- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-760-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00706-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- D. K., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1255-374/2014 pagal ieškovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams D. K., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 23 330,75 Lt žalą, kurią sudaro: 16 260,40 Lt papildomos įrangos vertė, 649 Lt automagnetolos „Pioneer“ su garsiakalbiais vertė; 6421,35 Lt į Lietuvos Respublikos biudžetą negautos pajamos. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012 m. sausio 11 d. apie 19 val. Marijampolės sav., kelyje Marijampolė–Kalvarija, susidūrė vienas prieš kitą važiavę automobiliai Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį darbo metu vairavo ieškovės darbuotojas A. S., ir automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus atsakovas D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio įvykio kaltas D. K., dėl ko ieškovė patyrė žalą. Kadangi atsakovas automobilio nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už padaryta žalą kartu su atsakovu yra atsakingas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras. Avarijos metu nukentėjusio automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra ieškovė. Dalį žalos atlygino draudikas, tačiau draudikas atsisakė atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią sudaro: automobilyje buvusios papildomos įrangos vertė (16 260,40 Lt); automobilyje buvusios automagnetolos „Pioneer“ su garsiakalbiais vertė (649 Lt) ir į Lietuvos Respublikos biudžetą negautos pajamos (6 421 Lt 35 ct), iš viso ieškovui yra neatlyginta 23 330,75 Lt žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, jog Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo atlyginta visa 2012-01-11 eismo įvykio metu patirta ir įrodymais pagrįsta žala (23 309,22 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 53,26 Lt pašto išlaidas valstybei.
Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad papildoma įranga, buvusi ginčo automobilyje, buvo sunaikinta, ieškovė nepateikė įrangos pripažinimo sunaikinta aktų ar kitų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie šios įrangos sugadinimą ir žalos dydį. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą, nurodydama vertę, kuri buvo 2005–2007 m., t. y. neįvertindama nusidėvėjimo. Iš ieškovės pateiktų dokumentų apie žalos atlyginimą teismas sprendė, kad nestipriai sugadinta įranga buvo taisoma – kompiuteris, skaneris, spausdintuvas, generatorius, pats automobilis, jame buvusi įranga pripažinta sužaloti taip, kad jų atstatymas yra netikslingas. Remdamasis transporto priemonės Renault Master vertinimo ataskaita AVER-84, kurią 2012-01-17 atliko vertintojas G. K., teismas nustatė, kad automobilyje papildomai sumontuotos įrangos vertė kartu su automobilio verte buvo nustatyta atliekant transporto priemonės rinkos vertės apskaičiavimą, kaip tai numatyta „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje“, t. y. transporto priemonės vertė prieš sužalojimą, įskaitant ir jame buvusią įrangą – 26 000 Lt. Kadangi ieškovė šio vertinimo neginčijo, vadinasi, sutiko su nustatyta ginčo automobilio rinkos verte, o ši žala jai yra atlyginta. Kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą atlyginti papildomos įrangos vertę, ieškovė nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje pripažintas nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas taip pat sprendė, jog radijo magnetola „PIONEER“ su garsiakalbiais jau buvo įmontuota naujame automobilyje, ieškovė jos atskirai neįsigijo ir papildomai neįmontavo. Todėl teismas laikė, kad magnetolos vertė įskaityta į bendrą žalos už automobilį dydį, kuris jau yra apmokėtas. Teismas pažymėjo, jog Inspekcija neturi įgaliojimų reikšti reikalavimus dėl tariamų Valstybės biudžeto nepriemokų. Inspekcijos kompetencija yra aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose, kuriuose tokia Inspekcijos teisė nėra numatyta. Be to, nuostoliai turi būti ne tikėtini, bet realūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš atsakovų solidariai priteisti automobilyje Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios papildomos įrangos vertę 16 260,40 Lt, automagnetolos „Pioneer“ su garsiakalbiais vertę 649 Lt, iš viso 16 909,40 Lt. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių įrangos sugadinimą ir žalos dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė tinkamus rašytinius įrodymus apie papildomos įrangos buvimą, jos kainą bei įsigijimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijama papildoma įranga pati savaime nėra atskiras turto vienetas ar daiktas/ai, galintis tarnauti atskirai be sudaužyto automobilio, kuriame ji buvo sumontuota. Papildoma įranga sumontuota pagal atskirai sudarytas sutartis. Su UAB „Silwi Baltija“ 2015-12-14 buvo sudaryta sutartis dėl dviejų automobilių Renault Master L2H2 įrengimo pagal aptartą techninę specifikaciją. Tiek pačioje sutartyje numatyta, tiek pagal faktines aplinkybes buvo įsigyjamas ne atskiras/i turto vienetas, bet teikiant paslaugą kiekvienas automobilis įrengtas pagal ieškovės poreikį. Vieno automobilio įrengimas kainavo 14 514 Lt. Atsižvelgiant į tai, automobilio įrengimas kaip atskiras turto vienetas nebuvo traukiamas į finansinę apskaitą ir jam nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tuo pačiu tikslu 2007-08-29 su UAB „ALTAS komercinis transportas“ buvo sudaryta pakrovėjų ir rozečių įrengimo paslaugos sutartis. Šiuo atveju taip pat nebuvo įsigytas atskiras/i turto vienetas, o vieno automobilio įrengimas kainavo 1 746,4 Lt. Perkant šias abi paslaugas, nebuvo įsigytas ar sukurtas atskiras turto vienetas/ai ar daiktas/ai, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas, o buvo padidinta ilgalaikio turto automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – nuo 68 853 Lt įsigijimo kainos ji padidėjo iki 85 113,4 Lt;
2) Teismas neteisingai traktavo aplinkybes, susijusias su radijo magnetola „PIONEER“ bei garsiakalbiais. Teismo teigimu, ieškovas automobilį įsigijo jau su minima radijo magnetola bei garsiakalbiais, ką įrodo priėmimo–perdavimo aktas, todėl neturi pagrindo reikalauti atlyginti už šiuos daiktus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes ieškovė įsigydama automobilį atskirai iš pardavėjo įsigijo ginčijamą radijo magnetolą „PIONEER“ bei garsiakalbius, ką įrodo pardavėjo UAB „Lautra Motors“ pateiktos 2005-12-15 sąskaita Serija AA Nr. 0000970 bei 2005-12-14 sąskaita Serija AA Nr. 0000969. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilių pardavėjas yra tas pats, kaip ir radijo magnetolos su garsiakalbiais pardavėjas – UAB „Lautra Motors“, ką įrodo 2005-12-19 sąskaita Serija AA Nr. 0000973 bei 2005-12-19 Automobilių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 05/50/70 PPA. Todėl mano, kad tai yra pakankamas įrodymas ir pagrindas reikalauti, jog atsakovė atlygintų automagnetolos „PIONEER“ su garsiakalbiais žalą – 649 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai yra analogiški argumentams, pateiktiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o dėl šių argumentų atsakovė yra pasisakiusi atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodo, jog Biuras apeliantui sumokėjo iš viso 23 309,22 Lt: 810,70 Lt – tiesiogiai Biuras, 22 498,52 Lt – vadovaujantis Paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, Biuro vardu Biuro kompetencijai priskirtą bylą administravęs draudikas – If P&C Insurance AS filialas. Be to, šiuo atveju Biuras negalėtų būti laikomas solidariu skolininku, kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos dydžio pagrindimo, įrodymų žalos dydžiui nustatyti pakankamumo. Eismo įvykio metu ieškovės automobiliui padarytos žalos atlyginimui draudikas yra išmokėjęs draudimo išmoką, kuri ieškovės teigimu, nevisiškai atlygina žalą, kadangi nebuvo atlygintos papildomos įrangos ir radijo magnetolos su garsiakalbiais įrengimo išlaidos, t. y. nebuvo įvertintas sugadinto automobilio atliktas pagerinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, laikė, kad ieškovė neįrodė šios žalos, be to, sprendė, kad draudikas žalos dydį nustatė įvertinęs transporto priemonės vertę, įskaitant ir joje buvusius pagerinimus. Su tokiomis išvadomis nesutinka ieškovė, teigdama, kad byloje yra įrodymų, pagrindžiančių tiek papildomos įrangos sumontavimą automobilyje, tiek radijo magnetolos su garsiakalbiais už papildomą mokestį įrengimą.
Dėl draudiko neatlygintos žalos ir jos dydžio nustatymo bei su tuo susijusių įrodymų vertinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3–316/2010; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantė pripažįsta, kad sugadintame automobilyje sumontuota papildoma įranga nėra atskiras turtinis vienetas, todėl atskirai nebuvo traukiama į finansinę apskaitą ir jai nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu būdu ieškovė pripažįsta, kad tai buvo sugadinto automobilio, įrengto pagal ieškovės poreikį, dalis, o žala dėl jo sugadinimo buvo nustatyta UAB „Verlita“ turto vertintojui G. K. atlikus šios transporto priemonės vertinimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 2–36). Kad vertinant ieškovės sugandintą transporto priemonę buvo atsižvelgta ir į papildomą įrangą, įvertinus eismo įvykio metu padarytus jai sugadinimus, patvirtina tiek šioje ataskaitoje esanti patikslinta išvada apie transporto priemonės rinkos vertę (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 12–13), kurioje nurodytas papildomos įrangos vertės paskaičiavimas, tiek ataskaitos prieduose pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuota automobilio būklė po eismo įvykio (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 19–28). Pažymėtina, kad turto vertintojas G. K., atlikdamas sugadintos transporto priemonės vertinimą, disponavo ieškovės duomenimis apie papildomos įrangos šiame automobilyje sumontavimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 29–30), kas taip pat patvirtina, kad atliekant šio turto vertinimą buvo atsižvelgta į papildomą įrangą automobilyje. Be to, apžiūrint transporto priemonę dalyvavo ir paaiškinimus teikė transporto priemonės savininkas, kas yra užfiksuota ataskaitos aiškinamajame rašte (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 5–6). Pažymėtina, kad transporto priemonės vertinimas atliktas ir ataskaita paruošta kvalifikuoto turto vertintojo, laikantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos reikalavimų. Be to, transporto priemonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad buvo įvertinta ir transporto priemonės likutinė vertė, įskaitant ir papildomos įrangos likutinę vertę, ką pagrindžia išvada apie transporto priemonės likutinę vertę ir elektroninis susirašinėjimas dėl draudimo išmokos (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 2, b. l. 17, 93). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis nurodyta transporto priemonės vertinimo ataskaita sprendė, kad draudikas žalos dydį nustatė, atlikęs transporto priemonės vertinimą, įskaitant ir jame buvusius pagerinimus.
Ieškovės nurodomi byloje pateikti įrodymai: 2005-12-14 ieškovės su UAB „Silwi Baltija“ sudaryta sutartis dėl automobilių Renault Master įrengimo pagal aptartą techninę specifikaciją (t. 1, b. l. 35–38) ir 2007-08-29 ieškovės su UAB „ALTAS komercinis transportas“ sudaryta sutartis dėl automobilinių pakrovėjų ir rozečių įrengimo automobilyje (t. 1, b. l. 39–40) bei pateiktos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 27–28, t. 2, b. l. 13, 16) nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl jai atsiradusios papildomos, t. y. neatlygintos žalos ir jos dydžio, kadangi tai tik galimas išlaidas papildomai įrangai įgyti patvirtinantys įrodymai, nes apmokėjimą patvirtinantys įrodymai byloje nėra pateikti. Tačiau net ir pripažinus šiuos įrodymus ieškovės išlaidas, patirtas įrengiant automobilyje papildomą įrangą, pagrindžiančiais įrodymais, jie nepaneigia turto vertintojo nustatytos transporto priemonės rinkos vertės, kuri buvo nustatyta įvertinus ir papildomą įrangą. Šie įrodymai jokiu būdu neįrodo žalos, atsiradusios dėl šios įrangos praradimo ar jos sugadinimo, o tik patvirtina ieškovės prieš keletą metų iki eismo įvykio turėtas išlaidas šiai įrangai įgyti. Kitokių įrodymų, kad ieškovė patyrė didesnę, nei buvo sumokėta draudimo išmoka, žalą dėl transporto priemonės sugadinimo ir būtent dėl didesnės automobilio rinkos vertės, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
Analogiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės išlaidų įsigyjant ginčo automobiliui radijo magnetolą „PIONEER“ su garsiakalbiais. Nors ieškovė byloje yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras dėl šios įrangos įsigijimo (t. 1, b. l. 29–30), tačiau nėra pateikta apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, o automobilių priėmimo–perdavimo aktas (t. 1, b. l. 34), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad automobiliai ieškovei buvo perduoti su papildoma įranga, tarp kurios nurodyta ir radijo magnetola „PIONEER“ su garsiakalbiais, nurodant bendrą automobilio vertę. Turto vertintojui nustačius sugadintos transporto priemonės rinkos kainą bei įvertinus jo likutinę vertę, t. y. jos likučius po avarijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir ši žala yra atlyginta. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas, dalyvavęs apžiūrint sugadintą automobilį ir teikdamas dėl to paaiškinimus turto vertintojui, pastarajam nustačius sugadintos transporto priemonės vertę, šios ataskaitos duomenų ir nustatytos rinkos vertės vertinimo metu neginčijo ir nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nustatant transporto priemonės rinkos vertę nebuvo įvertintas šios įrangos sumontavimas ar, kad ši įranga eismo įvykio metu buvo sugadinta ir neperduota su automobilio likučiais. Pažymėtina, kad transporto priemonės apžiūros akte, surašytame eismo įvykio dieną, tokios įrangos (radijo magnetolos „PIONEER“ su garsiakalbiais) sugadinimas nėra fiksuotas (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 1, b. l. 21), tai nėra fiksuota ir automobilį apžiūrėjus saugojimo aikštelėje (baudžiamosios bylos Nr. 1-408-532/2013 t. 1, b. l. 31–33).
Dėl šių motyvų apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.