Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2741-657/2014 pagal ieškovės D. V. Raulynaitienės vaistinės „Ekmedina“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014-08-12 protokolo Nr.60-23-62, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. Raulynaitienės vaistinė „Ekmedina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014-08-12 protokolą Nr. 60- 23-62; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisiją priimti naują Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolą, pripažįstant konkurso dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 72, Kaune, laimėtoja D. V. Raulynaitienės vaistinę „Ekmedina“, kaip įmonę, pasiūliusią didžiausią mėnesinę nuompinigių sumą, bei iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tolimesnį Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014-08-12 protokolo Nr. 60-23-62 procedūrų vykdymą ir uždrausti atsakovui sudaryti negyvenamųjų patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 72, Kaunas, nuomos sutartį su UAB „Sirupio vaistinė“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014-08-12 protokolo Nr. 60-23-62 procedūrų vykdymą ir uždrausti atsakovui sudaryti negyvenamųjų patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 72, Kaunas, nuomos sutartį su UAB „Sirupio vaistinė“.

Teismas nustatė, kad šiuo metu ginčo patalpas nuomojasi ieškovė, sutiko su ieškovės argumentais, kad naujos nuomos sutarties su konkurso laimėtoju sudarymas šiuo atveju apsunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, keliančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui, o teismas visiškai nevertino ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi dėl ieškovės piktybinių veiksmų atsakovas ir taip negali pasirašyti nuomos sutarties.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nuomos sutartį siekia pasirašyti su konkurso dalyviu, kuris neatitinka keliamų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Apeliantas atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, keliančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto minėti argumentai, kuriais apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išvardinti argumentai turi būti nagrinėjami sprendžiant ginčą iš esmės. Be to, priėmus ieškovui palankų sprendimą, ir šioje ginčo stadijoje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo reikalavimo įvykdymas iš tiesų būtų apsunkintas

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog atmetus ieškinį ir įsiteisėjus sprendimui, apeliantas įgis teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, jeigu tokius patirs dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.