Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1722-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
A8.-1722-1034/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-1722-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01188-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 9.38 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.,nedalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 8 d. surašė Patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM320070M, kurioje nustatė, kad prekės deklaruotos neteisingais TARIC kodais šiose elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID):

1. EID Nr. 17LTVG2000IM046678 (2017 m. rugsėjo 5 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 25 Eur importo mokesčių;

2. EID Nr. 17LTVG2000IM0A2B94 (2017 m. spalio 26 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 69 Eur importo mokesčių;

3. EID Nr. 18LTVC0100IM095EE2 (2018 m. birželio 4 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 57 Eur importo mokesčių;

4. EID Nr. 18LTVC0100IM0B1695 (2018 m. birželio 18 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma; 2 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 90 90 00 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 59 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 177 Eur importo mokesčių.

5. EID Nr. 18LTVC0100IM0FD013 (2018 m. liepos 26 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 232 Eur importo mokesčių;

6. EID Nr. 18LTVG20001M0705B6 (2018 m. kovo 5 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 254 Eur importo mokesčių; Prekių vertė 41852,86 Eur.

7. EID Nr. 18LTVC0100IM008B43 (2018 m. kovo 22 d.) – 1 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 30 00 90 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma; 2 prekė deklaruota TARIC kodu 8422 90 90 00 ir prekei taikyta 1,7 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 8481 80 59 90 ir prekei turėjo būti taikyta 2,2 procento muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuota 271,00 Eur importo mokesčių. Prekių vertė 44939,70 Eur.

Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė J. G. nurodytose importo deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) pagal išvardintas importo deklaracijas papildomai apskaičiuota 1056,00 Eur muito ir 220,00 Eur importo PVM.

Taip J. G. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 1, 2 dalis, 57 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (1-3 EID), 212 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (4-7 EID).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad, kai atvykdavo šie kroviniai, klientas visada pateikdavo vertimus ir šalia nurodydavo prekių kodus. Patikrinus nomenklatūrą pagal prekių kodą ir aprašymą, jie kaip ir sutapo. Jie teigė, kad jie veža alaus išpilstymo įrangą, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir pateikdavo nomenklatūros kodą, kur rašoma, kad tai yra butelių išpilstymo įranga. Pagal jų pateiktą aprašymą ir nomenklatūrą viskas sutapdavo, tai ji ir deklaruodavo tuo kodu, o kad tai yra vožtuvai, jų vertimuose net nebūdavo užsimenama. Tai pirmas toks atvejis, kai teko su tokia įranga susidurti. Jos pajamos 500 Eur, tačiau kas mėnesį sumoka 320 Eur kreditui padengti. Jeigu teismas nuspęs skirti baudą, prašo ją išdėstyti dalimis.

ANK 212 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija 3 BBND arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Šis administracinis nusižengimas jį padariusiam asmeniui užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 180 Eur.

ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija 3 BBND, bet neviršija 100 BBND arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Šis administracinis nusižengimas jį padariusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 300 iki 1900 Eur.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios J. G. prisipažinimo jos kaltę padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus patvirtina ir bylos medžiaga: Vilniaus teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiosios inspektorės E. F. (E. F.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo ataskaita Nr. 8VM320070M, kurioje detaliai aprašyta atlikto patikrinimo eiga, jo metu užfiksuotos aplinkybės ir nustatyti pažeidimai (b. l. 3-10), Papildomai apskaičiuotų mokesčių lentelė (b. l. 11) taip pat kiti byloje esantys duomenys.

Savo rašytiniame paaiškinime J. G. nurodė, kad kadangi kliento pateiktoje informacijoje nebuvo užsiminta, kad tai yra išpilstymo vožtuvai, ji negalėjo nustatyti ar įtarti, kad prekes reikia deklaruoti kodu 8481 80 99 90. Labai apgailestauja dėl susidariusios situacijos. Ateityje bus atidesnė, labiau gilinsis į gaunamų prekių aprašymus, reikalaus iš kliento išsamesnės informacijos, kad galėtų užtikrinti teisingą prekių kodo parinkimą (b. l. 187).

Nors administracinio nusižengimo protokole J. G. veika kvalifikuota kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 212 straipsnio 3 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (1-5 EID) ir 212 straipsnio 4 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (6-7 EID), tačiau toks veikos kvalifikavimas, teismo vertinimu, nėra teisingas.

Teismas pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ANK 212 straipsnio, reglamentuojančio prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus, redakcija, kurioje kitaip suformuluoti minėto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pagal ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, tačiau įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, ar taikytina ANK 212 straipsnio nuostatos, galiojusios administracinio nusižengimo padarymo metu, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi 212 straipsnio redakcija.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 BBND. Už šio pažeidimo padarymą įstatymas numatė 1400 iki 3000 Eur baudą.

Pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, įsigaliojusią 2019 m. sausio 1 d., netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija 3 BBND, bet neviršija 100 BBND arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo 300 iki 1900 Eur.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur, tuo tarpu ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) – nuo 300 iki 1900 Eur. ANK 212 straipsnio 3 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 Eur, tuo tarpu ANK 212 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 180 Eur.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, pagal 1-3 EID papildomai apskaičiuota atitinkamai 25 Eur, 69 Eur, 57 Eur importo mokesčių, todėl veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal naujos redakcijos ANK 212 straipsnio 1 dalį, nustatančią švelnesnę administracinę atsakomybę nei anksčiau galiojusios ANK redakcijos 212 straipsnio 3 dalis.

Pagal 4-7 EID papildomai apskaičiuota atitinkamai 177 Eur, 232 Eur, 254 Eur, 271 Eur importo mokesčių, todėl veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal naujos redakcijos ANK 212 straipsnio 2 dalį, nustatančią švelnesnę administracinę atsakomybę nei anksčiau galiojusios ANK redakcijos 212 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais pripažįsta, kad J. G. savo veiksmais – pateikdama importo deklaracijose neteisingus duomenis apie deklaruotas prekes – pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 1, 2 dalis, 57 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (1-3 EID), 212 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (4-7 EID).

Skirdamas J. G. nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau administracine tvarka bausta, taip pat ir už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 184-187), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, dirbanti, turi finansinių įsipareigojimų. J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jai skirtinos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytiems minimaliems.

J. G. prašė jai neskirti baudos arba skirti mažesnę baudą nei numatyta administracinių nusižengimų kodekse t. y. iš esmės prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir J. G. skirti švelnesnę nuobaudą už įstatymo sankcijoje numatytą minimalią. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudų dydžių jau atsižvelgė į J. G. finansinę padėtį, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kitų svarbių priežasčių ar ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas J. G. atžvilgiu, nenustatyta.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, J. G. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtina nuobauda atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

J. G. taip pat prašė teismo išdėstyti skiriamos baudos mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Teismas, atsižvelgęs į J. G. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas J. G. prašymą tenkinti iš dalies ir jai paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 212 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (1-3 EID), ir skirti jai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

J. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) (4-7 EID), ir skirti jai 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. G. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Išdėstyti J. G. paskirtos 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus), pradedant mokėti nuo 2019 m. balandžio 22 d.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097198964.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas