Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams P. M., M. L., atsakovui D. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams D. K., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas D. K. su ieškiniu sutinka.

Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 129).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą priteisimo. Jis nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovo specialios paskirties transporto priemonė su joje buvusia įranga, taip pat du pareigūnai patyrė traumas. Marijampolės kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius A. S. dėl patirtos traumos nedirbo 63,5 valandos, o Marijampolės kontrolės skyriaus inspektorius R. M. - 103,5 valandos. Kadangi vienos transporto priemones patikrinimui vidutiniškai skiriama 1,5 valandos, tai per šias 167 valandas būtų galima patikrinti 111 transporto priemonių. Įvertinus, kad 2012 m. sausio mėnesį vienai patikrintai transporto priemonei, už nustatytus pažeidimus, vidutiniškai teko 57,85 Lt baudos (patikrinta 281 transporto priemonė, paskirta 16255 Lt baudų). Todėl, ieškovo teigimu, dėl šio eismo įvykio į valstybės biudžetą galiniai nebuvo surinkta 6421,35 Lt pajamų. Ieškovas negautas pajamas sieja ne su įstaigos negautomis pajamomis, o su nesurinktomis pajamomis į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Ieškovas yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintų ieškovo nuostatų 9.5. p. nustatyta, kad viena iš ieškovui suteiktų teisių „įstatymų nustatyta tvarka taikyti materialines ir kitas teisinio poveikio priemones juridiniams ir fiziniam asmenims, pažeidusiems kelių transporto veiklos tvarką“. Tai, ieškovo nuomone, reiškia, kad ieškovui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 232¹ straipsnyje nustatyta kompetencija, taikyti administracines nuobaudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, mokesčių administratoriumi yra laikomas už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (2 str. 13 d.). Atsižvelgiant į tai, kad baudos už administracinės teisės pažeidimus priskirtinos kitoms pajamoms, o ieškovui suteikta teisė jas skirti, bet nesuteikta teisė administruoti, baudos tiesiogiai mokamos mokesčių administratoriui - į Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytą sąskaitą. Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes, ieškovas įsitikinęs, kad pagal nustatytą kompetenciją ir priskirtas funkcijas ieškovas yra valstybės įgaliotas subjektas skirti baudas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu generuoti pajamas į valstybės biudžetą.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų teisioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas teigia, kad radijo magnetola ir garsiakalbiai buvo eismo įvykio metu transporto priemonėje ir buvo sugadinti kaip ir kita įranga. Šių objektų buvimą transporto priemonėje patvirtina 2005 m. gruodžio 19 d. automobilių perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 34). Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos 2005-12-14 sudarė sutartį su UAB „Silwi Baltija“ dėl dviejų automobilių „Renault Master“ L2H2 įrengimo pagal šios sutarties priede pateiktą specifikaciją (b.l. 35-38). Už atliktus darbus UAB „Silwi Baltija“ pateikė sąskaitas, pagal kurias kiekvieno automobilio įrengimas kainavo 14514 Lt (b.l. 65). Vėliau, 2007-08-29 ieškovas sudarė sutartį su UAB „Altas“ dėl automobilių pakrovėjų ir rozečių įrengimo automobiliuose (b.l. 39-40), tarp kurių buvo ir autoįvykio metu sugadintas automobilis „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus sąskaitos suma – 12224,8 Lt (7 automobiliai). Atitinkamai kiekvieno automobilio įrengimas kainavo 1746,4 Lt (b.l. 64). Tokiu būdu, autoįvykio metu sugadinto automobilio papildoma įranga kainavo 16260,40 Lt. Todėl bendra automobilio kaina, įskaitant ir į ją įmontuotą papildomą įrangą – 85113,40 Lt.

Po autoįvykio ieškovui buvo atlyginta už sugadintą automobilį 70441,86 Lt – šią žalą, kurią sudaro automobilio vertė, transportavimo išlaidos, automobilio saugojimo išlaidos, kompiuterio, skanerio ir spausdintuvo remontas, sumokėjo IF PC Insurance as filialas (b.l. 147), iš jų 23601,62 Lt apmokėjo atsakovas LR transporto priemonių draudikų biuras (b.l. 129-142). Patikslintoje transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. AVER-84 nurodyta, kad sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (b.l.132).

Atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad papildoma įranga, buvusi ginčo automobilyje, buvo sunaikinta. Teismas sutinka su šia atsakovo nuomone - ieškovas nepateikė įrangos pripažinimo sunaikinta aktų ar kitų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šios įrangos sugadinimą ir žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti žalą, nurodydamas vertę, kuri buvo 2005-2007 m., t.y. neįvertindamas nusidėvėjimo. Iš ieškovo pateiktų dokumentų apie žalos atlyginimą spręstina, kad nestipriai sugadinta įranga buvo taisoma – kompiuteris, skaneris, spausdintuvas, generatorius (b.l. 147). Kita – pats automobilis, jame buvusi įranga pripažinta sužaloti taip, kad jų atstatymas yra netikslingas (b.l. 132). Remiantis transporto priemonės Renault Master vertinimo ataskaita AVER-84, kurią atliko 2012-01-17 vertintojas G. K., papildomai automobilyje sumontuotos įrangos vertė ir kartu automobilio vertė buvo nustatyta atliekant transporto priemonės rinkos vertės apskaičiavimą, kaip tai numatyta „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje“, t.y. transporto priemonės vertė prieš sužalojimą, įskaitant ir jame buvusią įrangą, - 26000 Lt (b.l. 132). Ieškovas šio vertinimo neginčijo, vadinasi, sutiko su nustatyta ginčo automobilio rinkos verte. Kaip minėta, ši žala atlyginta. Kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą atlyginti papildomos įrangos vertę, ieškovas nepateikė. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).

Ieškovas prašo teismo priteisti žalos atlyginimą už sugadintą magnetolą su garsiakalbiais. Šio objekto buvimą transporto priemonėje patvirtina 2005 m. gruodžio 19 d. automobilių perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 34). Radijo magnetola PIONEER su garsiakalbiais buvo įmontuota jau naujame automobilyje, ieškovas jos atskirai neįsigijo ir papildomai neįmontavo. Todėl laikytina, kad magnetolos vertė įskaityta į bendrą žalos už automobilį dydį, kuris jau yra apmokėtas. Šios aplinkybės ieškovui buvo išsamiai paaiškintos „If P&C Insurance AS filialo“ 2012-03-19 Nr. IF/TP/0004800 pranešime „Dėl draudimo išmokos“ (prijungta b/byla Nr. 1-408-532/2013 II t., b.l. 90). Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl į Lietuvos Respublikos biudžetą negautų pajamų – 6421,35 Lt priteisimo. Teismas sutinka su atsakovo šiuo klausimu išsakyta nuomone. Inspekcija neturi įgaliojimų reikšti reikalavimus dėl Valstybės biudžeto tariamų nepriemokų. Inspekcijos kompetencija yra aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose, kuriose tokia Inspekcijos teisė nėra numatyta. Minėtuose nuostatuose nėra nuostatų, įpareigojančių Inspekciją surinkti konkrečią Valstybės biudžeto dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad materialinių poveikio priemonių taikymas yra dispozityvi ir tik viena iš Inspekcijai suteiktų teisių, kuriomis Inspekcija gali pasinaudoti (arba ne), siekdama tinkamo jai priskirtų funkcijų įgyvendinimo. TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės nenumato tokio pobūdžio tariamai negautų pajamų atlyginimo. Be to, galioja bendra taisyklė, kad tokio pobūdžio nuostoliai turi būti ne tikėtini, o realūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Šiuo atveju yra akivaizdu, jog bendrosios negautų pajamų įrodinėjimo ir skaičiavimo taisyklės negali būti taikomos sprendžiant įmokų surinkimo į Valstybės biudžetą, kuris turi ir specifiškas formavimo procedūras, klausimus. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant draudimo sutarčiai (ko šiuo atveju nebuvo), draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Tokiu būdu, ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu (CPK 178 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai ir argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, į/k 188647255, buveinės adresas Švitrigailos g. 42, Vilniuje, 53,26 Lt (penkiasdešimt tris litus 26 ct, 15,42 Eur) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.