Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdęs individualią veiklą (šiuo metu atliekantis arešto bausmę), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 26 dienoms;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams; to paties teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmė neatlikta; bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 4 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. 2018 m. sausio 2 d. apie 19.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž. – ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Ž. į veidą bei ne mažiau kaip 3 kartus koja spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą (padarė nukentėjusiajam A. Ž. poodinę kraujosruvą ir odos įdrėskimą kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose) bei sukėlė nukentėjusiajam A. Ž. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad pamena ne visas įvykio aplinkybes, nes įvykis vyko labai senai. 2018 m. sausio 2 d. apie 16 val. su savo sugyventine L. P. atvyko pas sugyventinės motiną N. (jos pavardės nežino, gali būti kad Š.), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sugyventinės motina gyveno kartu su sugyventiniu A. (jo pavardės nežino, gali būti kad Ž.). Nuvykus jis (kaltinamasis), jo (kaltinamojo) sugyventinė L. P. ir A. Ž. šventė Naujuosius Metus, virtuvėje trise vartojo alkoholį. Tikslaus laiko nežino, bet gali būti, jog apie 19.30 val. tarp A. Ž. ir jo (kaltinamojo) sugyventinės L. P. įvyko žodinis konfliktas (lygtai dėl turto). Šio konflikto metu A. Ž. kėlėsi nuo kėdės, o jis (kaltinamasis), manydamas, jog A. Ž. gali suduoti jo sugyventinei, stūmė A. Ž.. Jis (kaltinamasis) pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš A. Ž. (stūmė), nors pastarasis fizinio smurto prieš nieką dar nebuvo panaudojęs. Po to A. Ž. artinosi prie jo (prie kaltinamojo). Tada tarp jų įvyko muštynės, kurių metu jis (kaltinamasis) sudavė A. Ž. smūgius į galvą, o šiam nukritus – spyrė koja kelis kartus. Kiek smūgių sudavė A. Ž. nepamena, bet gali būti, jog sudavė ranka 3 smūgius į galvą ir 3 kartus spyrė koja. Po to jis (kaltinamasis) su savo sugyventine L. P. išvyko į savo namus. Be jo (kaltinamojo) sumušti A. Ž. niekas kitas negalėjo. Jis pats (kaltinamasis) apie muštynes policijai nepranešė ir į gydymo įstaigą nesikreipė. Supranta, kad smurtaudamas prieš A. Ž. galėjo pastarąjį sužaloti ir sukelti jam fizinį skausmą. Aptariamo įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, bet nebuvo visiškai girtas. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, neprieštarauja, kad šis ieškinys būtų priteistas iš jo, nes civilinio ieškinio iki šiol neatlygino.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tuojau pat davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo A. Ž. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 11 val., pas jį ir N. Š. į svečius atvyko N. Š. dukra L. P. ir jos sugyventinis R. Apie 19.30 val., kartu su L. P. bei R. šventė Naujuosius Metus, namo virtuvėje kartu vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl turtinių klausimų. Konflikto metu R. jam kumščiu 3-4 kartus sudavė į veidą. Po šių smūgių jis (A. Ž.) nugriuvo ant grindų, o R. 3 kartus spyrė jam (A. Ž.) į pilvą. Tuo metu į virtuvę atėjo N. Š. ir R. atsitraukė. Visi suduoti smūgiai sukėlė jam (A. Ž.) fizinį skausmą. N. Š. apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, o L. P. su R. pasišalino iš namų. Dėl sumušimo jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 40, 56–57, 60–62 b. l.);

2.3.2. liudytojos N. Š. parodymais apie tai, kad 2018 m. sausio 2 d. pas ją į svečius atvyko dukra L. P. su savo sugyventiniu R. Namuose taip pat buvo jos (liudytojos) sugyventinis A. Ž.. Pastarasis kartu su R. virtuvėje šventė Naujuosius Metus, todėl vartojo alkoholį. Apie 19.30 val., būdama kambaryje, ji (liudytoja) išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą, todėl nuėjo į virtuvę. Virtuvėje A. Ž. gulėjo ant žemės, o R. jį spardė. A. Ž. veidas buvo kruvinas, todėl ji iš karto apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Iki atvykstant policijos pareigūnams, dukra L. P. ir R. išbėgo iš namų ir kažkokiu būdu išvažiavo į savo namus. A. Ž. buvo pristatytas į gydymo įstaigą (1 t., 99–100 b. l.);

2.3.3. liudytojos (policijos pareigūnės) G. K. parodymais apie tai, kad 2018 m. sausio 2 d. apie 19.30 val. dirbdama su kolega M. P. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukters sugyventinis sumušė pranešėjos vyrą. Nuvykus nurodytu adresu bendravo su pranešėja N. Š. ir A. Ž.. N. Š. paaiškino, kad buvo atvykusi jos dukra L. P. su sugyventiniu R. Su dukra bendrauja mažai, ji retai atvažiuoja. Visi vartojo alkoholį. Būdama kambaryje N. Š. išgirdo triukšmą virtuvėje ir nuėjusi pamatė, kad A. Ž. guli ant grindų sumuštas. A. Ž. papasakojo, kad jiems sėdint prie stalo virtuvėje, R. jam sudavė kumščiais į veidą ir spyrė į pilvą. Ant A. Ž. veido matėsi smurto žymės, buvo kruvina burna, kairėje galvos pusėje ties smilkiniu matėsi guzas. A. Ž. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jiems (policijos pareigūnams) atvykus L. P. ir R. nebuvo. N. Š. paaiškino, kad dukra su sugyventiniu pasišalino, išėjo iš jų namų (1 t., 113–114 b. l.);

2.3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ant virtuvėje esančio šaldytuvo sienelės, o taip pat prie šaldytuvo (ant grindų) matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 43–46 b. l.);

2.3.5. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. apie 19.42 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinį sumušė dukters draugas. Apie įvykį pranešė N. Š.. Įvykio vietoje A. Ž. paaiškino, kad N. Š. dukros sugyventinis R. smūgiavo jam (A. Ž.) rankomis į veidą ir spyrė į pilvą. A. Ž. burna buvo kruvina, jo veide buvo kraujosruva, ant šaldytuvo matėsi dėmės, panašios į kraują (1 t., 51–52 b. l.);

2.3.6. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos įdrėskimas kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose; sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai 4 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiu; galimybė A. Ž. susižaloti pačiam griūnant mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija; tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu A. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatytų sužalojimų A. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 78 b. l.);

2.3.7. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2018 m. sausio 2 d. 19.38 val. N. Š. pranešė apie tai, kad juos (ją ir jos sugyventinį) užpuolė dukters sugyventinis (jį N. Š. įvardijo kaip Kauno banditėlį), kad ji ir jos sugyventinis sudaužyti, abu mėlyni, kad dukra su sugyventiniu pabėgo (1 t., 164–166 b. l.);

2.3.8. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. Ž. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris jį (A. Ž.) sumušė 2018 m. sausio 2 d. apie 19.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kai buvo atvykęs į svečius iš (duomenys neskelbtini) (1 t., 73–76 b. l.).

2.4. Šioje vietoje teismas pažymi, kad aptariamo įvykio metu, vykstant žodiniam konfliktui, kaltinamasis R. G. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš A. Ž. – stūmė jį, nors pastarasis fizinio smurto prieš nieką dar nebuvo panaudojęs. Dėl to tarp jų įvyko muštynės, kurių metu kaltinamasis R. G. sudavė A. Ž. smūgius į galvą, o šiam nukritus – spyrė koja kelis kartus. Kaltinamasis R. G. dėl kokio nors netinkamo A. Ž. elgesio į policiją nesikreipė ir priešingai – nesulaukęs iškviestų policijos pareigūnų kaltinamasis R. G. su savo sugyventine L. P. pasišalino iš įvykio vietos. Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. G. sumušti A. Ž. galėjo veikdamas būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pagal byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus seka, kad prieš aptariamą įvykį kaltinamasis R. G. vartojo alkoholį ir įvykio metu jis buvo neblaivus, o tai neabejotinai turėjo įtakos agresyviam bei smurtiniam kaltinamojo R. G. elgesiui, todėl ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas (naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą); teistas 3 kartus, paskutinį kartą taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą; byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis būtų baustas administracine tvarka; iki nusikalstamos veikos padarymo jis vykdė individualią veiklą (šiuo metu atlieka arešto bausmę); jis neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas) (1 t., 167–176, 178–186 b. l.; 2 t., 1, 3, 4, 21, 44 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Svarbu tai, kad paskutiniu procesiniu sprendimu kaltinamajam R. G. (aptariamo įvykio metu) buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o į arešto bausmę ji buvo pakeista tik po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, nes kaltinamasis netinkamai vykdė jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę (1 t., 195, 198 b. l.). Ne mažiau svarbu įvertinti paties nukentėjusiojo A. Ž. poziciją – jis kaltinamajam neturi turtinio pobūdžio pretenzijų, nes ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nepareiškė; žinodamas apie teismo posėdžio laiką bei vietą nukentėjusysis A. Ž. į teismą neatvyko ir civilinio ieškinio taip pat nepareiškė. Atsižvelgdamas visas aplinkybes, svarbias kaltinamojo R. G. atsakomybės individualizavimui, teismas daro išvadą, jog bausmėmis, švelnesnėmis už aptariamo įvykio metu kaltinamajam R. G. vykdytą laisvės apribojimo bausmę, ar tokia pačia bausme bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokios bausmės nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl šįkart kaltinamajam R. G. skiriama bausmė, nuosekliai griežtesnė už Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę – arešto bausmė, kuri savo trukme yra griežtesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.

3.3. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis R. G. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos (to paties teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi pakeistos) bausmės. Šios arešto bausmės kaltinamasis dar nėra atlikęs (numatyta šios bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 4 d.) (3 t., 45 b. l.). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam R. G. paskirta bausmė su ankstesne neatlikta bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

3.4. Spręsdamas dėl kaltinamajam R. G. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis R. G. teisiamas nebe pirmą kartą. Anksčiau jam buvo paskirta griežtesnė bausmė – laisvės atėmimo bausmė (Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu). Šiuo metu jis realiai atlieka arešto bausmę. Tokiu būdu atidėti kaltinamajam R. G. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

4.1. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nukentėjusysis A. Ž. civilinio ieškinio nepareiškė.

4.2. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 125,30 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti (už nukentėjusiajam A. Ž. suteiktas gydymo paslaugas), prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 85–87, 89 b. l.). Ši kaltinamojo R. G. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. pripažino, jog savo nusikalstama veika padarė tokią turtinę žalą ir sutiko ją atlyginti, nurodė, kad šios žalos iki šiol neatlygino. Atsižvelgiant į tai, Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo R. G..

5.1. Kaltinamajam R. G. taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (2 t., 174–176 b. l.; 3 t., 53–57 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

5.2.1. kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., 163 b. l.; 2 t., 167, 183 b. l.), paliekami saugoti kartu su byla;

5.2.2. kaltinamajam R. G. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje, grąžinama kaltinamajam R. G..

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. G. į valstybės pajamas išieškomos 15,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

5.4. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. G. (3 t., 62–64 b. l.). Tačiau kaltinamajam gynėja buvo paskirta 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, vykdant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą (3 t., 11–12 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtas imperatyvias įstatymo nuostatas, kaltinamajam garantuoja tokią teisę. Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo R. G. būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo negali būti išieškotos. Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

5.5. Kaltinamasis R. G. šioje byloje laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir to paties teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi pakeista neatlikta bausme, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedant neatliktos ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtos arešto bausmės mažesnę dalį ir skirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Bausmę paskirti atlikti toje pačioje pataisos įstaigoje, kurioje R. G. iki šiol atlieka arešto bausmę (Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2021 m. liepos 23 d.).

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. G. 125,30 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 30 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus;

- kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti kartu su byla;

- R. G. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. G..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. G. 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti R. G., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. G., jog proceso išlaidas (susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.