Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Ž., gimęs Panevėžio r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis G. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajone, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 1981-08-26 Panevėžio rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 1983-12-27 Panevėžio rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 1986-06-16 Kaišiadorių rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 122 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 1983-12-27 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 5 metų laisvės atėmimas;

4) 1995-05-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį –2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

5) 1995-10-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį –2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 1995-05-09 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2001-12-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 2500 Lt (20 MGL) bauda, atimant 3 metams teisę vairuoti transporto priemones;

7) 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2012-12-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2014-05-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 30 parų arešto bausme;

10) 2015-06-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2018 m. balandžio 21 d., apie 21.20 val., Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, G. kaime, V. gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, gautoje specialisto išvadoje Nr. T-A 4005/2018(01) nurodyta, kad A. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Kaltinamojo A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, - pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 4005/2018(01) nurodyta, kad A. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (115 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. Ž. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė, esant galimybei, ją sumažinti.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo A. Ž. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę - automobilį "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. Ž. teistas, teistumas neišnykęs (58-65, 66-72 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (73-79 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (82 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (85 b. l.), nedirbantis (88 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (87 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 90 parų areštą (BK 49 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. Ž. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 21 d., 22.07 val. iki 2018 m. balandžio 22 d., 13.45 val. (90, 106 b. l.), tai yra, viena para.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors A. Ž. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju A. Ž. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,43 promilės) važiavo automobiliu tamsiu paros metu gyvenvietėje, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju A. Ž. vairuotas automobilis "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (22 b. l.). Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios ir jo saugomos (33, 35, 38 b. l.) transporto priemonės – automobilio "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WFONXXGCDNYY34596, su jo rakteliu ir registracijos liudijimu H 734461, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (104-105 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos už ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės pervežimo ir saugojimo paslaugas yra 38,80 Eur (39, 40 b. l.), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Ž..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 21 d., 22.07 val. iki 2018 m. balandžio 22 d. 13.45 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį "F. F.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WFONXXGCDNYY34596, su jo rakteliu, registracijos liudijimu H 734461.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. Ž. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 19052648, buveinė Aušros al. 19, Šiauliai, 38,80 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 80 centų) proceso išlaidų.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.