Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, skiriant D. S. 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu (7 mėnesiais). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, skiriant D. S. galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas D. S. sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. (toliau – D. S.) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 18 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), A. B. gyvenamajame name, būdamas neblaivus (nustatytas 1.85 promilių girtumas), iš A. B. piniginės, matant nukentėjusiajai, atvirai pagrobė pinigus – 160 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. 160 eurų turtinę žalą.

2. Be to, D. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 18 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilių girtumas), veikdamas kartu su M. Š., tyčia, sudavė smūgius rankomis, kojomis ir kėdėmis bei jų dalimis N. Š. į veidą, galvą, rankas ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam N. Š. muštines galvos ir kairės alkūnės žaizdas, kairio alkūnkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistojo D. S. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės S. Černienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo gynėjos skunde nėra ginčijama D. S. kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. skirta bausme, prašant ją sušvelninti jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

6. Pagal BK 75 straipsnį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

7. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė įstatymą ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. S. realią laisvės atėmimo bausmę, akcentavo nuteistojo ankstesnius teistumus ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nedaro D. S. pakankamo auklėjamojo poveikio. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti D. S. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatė ir teisėjų kolegija.

9. D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamas veikas D. S. įvykdė jau būdamas teistas, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko 2017 m. birželio 16 d. ir iki pat 2019 m. lapkričio 18 d. nenusikalto, tačiau šis faktas nepaneigia aplinkybės, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas recidyvistas. Juo labiau, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, įvykdytas dar 2019 m. rugpjūčio 27 d. Tai, kad asmuo negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nuteistasis nedaro.

10. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Šių aplinkybių teisinis įvertinimas rodo, kad nuteistojo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Juo labiau, kad praeityje D. S. buvo teistas ne kartą teistas už iš esmės analogiško pobūdžio smurtinius nusikaltimus, vieną kartą teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą.

11. Nors prašant nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde teigiama, kad D. S. nusikalto tik dėl draugų įtakos, tačiau šis motyvas jokios reikšmės nuteistojo teisinės padėties švelninimui neturi. Net ir manant priešingai, svarbu paminėti, kad vieną iš skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų D. S. įvykdė savarankiškai, o kitą – su asmeniu, kuris prieš tai niekada nebuvo teistas, todėl teigti, jog analizuojamu atveju D. S. nusikalto tik dėl kitų asmenų neigiamos įtakos, pagrindo nėra. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad paties nuteistojo D. S. teigimu, didelę įtaką jo nusikalstamam elgesiui daro alkoholio vartojimas. Vertinant šią aplinkybę nuteistojo apeliacinio skundo motyvų kontekste pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ir praeityje D. S. buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Už administracinius nusižengimus, padarytus nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Tačiau jokių aktyvių veiksmų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai įtakojantį veiksnį, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, nuteistasis akivaizdžiai nededa, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja.

12. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad D. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jokio oficialaus pajamų šaltinio – taip pat. Šiuo metu nuteistajam yra kiek daugiau nei 50 metų, tačiau per visą savo gyvenimą, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, jis nėra oficialiai dirbęs, prioritetą teikia beprasmiškam laiko leidimui su draugas vartojant alkoholį. Nors nuo 2019 m. birželio 3 d. D. S. vykdo individualią veiklą, tačiau vien tik ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išdėstytus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo teisinės padėties nešvelnina. Vertinant nuteistojo asmenybę akivaizdu, kad darbo turėjimas nesulaikė D. S. nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, todėl pagrįstai tikėtis, jog individualios veiklos vykdymas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir analizuojamu atveju, nėra pagrindo.

13. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog D. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė spręsdamas nuteistajam skirtinų bausmių klausimą. Be to, bendrindamas tiek už pavienes nusikalstamas veikas, tiek ir skirtingais nuosprendžiais D. S. skirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Be to, jo atžvilgiu taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių visumoje sumažino nuteistajam skirtą bausmę vienu trečdaliu.

14. Iš aptarto seka, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. S. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.