asmuo. Dėl Tarnyba, įgyvendindama minėtą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bei atsižvelgusi į įstatymo leidėjo ketinimus, išdėstytus Aiškinamajame rašte (kad naujai skiriamas atsakingas asmuo turi atitikti kriterijus, pagal kuriuos nemokumo administratoriaus atrankoje buvo paskirtas nemokumo administratorius juridinis asmuo), ir patvirtino Aprašą, kuris buvo derinamas su Nemokumo administratorių rūmais ir nemokumo administratorių bendruomene. Įstatymų leidėjas Aiškinamajame rašte nurodo pasirinkęs griežtesnę poziciją - reikalavimai naujai skiriamam atsakingam asmeniui turi būti tokie, kokie buvo administratoriaus atrankoje (įmonės dydžio pakeitimas jų nekoreguoja), taigi ir pagal įmonės dydį, nurodytą atrankos protokole. Su tokia įstatymų leidėjo pozicija Tarnyba sutinka, o Nuostatų 18.3 papunktis suteikia Tarnybos direktoriui, kaip viešojo administravimo subjekto vadovui, įgyvendinančiam Nuostatuose numatytus Tarnybos tikslus, tame tarpe - įgyvendinti valstybės politiką užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užkertamas kelias žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti fizinių ir juridinių asmenų nemokumo srityje, diskrecijos teisę administracinio reglamentavimo srityje priimti norminį administracinį aktą.
Nors pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų ir priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų susijusių aplinkybių, tačiau tokių savo argumentų nesukonkretina. Teismo vertinimu, skundžiamu Sprendimu buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjos Prašyme/skunde keliamus klausimus, detaliai jai paaiškinant ir aiškiai motyvuojant išsakytus teiginius, taip pat pateiktą teisės normas.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas administracinis aktas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jo naikinti nei pareiškėjos išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturėjo pagrindo.
9. Dėl pareiškėjos argumentų, kad skundžiamas Sprendimas pateiktas jai el. paštu, nepridedant prie metaduomenų lentelės ir įgaliojimų, todėl pareiškėjai nebuvo aišku, ar jis buvo pasirašytas atsakingų tam įgaliojimus turinčių asmenų ir ar buvo su jais išties suderinti, teismas pažymi, kad tai nelaikytina tokiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio galėtų būti panaikintas administracinis aktas, tuo pačiu įvertinant tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ir savo pažeistas teises įgyvendino teisminiu būdu.
10. Konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl Aprašo 5.2 punkto nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.