- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1379-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00559-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis nereiškiantis asmuo savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje - B K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709 negaliojančiu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą jam priklauso 1/4 žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami). sav. Žemės sklype yra 1922 metais statytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai. 1991 m. liepos 15 d. ieškovo motina A. K. Širvintų rajono valdybai buvo pateikusi prašymą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1992 m. rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono valdyba išdavė leidimą Nr. 21, leidžiantį statybas – statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus pagal projektą. Leidime statyti nurodyta, kad statybos turi būti pradėtos iki 1995 m. rugpjūčio 10 d., kitu atveju statybų projektas netenka galios. Statiniai buvo pastatyti ir pastatyti iki nurodyto termino - 1995 m. rugpjūčio 10 d., tai patvirtina ir 1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, kuriame nurodyti visi Žemės sklype esantys statiniai, o taip pat ir 1996-1997 m. darytos nuotraukos, kuriose ginčo statinys užfiksuotas, taip pat ir 2021 m. nuotraukos, kuriose užfiksuotas ginčo statinys ir kiti Žemės sklype esantys ir nykstantys statiniai. 2021 m. kovo 31 d. Miškų valstybės kadastre buvo įregistruota, kad šiame žemės sklype yra 0,0627 ha miško plotas, iki tol sklype joks miško plotas registruotas nebuvo. Žemės sklype yra seniai statyti statiniai, kurie nyksta, dalis ūkinio pastato stogo buvo nuplėšta vėjo, dėl to 2021 m. ieškovas atliko pastato stogo remonto ir sienų sandarinimo darbus. 2021 m. spalio 20 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709, kuriuo ieškovui pateikė įpareigojimą savo lėšomis nugriauti miško žemėje, sklype (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr(duomenys neskelbiami)), esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme numatyta, kad statinys yra miško žemėje, o miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Atsakovė neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad statinys buvo pastatytas teisėtai ir anksčiau nei žemės sklype buvo įregistruotas miško plotas. Žemės sklype yra įvairios paskirties (gyvenamųjų ir negyvenamųjų) pastatų ir jų liekanų, kurie buvo statyti itin seniai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai statyti 1922 m., statinys statytas panašiai prieš 27-28 metus, statinio, statybų teisėtumą ir statybos metus patvirtina bylos dokumentai, taip pat 1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriame buvo nurodytas ir ginčo statinys, o pats planas buvo suderintas ir patvirtintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos. Šiame plane teritorijoje, kurioje stovi statinys yra nurodytas jaunuolynas, tačiau tai nebuvo miškas, šias aplinkybes pagrindžia ir 1997 m. birželio 1 d. žemės sklypo įregistravimo valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas. 2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovo tėvų sutartis dėl turto padalijimo su žemės sklypo planu, kuriame pažymėtas statinys. Dėl to ieškovas turėjo teisinį lūkestį, nors statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tai nereiškia ir negali reikšti, kad statiniai yra pastatyti neteisėtai, kadangi turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Privalomuoju nurodymu reikalaujant ieškovą nugriauti jam nuosavybės teise priklausantį teisėtai pastatytą statinį, kuris pastatytas dar iki tol, kol buvo nustatytas ir įregistruotas miško plotas žemės sklype, yra pažeidžiama ieškovo fundamentali teisė į nuosavybės neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinį prašo atmesti. Nurodo, jog gavusi informacijos apie galimai neteisėtas statybas, organizavo statybų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbiami), patikrinimo rezultatai užfiksuoti surašytame 2021 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563. Akte, be visų kitų aplinkybių, buvo nustatyta, kad žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo griuvėsiai, o šiaurinėje dalyje vykdomi pagalbinio pastato statybos darbai. Pagalbinio pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – rąstų, iš lauko apkaltos dailylentėmis, vidaus apdaila – medinės dailylentės, dalinai gipsokartonas, perdanga – medinė, grindys – betono, stogo danga patikrinimo metu dar neįrengta, langai ir durys nesudėtos. Patikrinimo metu nustatyti šie statomo pagalbinio pastato matmenys (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengta medinė terasa (kurios ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m), iš kitos pusės įrengta pusiau dengta terasa (kurios ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m). Pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)). Pagal savo požymius ir techninius parametrus Statinys priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Nekilnojamojo turto registre suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau sklype riboženkliai nėra išlikę. Kadangi ginčo statinys stovi miško žemėje, atsakovas Privalomajame nurodyme ieškovą įpareigoti savo lėšomis iki 2022 m. balandžio 20 d. nugriauti miško žemėje, esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą bei sutvarkyti statybvietę. Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Miškų ir Žemės įstatymų, reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai – medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų, dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje, galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo. Ieškovo nurodomas 1992 m. rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono valdybos išduotas leidimas Nr. 21 suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, bet ne pagalbinį ginčo statinį. Pateiktame projekte ginčo statinys nėra nurodytas. Namų valdos žemės sklypo ribų plane (M1:1000), 1994 m. gruodžio 7 d. suderintame su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, nurodyta, kad ieškovo ginčo statinys statomas, nes plane pažymėtas punktyrine linija, o ne ištisine kaip kiti statiniai. Ieškovas statinio statybos iki įregistruojant miško ploto atsiradimą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), teisėtumui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo nurodytas 1992 m. rugpjūčio 10 d. leidimas Nr. 21 nenumatė ginčo pagalbinio pastato statybos žemės sklype, todėl darytina išvada, jog ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovo ginčo statinys visas patenka į miško žemę (dėl šio fakto ginčo byloje nėra), todėl turi būti taikomi statybos ribojimų miške reikalavimai. Miško žemėje tokie veiksmai negalimi (pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį), todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai ieškovui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kurio naikinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nustačiusi, kad miško žemėje vyksta neteisėti ginčo statinio statybos darbai, kurie dar nebaigti, pagal jai teisės aktais priskirtas funkcijas Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą ir pareikalavo pašalinti nustatytus pažeidimus, kadangi ieškovo vykdomi ginčo statinio statybos darbai miško žemėje yra neteisėti.
3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų B. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad statinio statybų teisėtumą patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai. Statinio statybų tikslūs statybos metai nėra žinomi, statybos galėjo būti vykdomos laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1994 m.). Aplinkybes, kad statinys buvo pastatytas iki 2021 m. kovo 31 d. įregistruojant miško plotą, patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai – 1997 m. birželio 13 d. žemės sklypo įregistravimo valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, kuriame nėra pažymėta apie mišką žemės sklype, Nekilnojamojo turto registro išrašas apie nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodyta miško ploto įregistravimo Valstybiniame miškų kadastre data. Privalomojo nurodymo pagrindas – Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, turėtų negalioti atgal, nes įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o Statinys buvo pastatytas dar iki šio įstatymo įsigaliojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas Širvintų rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - panaikino atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709; priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės 2 085 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 teismas nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso B. K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755), A. K. (1/2 žemės sklypo pagal 2008 m. balandžio 3 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. DJ-1824) bei ieškovui A. K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755). Žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 1,0990 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,6629 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 0,6629 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,0627 ha. Žemės sklypui ((duomenys neskelbiami)) nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 duomenis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).), esančiame (duomenys neskelbiami)., 0,0627 ha miško plotas yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre, duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2021 m. kovo 31 d. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563 nurodyta, kad žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbiami)) stovi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) griuvėsiai. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi pagalbinio pastato statybos darbai. Pagalbinio pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – rąstų, iš lauko apkaltos dailylentėmis, vidaus apdaila – medinės dailylentės, dalinai gipsokartonas, perdanga – medinė, grindys – betono, stogo danga patikrinimo metu dar neįrengta, langai ir durys nesudėtos. Patikrinimo metu nustatyti šie statomo pagalbinio pastato matmenys (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengta medinė terasa (kurios ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m), iš kitos pusės įrengta pusiau dengta terasa (kurios ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m). Pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Ginčo statinys, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus antrojo skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 2 lentelės 2 punktą priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad ginčo pastatas stovi žemės sklypo dalyje, kurioje yra miško žemė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 21.3-AD5-19622 Departamentas atsakovę informavo, jog visas ginčo pagalbinis pastatas yra miško žemėje. 2021 m. spalio 20 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709, kuriuo ieškovui pateiktas įpareigojimas savo lėšomis nugriauti miško žemėje, sklype (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Spręsdamas ar ieškovo statinys yra pastatytas teisėtai, teismas vertino ieškovo nurodomas aplinkybes - kad ginčo statinys pastatytas 1992 – 1994 metais, turint savivaldybės leidimą, o miškas užaugo vėliau bei buvo įregistruotas tik 2021 metais, ir atsakovės nurodomas aplinkybes - kad ginčo statinys statomas šiuo metu ir neleistinoje vietoje (miško žemėje). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 1991 m. liepos 15 d. ieškovo motina A. K. Širvintų rajono valdybai buvo pateikusi prašymą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1992 m. rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono valdyba išdavė leidimą Nr. 21, leidžiantį statybas – statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus pagal projektą. Leidime statyti nurodyta, kad statybos turi būti pradėtos iki 1995 m. rugpjūčio 10 d., kitu atveju statybų projektas netenka galios. Tai, kad statiniai pagal Leidimą statyti buvo pastatyti ir pastatyti iki Leidime statyti nurodyto termino (1995 m. rugpjūčio 10 d.) patvirtina ir 1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, kuriame nurodyti visi Žemės sklype esantys statiniai, tarp jų ir ginčo statinys, kurio perimetras pažymėtas punktyrine linija. Byloje esančios senos statinio nuotraukos patvirtina, kad statinys buvo pastatytas ženkliai seniau - apie 1992 – 1995 metus, iš nuotraukų matyti, kad statant statinį šalia jo augo jaunos pušelės, tai patvirtina taip pat vėlesnės statinio nuotraukos, liudytojai. Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, liudytojų - buvusio mero pavaduotojo ir žemėtvarkos vedėjo J. P., Kernavės miškininko R. K.ieškovo kaimynės R. Š., ieškovo draugo V. Č. (V. Č.) parodymais, teismas sprendė, kad ginčo statinys buvo pradėtas statyti ir pastatytas maždaug 1992-1995 metais. Nepaisant to, kad ginčo pastatas Leidime nebuvo nurodytas, teismas pažymėjo, jog pagal 1992 – 1995 metais galiojusį teisinį reglamentavimą ir iki 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 878, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 (Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas), II kategorijos nesudėtingi statiniai galėjo būti statomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nes jis nebuvo privalomas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų reikalavimus. Tokio pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Vertindamas statybos teisėtumą, teismas konstatavo, jog ginčo pastatui statybos leidimo nereikėjo ir jis galėjo būti teisėtai pastatytas be leidimo. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypui, išskyrus paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, jokių ribojimų statinio statybos metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Ginčo pastatas į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną nepatenka. Miško paskirties žemės ieškovo sklype Miškų valstybės kadastre įregistruota tik 2021 m. kovo 31 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad statant ginčo pastatą, jokie reikalavimai nebuvo pažeisti ir jis pastatytas teisėtai, o tai, kad aplink statinį žemė vėliau tapo miško paskirties, savaime statinio statybos neteisėta. Teismas pažymėjo, jog statybos neteisėtumo neįrodo ir tai, kad statinys nėra įregistruotas, nes statinio registracija tik išviešina nuosavybės teises. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie pastato seniau augo keletas nedidelių pušelių, kiek didesnių nei žmogus, priekyje jo buvo kelias - jokių medelių nebuvo, 1997 m. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad miško žemė sudaro 0.00 ha, tai yra – miško žemės nėra. Teismas padarė išvadą, jog teigti, kad statinys buvo pastatytas miške ar pažeidžiant tesės aktų nustatytą tvarką, nėra pagrindo, o kad vėliau aplink pastatą susiformavo miškas, nedaro statinio statybos neteisėta. Vertindamas privalomojo nurodymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, jog bylos dokumentai patvirtina tai, kad ieškovas remontavo griūvantį pastatą - paliko didžiąją dalį sienų rastų, visą seną pamatą, pakeitė prakiurusią stogo dangą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktą, savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Spręsdamas, kad ginčo statinys pastatytas teisėtai, išlikusios senos namo sienos, nepadidėjęs aukštis, likusios tokio pat dydžio terasos, pakeistos tik supuvę lentos, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nevykdo savavališkos statybos. Nustatęs, kad ginčo statinys teisėtai pastatytas 1992-1995 metais, teismas konstatavo, kad atsakovės nepagrįstai statybos darbus kvalifikavo kaip savavališkus – tai yra kaip naujai vykdomą statybą miško žemėje. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo veiksmais būtų kenkiama miškui, statinys yra nesudėtingas, neskirtas nuolatiniam gyvenimui, pastatytas tuo metu kai miško dar nebuvo, jį statant ar remontuojant medžiai ar kita miško augmenija sunaikinta nebuvo, statinys užima mažą plotą, nėra atvertas, yra privačiame žemės sklype, todėl teismas sprendė, jog visuomenės interesai nėra pažeidžiami. Šiais argumentais teismas ieškinį tenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovės atstovavimas susidėjo iš ieškinio pateikimo ir dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose, į tai kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, teismas mažino iš atsakovės ieškovui priteisiamų atstovavimo išlaidų sumą nuo 3 811,50 Eur iki 2 000 Eur, taip pat iš atsakovės ieškovui priteisė 85 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
6.1. 1992 m. rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono valdybos išduotas leidimas Nr. 21 suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, bet ne pagalbinį ginčo statinį, byloje pateiktame projekte ginčo statinys apskritai nėra nurodytas. Namų valdos žemės sklypo ribų plane (M1:1000), 1994 m. gruodžio 7 d. suderintame su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, ginčo statinys plane pažymėtas punktyrine linija, o ne ištisine kaip kiti statiniai, vadinasi tuo metu statyba dar nebuvo baigta. Nurodyti dokumentai nesuteikė teisės ieškovui statyti pagalbinį ginčo pastatą, vadinasi, ieškovas statybos darbus vykdo be jokių statybą leidžiančių dokumentų miško žemėje. Ieškovas nepateikė nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančio dokumento iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo pastato statybos laikotarpį;
6.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo statinys buvo pradėtas statyti ir pastatytas maždaug 1992-1995 metais, nes liudytojų parodymai dėl ginčo statinio statybos metų buvo nenuoseklūs ir skyrėsi, o byloje esantys duomenys šių faktų nepatvirtina. Iš ieškovo pateiktų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) topografinių nuotraukų skirtingais laikotarpiais (1995 – 1999 m., 2005 – 2006 m., 2009 – 2010 m., 2012 – 2013 m., 2015 – 2017 m.) nesimato ginčo statinio, tačiau aiškiai matyti, kad vietovė yra miške;
6.3. Nustatęs galimą ginčo statinio pastatymo laikotarpį, t. y. 1992-1995 metais, teismas nesivadovavo ginčo statinio statybai reikalavimus nustatančiais teisės aktais, galiojusiais ginčo statinio statybos pradžios laikotarpiu (t. y. 1992-1995 metais), kadangi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, galiojusį teismo nurodytais 1992-1995 metais, ieškovas pagalbinio pastato statybai privalėjo turėti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau jų neturėjo, todėl teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ginčo pastatui leidimo nereikėjo ir jis galėjo būti teisėtai pastatytas be leidimo. Ieškovas nepateikė nei ginčo statinio projektinės dokumentacijos pagal kurią būtų galima spręsti, buvo ar nebuvo nukrypta nuo projektinių sprendinių, pakitę ar nepakitę statinio matmenys (aukštis, ilgis, plotis), nei privalomo statybą leidžiančio dokumento, todėl tokia statyba laikytina nauja statyba ir laikytina neteisėta bei apskritai yra draudžiama, nes vykdoma miško žemėje;
6.4. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu, nuosavybės įgijimo pagrindu gali būti tik jį sukūrus teisėtai - laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (CK 4.47 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), t. y. naujai pastatytas ir užbaigtas bei suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Statytojas gali remontuoti ar rekonstruoti tik tokį statinį, kurio statyba užbaigta ir kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir statytojas turi daiktines teises į statinį. Ginčo statinys neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų - niekada nebuvo suformuotas kaip statinys, vadinasi ieškovo statyba vis tiek niekada nebuvo baigta, todėl statinys negalėjo būti rekonstruojamas ar remontuojamas.
6.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. To paties įstatymo 21 str. įtvirtinta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; 3) racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).), adresu (duomenys neskelbiami), kuriame vykdoma ginčo pagalbinio pastato statyba, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, kurios 0,0627 ha ploto sudaro miško žemė. Dėl to jo naudojimui taikomas ne tik Žemės įstatymas, bet ir Miškų įstatymas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esmines bylos aplinkybes, jog ieškovas vykdo statybas miško žemėje ir statybos nėra baigtos, o tokių statinių statybą apskritai yra draudžiama, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ginčo statinio buvimas miško žemėje nedaro jo neteisėtu. Teismo klaidingos išvados lėmė, kad teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, jog miško žemėje pastatų ar statinių statyba, išskyrus medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, draudžiama. Nustačiusi minėtus statybos pažeidimus miško žemėje, pagal teisės aktų reikalavimus apeliantė pagrįstai ir teisėtai pareikalavo per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, todėl naikinti privalomojo nurodymo nėra pagrindo;
6.6. spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas neatsižvelgė, kad ieškovui visą laiką atstovavo ir posėdžiuose dalyvavo ne advokatas, o jo padėjėja, nesivadovavo Rekomendacijų 5 punktu. Atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, darbo sąnaudos nebuvo didelės, vyko tik du teismo posėdžiai, procesinius dokumentus rengė ir teikė advokato padėjėja, kuri atstovavo ieškovą, iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažesnės, t. y. 1 600 Eur.
Atsiliepimas
7. Ieškovas A. K. ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje B. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
7.1. Ieškovas į civilinę bylą yra pateikęs visus išlikusius dokumentus, susijusius su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie patvirtina, kad ginčo statinys buvo statytas beveik prieš 30 metų. Ginčo statinį tuo laiku statė ieškovo ir trečiojo asmens tėvas, kuris mirė prieš keletą metų, o ieškovas ir trečiasis asmuo dar buvo vaikai, dėl to konkrečių statybos metų taip pat neatsimena, tačiau žemės sklypo dalyje stovi jau 27-30 metų, todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčo statinys yra statomas šiai dienai, kai žemės sklype buvo įregistruotas miško plotas;
7.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ginčo statinys buvo pastatytas neteisėtai. Ginčo statinys nebuvo nurodytas 1992 m. išduotame leidime statyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius, tačiau atsakovės tvirtinimas, jog pagal 1992-1995 m. galiojusių teisės aktų reikalavimus buvo reikalingas statybos leidimas, neatitinka tikrovės. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ patvirtintų Individualios statybos nuostatų (toliau – Nuostatai) (Žin., 1991-08-20, Nr. 23-621). Šis teisės aktas įsigaliojo 1991-07-12, o negalioja nuo 1992-05-25; bei 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ patvirtintų Respublikinių statybos normų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ (RSN 158-94) (toliau – Taisyklės) (Žin., 1995-01-20, Nr. 7-153). Šis teisės aktas įsigaliojo nuo 1995-02-01. Vertinant nurodytų teisės aktų galiojimą laike ir teismo nustatytus statinio statybos apytikrius metus (1992-1995 m.), matyti, jog šie teisės aktai realiai galiojo iki statinio statybos metų ir jau po statinio statybos, todėl šiai situacijai negali būti taikomi. Atsakovė nepateikia kitų teisės aktų, galiojusių nuo 1992-05-25 iki 1995-02-01, nes būtent šiuo laikotarpiu (kurie ir atitinka statinio statybos metus) nebuvo reikalavimo gauti leidimą tokio tipo statinio statybai, tokio statinio statybai net ir šiai dienai galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenustato reikalavimo gauti statybą leidžiančius dokumentus.
7.3. 1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, jame yra nurodytas ginčo statinys, jį patvirtino Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas A. V.. Taip pat pats planas yra suderintas ir pasirašytas dar net trijų Širvintų rajono savivaldybės darbuotojų: (i) 2-8 J. – V. T.; (ii) Musninkų ATR vadovo ir (iii) rajono valdybos architektės D. K.. Jeigu ginčo statinys būtų pastatytas ar net statomas neteisėtai, nei savivaldybės darbuotojai, nei žemėtvarkos tarnybos vadovas, nei pati savivaldybės architektė nebūtų suderinusi ir pasirašiusi namų valdos žemės sklypo plano;
7.4. 2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovo ir trečiojo asmens tėvų sutartis dėl turto padalijimo su žemės sklypo planu, kuriame taip pat pažymėtas ginčo statinys. Vėlgi, dėl šio plano nei ieškovo ir trečiojo asmens tėvai, nei vėliau ieškovas ir trečiasis asmuo, nėra gavę jokio kompetentingų valstybės ir/arba savivaldybės institucijų valstybės institucijos rašto, nurodymo ar reikalavimo dėl žemės sklype esančių statinių neteisėtumo. Tai, kad statinys savo laiku nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (neįregistravimo aplinkybės dabar nėra žinomos), nereiškia ir negali reikšti, kad statinys yra pastatytas neteisėtai;
7.5. Civilinė byloje yra pateiktas įrodymas – 1997 m. birželio 13 d. žemės sklypo įregistravimo valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype yra 0 ha miško ploto, 0,0627 ha miško plotas Žemės sklype atsirado tik 2021 m. kovo 31 d. jį valstybės institucijoms savo iniciatyva užregistravus Miškų valstybės kadastre. Statinio statybos buvo vykdomos teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir iki tol, kol žemės sklype buvo įregistruotas miško plotas. Atsakovė privalomajame nurodyme, taip pat nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo statinio statyba buvo (yra) vykdoma apie 2021 m., tačiau teismui sprendime nustačius apytikslę statinio datą - 1992-1995 m. savo poziciją pakeitė, apeliaciniame skunde nurodė, jog pripažįsta, kad statybos vyko kone prieš 30 metų, tačiau statybos neteisėtumą ima grįsti jau visiškai naujais argumentais, kad - ieškovas tada neturėjo statybos leidimo. Net jeigu būtų reikalavimas turėti leidimą, valstybės ir savivaldybės institucijos per visą laikotarpį nuo 1992-1995 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl esą neteisėtos statybos pašalinimo, nors joms apie ginčo statinį buvo žinoma (1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane, suderintas ir patvirtintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos, yra pažymėtas ginčo statinys). Ieškovas turėjo teisinį lūkestį, kad statinio ir kitų pastatų nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype stvarkymu jokių teisės aktų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kelia naujus argumentus, ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį bet kokiems atsakovės reikalavimams dėl 1992-1995 m. statyto ginčo statinio.
7.6. Atsakovė nepagrįstai remiasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimais, nes įstatymai negalioja atgal. Atsakovė skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str., tačiau privalomąjį nurodymą atsakovė priėmė remiantis būtent Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 95 str. 1 d. įtvirtinta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, tačiau Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas buvo priimtas 2019 m. birželio 6 d., o įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Vertinant įstatymo galiojimą laike, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas buvo priimtas vėliau nei pastatytas ginčo statinys, o įstatymo nustatyti reikalavimai dėl specialiųjų žemės sąlygų, įskaitant ir 95 str. 1 d., yra taikomi nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
7.7. 2015 m. Nekilnojamojo turto registre registruota ieškovo tėvų sutartis dėl turto padalijimo, kurios žemės sklypo plane buvo nurodyta kokiomis dalimis ieškovo ir trečiojo asmens tėvai pasidalino žemės sklypą. Pagal šią sutartį žemės sklypo dalis, kurioje yra ginčo statinys, atiteko ieškovo ir trečiojo asmens tėvui, kuri ieškovo ir trečiojo asmens buvo paveldėta po tėvo mirties. Taigi, ieškovo ir trečiojo asmens motina nereiškė ir neturėjo reikšti nesutikimo dėl privalomojo nurodymo, o trečiasis asmuo palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus, t. y. išreiškė nesutikimą su privalomuoju nurodymu ir jame nurodytais reikalavimais;
7.8. Ginčo statinį statė ieškovo ir trečiojo asmens tėvas, ieškovas nėra statinio statytojas, atsakovės privalomasis nurodymas ieškovui buvo adresuotas ne kaip statytojui, bet kaip žemės sklypo savininkui. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo akte yra netiksliai aprašytos aplinkybės dėl ginčo statinio – atsakovė nepaminėjo, kad pamatai yra seni ir ištrupėję, o statinio sienos yra senų rastų, tarpuose matyti byrančios samanos ir pan. Žemės sklypo 1995-1999 m. topografinėje nuotraukoje, nors ji ir prastos kokybės, vietoje, kurioje yra ginčo statinys, galima matyti išsiskiriantį šviesų plotą ir statinio siluetą, tai visiškai atitinka ir 1994 m. namų valdos plane nurodytą pastatų išdėstymą. Vėlesnių laikotarpių topografinės nuotraukos parodo, kad nuo 1995 m. vietovėje daugėjo medžių, plėtėsi medžiais užauganti teritorija;
7.9. nors ieškovas ne visai sutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų jam sumažinimu, tačiau su atsakovės prašomu dar didesniu bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, tuo labiau sutikti negali. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo pateiktas advokato, kiti byloje esantys dokumentai taip pat buvo ir advokato padėjėjos, ir advokato vardu. Atstovė dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, vienas kurių buvo kitame mieste. Dėl to visos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos ir teisėtos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo A. K.ieškinį dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K., kartu su kitais bendraturčiais (motina ir broliu), nuosavybės teise valdo žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami)., dalį 2015 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. AIR-755 pagrindu po tėvo mirties.
12. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1997 m. birželio 13 d. išduotame žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų pažymėjime (suteiktas įrašo Nr. 89/4061) nurodytas žemės sklypo suformavimo pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 4 d. žemės registre įregistruotas žemės sklypo planas (po geodezinių matavimų), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: namų valdai; žemės sklypo plotas 1.099 ha, iš jo: žemės ūkio naudmenos 0.6629 ha, miškas --- ha, vandenys – 0.0498 ha, užstatyta teritorija 0.1563 ha, kita žemė 0.23 ha; žemės sklypo nuosavybės, disponavimo ir valdymo forma: privati žemė, savininkai: B. K., gim. (duomenys neskelbiami), juridinis dokumentas: 1997 m. gegužės 26 d. Nr. P89/97-0715 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjimo 9 punkte nurodyti žemės naudojimo dviejų rūšių apribojimai – elektros linijų apsaugos zona ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Servitutų nėra, kitų apribojimų – nėra.
13. 2008 m. balandžio 3 d. Sutartimi dėl turto padalijimo ir naudojimo daiktu tvarkos nustatymo Notarinio registro Nr.DJ-1824 ieškovo tėvai B. K. ir A. K. pasidalijo žemės sklypą po 1/2 dalį ir susitarė, jo B. K. naudosis sklypo A dalimi, o A. K. – B dalimi (kiekvienos dalies plotas – 5495 kv.), bei pasidalijo tris buvusius registruotus statinius. Dokumente taip pat nėra įrašų apie kitokius žemės naudojimo apribojimus – tik elektros linijų apsaugos zona ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Susitarimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas – galioja nuo 2008 m. balandžio 4 d.
14. Ukmergės tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro išduotoje Namų valdos techninės apskaitos byloje inv Nr. 33660 nurodyta, jog pagrindinai inventorizuota 1989 m. birželio 23 d., savininke buvusi E. B. išbraukta, įrašytas K. B., inventorizuoti keturi statiniai – gyvenamasis namas, šaltas priestatas, tvartas ir ūkio statinys, statybos metai - 1922.
15. Bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro duomenų bazės išrašas suformuotas 2021 m. rugsėjo 27 d.) žemės sklypo nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui B. K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755), A. K. (ieškovo ir trečiojo asmens motinai) (1/2 žemės sklypo pagal minėtą 2008 m. balandžio 3 d. Turto pasidalijimo sutartį Nr. DJ-1824) bei ieškovui A.K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015 m. balandžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755). Žemės sklypo ((duomenys neskelbiami).) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 1,0990 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,6629 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 0,6629 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,0627 ha. Žemės sklypui ((duomenys neskelbiami)) nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos. Registro pastabos ir nuorodos: žemės sklype yra statiniai, registro Nr.98/7758. Adresas patikslintas pagal 2011 m. kovo 10 d. Adresų registro duomenis.
16. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 duomenis žemės sklype ((duomenys neskelbiami)), esančiame (duomenys neskelbiami), 0,0627 ha miško plotas yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre. Duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2021 m. kovo 31 d.
17. Atsakovė (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563 nurodė, kad žemės sklype ((duomenys neskelbiami).) stovi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbiami)) griuvėsiai. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi pagalbinio pastato statybos darbai. Pagalbinio pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – rąstų, iš lauko apkaltos dailylentėmis, vidaus apdaila – medinės dailylentės, dalinai gipsokartonas, perdanga – medinė, grindys – betono, stogo danga patikrinimo metu dar neįrengta, langai ir durys nesudėtos. Patikrinimo metu nustatyti šie statomo pagalbinio pastato matmenys (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengta medinė terasa (kurios ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m), iš kitos pusės įrengta pusiau dengta terasa (kurios ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m) (toliau – ginčo statinys). Pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.
18. 2021m. spalio 20 d. atsakovė priėmė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709 (toliau - Privalomas nurodymas, ginčo Nurodymas), kuriuo ieškovui pateikė įpareigojimą savo lėšomis nugriauti miško žemėje, sklype (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę.
19. Byloje nėra ginčo, kad ginčo statinys, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas VI skyriaus antrojo skirsnio Nesudėtingųjų statinių sąrašas 2 lentelės 2 punktą priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ginčo statinys stovi žemės sklypo A dalyje, kurioje nuo 2021 m. kovo 31 d. yra registruota miško žemė. Tą patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2021 m. spalio 8 d. raštas Nr. 21.3-AD5-19622, kurio Departamentas atsakovą informavo, jog visas ginčo pagalbinis pastatas yra miško žemėje - VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Žaliosios girininkijos 928 kvartalo 8 taksaciniame sklype (LKS koordinatės: x 556050 y 6084492) ir visas patenka į miško žemės plotą - yra miško žemėje.
20. Minėta, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 matyti, kad žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 1,0990 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,6629 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 0,6629 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,0627 ha. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).), nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos.
21. Apeliantė taip pat surašė trečiajam asmeniui B. K. 2021 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1711 pašalinti pažeidimus, bei surašė A. K. 2021 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1710 pašalinti pažeidimus, kuriais žemės sklypo savininkus įpareigojo savo lėšomis iki 2022 m. balandžio 20 d. nugriauti miško žemėje, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), adresu (duomenys neskelbiami)., esantį pagalbinį pastatą (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą (ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m) ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą (ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m) bei sutvarkyti statybvietę bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.
22. Žemės sklypo bendrasavininkai B. K. bei A. K. jų atžvilgiu apeliantės (atskirai) surašytų privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Šioje byloje privalomą nurodymą ginčija ieškovas A. K., trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis B. K. byloje stojo ieškovo pusėje ir prašo ginčo nurodymą panaikinti. Nustatyta, jog ginčo statinys nėra žemės sklypo, kuriuo 2008 m. balandžio 3 d. Sutarties dėl turto padalijimo ir naudojimo daiktu tvarkos nustatymo Notarinio registro Nr.DJ-1824 pagrindu naudojasi A. K. B dalyje.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas statinio – priskiriamo II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai – savavališkos statybos klausimas. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).
24. Atsakovė 2021 m. spalio 20 d. surašė priėmė privalomąjį nurodymą ir įpareigojo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
25. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nuspręsti, ar yra pagrindas ieškovo valdomo statinio, kuriame jis 2021 m. atliko statybos darbus, pripažinti savavališka statyba, būtina nustatyti, ar ieškovas, atlikdamas šiuos statinio statybos darbus, vykdė naujo statinio statybą.
26. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Taigi, naujo statinio statyba yra tokia statybos rūšis, kai yra sukuriamas visiškai naujas objektas (naujas statinys) arba atstatomas visiškai sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas statinys. Tai reiškia, kad nauja statinio statyba gali būti konstatuota tik nustačius, kad teisėtai pastatytas statinys anksčiau neegzistavo.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo statinys faktiškai egzistavo dar iki ieškovo 2021 m. atliktų ginčo statinio statybos darbų. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutinka, nurodo, kad įrodymai prieštaringi, o faktiškai iki 2021 m. egzistavęs statinys statiniui keliamų pagal Statybos įstatymą, galiojusį ieškovo atliktų darbų laikotarpiu, reikalavimų, t. y. jis dabar patenka į miško žemę ir ieškovo nuosavybės teisė į šį statinį nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl specifinės padėties, dar gerokai iki ieškovo atliktų statybos darbų 2021 m. egzistavusio turtinio vieneto, nuosavybės teisės objekto, todėl, priešingai nei vertino apeliantė, nėra pagrindo, sprendžiant dėl aktualaus bylai išspręsti ginčijamo statinio (ne)egzistavimo, remtis nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais bei atitinkamai Statybos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies reikalavimais, apibrėžiančiais specialiąsias žemės naudojimo sąlygas miško žemėje, o būtent draudimą statyti statinius, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, ir statinių statybos darbų užbaigimą. Be to, nors nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre yra aplinkybė, patvirtinanti statinio kaip nekilnojamojo turto buvimą (egzistavimą), vis dėlto tokios teisinės registracijos nebuvimas nepaneigia, kad statinys kaip turto vienetas egzistuoja ir kad jis yra teisėtas (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, 36 punktas).
29. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, įtvirtinta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aktualios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.
30. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo statinys žemės sklype egzistavo dar iki 2021 m. kovo 31 d. kaip turtinis vienetas, nuosavybės teisės objektas. Kaip minėta, byloje nustatyta, jos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam ieškovo nuosavybės teise (kartu su kitais bendraturčiais) žemės sklypo dalyje nustatytos žymos apie miško paskirties žemės teritoriją, o taip pat ir Miškų valstybės kadastre įregistruota tik nuo 2021 m. kovo 31 d.
31. Nors, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovo tėvas ginčo statinio teisiškai neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, byloje esantys duomenys patvirtina, jog statinio statybos darbai atlikti laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1995 m. Priešingai, nei nurodo apeliantė, byloje apklaustų liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, atitinka kitus į bylą pateiktus įrodymus bei byloje esančiose nuotraukose užfiksuotą statinį tuo metu, kai jis dar priklausė ieškovo tėvui, o ieškovas buvo dar vaikas, dabartinėse nuotraukose matyti seni sienojai (rąstai). Liudytoja R. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo, jog jos sodyba greta, vaikai draugavo seniai, pagal vaikų amžių sprendė, jog jos pačios dukra dukra tuo metu buvo apie 10 m amžiaus, vadinasi tai buvo (statinys pastatytas) apie 1995 m. Liudytoja nurodė, kad statytas tas namelis seniai, kai dar nebuvo miško, dabar senas namelis paliktas, tik apšaliuota naujom lentom, terasa taip pat buvo (nurodė pusę), tvarkyti namelį jie pradėjo gal 2021 m., o stogą dar seniau tvarkė. Liudytojas R. K. paliudijo, jog jis gyvena Kernavės miestelyje, ginčo pastatas pastatytas jau seniausiai, gal ir nuo 1990 m., tada miško ten nebuvo, aplinkui užaugo miškelis, liudytojas nurodė, kad jis buvo girininkas Kernavėje ir tas vietas gerai žino, visi gyventojai yra pažystami, valstybinis miškas prieina greta, ten buvo išvažinėtas keliukas per šoną, ir prie vieno kampo tas namukas stovi, o anais laikais plyni laukai buvo tenai. Liudytojas J. P. paliudijo, jog jis gimęs augęs bei dirbęs Kernavėje, dar kolūkyje dirbo inžinieriumi (apie 20 m kolūkyje išdirbo), po to buvo seniūnu, mero pavaduotoju ir po to dar Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoju, nurodė, jog sunku prisiminti kiek metų namelis, bet dar kolūkiniais laikais – kai sodyba dar priklausė B. – jau stovėjo toje vietoje ūkinis pastatėlis, kur buvo pastatytas šitas namelis. Kai nupirko B. (K.) šitą sodybą – liudytojas apžiūrėjo kartu su rajono architektu A. A., nes A. A. suprojektavo gyvenamąjį namą B. (K.) – tai buvo apie 1995 metai. Liudytojas nurodė - manau kad 1993 m pastatytas tas namelis buvo, kadangi 1994 m. plane jis jau parodytas, punktyrinis gal dėl to, kad nebuvo kadastrinių matavimų tada ar kaip. Liudytojas nurodė, kad jis ten būdavo labai dažnai. A. A. - Kernavės architektas, jis suprojektavo B. K. gyvenamąjį namą, o dėl šito – kaip tuo metu vadino - vaikų namelio, architektas net sakė – reikėjo dar gal stogą aukščiau pakelti. Taigi, nebuvo kalbos apie tai, kad kokia nors neteisėta statyba. Liudytojas V. Č. paliudijo, kad yra šeimos draugas, apie 1998 m., 1999 m. važiuodavo į svečius, namelis ten seniai stovėjo, jis jau tada nebuvo naujas, žmonės jame miegojo.
32. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ginčo statinys egzistavo dar 1995 m. Priešingai, byloje nėra pateikta įrodymų, kad statinys egzistavo kaip neteisėtas turto vienetas. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybę, jog dar iki statybos darbų, kurie valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos konstatuoti kaip savavališka statyba, statiniui faktiškai egzistavus kaip pastatytam (sukurtam) turtiniam vienetui (nuosavybės teisės objektui naujo daikto pagaminimo (naujo statinio pastatymo) būdu ir nesant įrodymų, kad šis turto vienetas yra neteisėtas, nėra pagrindo 2021 m. ieškovo atliktus statybos darbus vertinti kaip naujo statinio statybą, taigi ir kaip savavališką statybą miško žemėje.
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo statiniui statybos leidimo nereikėjo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje, kaip nurodo pati apeliantė, suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t.y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-616/2012).
34. Taigi, byloje nustatyta, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1992 – 1995 m. laikotarpiu. 1992 – 1995 metais galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ patvirtintų Individualios statybos nuostatų (toliau – Nuostatai) (Žin., 1991-08-20, Nr. 23-621) 14 punktu - „Gyvenamasis namas, jo priklausiniai statomi pagal miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintus projektus. Miesto (rajono) vyriausiasis architektas, atsižvelgdamas į vietos urbanistinę situaciją, nurodo projektuojamų pastatų aukštingumą ir architektūrinę išvaizdą, o tvirtindamas projektą, tikrina jame numatytuosius techninius sprendimus“. Pagal tų pačių Nuostatų 16 punktą, statytojas gali pradėti statybą, turėdamas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, kuri įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai“. Tų pačių Nuostatų 19 p. nustatyta, kad statybos techninė priežiūra vykdoma ir baigtas statyti objektas priimamas naudoti pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas taisykles. Valstybinę priežiūrą vykdo miesto (rajono) valdybos statybos inspektorius. Pagal Nuostatų 20 p. - priimtus naudoti individualios statybos objektus statytojas privalo per tris mėnesius teisiškai įregistruoti techninės inventorizacijos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ patvirtintų Respublikinių statybos normų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ (RSN 158-94) (toliau – Taisyklės) (Žin., 1995-01-20, Nr. 7-153) Suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų). Tų pačių Taisyklių 9 punkte nurodyta, jog Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Kai jie statomi saugomose gamtos, nekilnojamų kultūros vertybių teritorijose bei apsaugos zonose arba sklypuose, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jų projektai turi būti suderinti su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. Statant bei remontuojant 7, 8 ir 9 punktuose išvardytus statinius, turi būti laikomasi statybos normų reikalavimų.
35. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 Dėl individualios statybos patvirtintų Individualios statybos nuostatų (toliau – Nuostatai) (Žin., 1991-08-20, Nr. 23-621). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minimas teisės aktas neteko galios 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 384 nuo 1992 m. gegužės 25 d., minimo nutarimo Nr. 384 iki 2022 m. liepos mėnesio redakcija tokių reikalavimų nenumatė. 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo patvirtintų Respublikinių statybos normų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės, įsigaliojusios nuo 1995 m. vasario 1 d. nustatė, jog tokiems kaip ginčo statiniai leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Byloje esantis projektas ir leidimas statybai teisėjų kolegijos vertinu tokius reikalavimus atitinka. Minėta, jog dar 1991 m. liepos 15 d. ieškovo motina A. K. Širvintų rajono valdybai buvo pateikusi prašymą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1992 m. rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono valdyba išdavė leidimą Nr. 21, leidžiantį statybas – statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus pagal projektą. Leidime statyti nurodyta, kad statybos turi būti pradėtos iki 1995 m. rugpjūčio 10 d., kitu atveju statybų projektas netenka galios. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad statinys pagal Leidimą statyti buvo pastatytas nurodyto termino, jis pažymėtas ir 1994 m. gruodžio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane, kuris suderintas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba ir patvirtintas rajono valdybos architektės D. K. – jame nurodyti visi žemės sklype esantys statiniai, tarp jų ir ginčo statinys, kurio perimetras pažymėtas punktyrine linija, kas labiausiai tikėtina reiškia, kad ginčo inventorizacija nebuvo baigta.
36. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepagrįstas apeliantės skundo argumentas dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo ieškovui iš apeliantės priteistas išlaidų dydis už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas teisėjų kolegijos skaičiavimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl dar kartą mažinti šių išlaidų nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
40. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 720,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – 2022 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita – faktūra Serija COB Nr. 11974, atliktų darbų ataskaitos, mokėjimo pavedimo kopijos. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 720,62 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (kodas 288600210) 1 720, 62 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.