- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-5394-1071/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01181-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., I. B., G. M., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos
Įžanginė dalis
veikdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., I. B., G. M., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėja E. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina V. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties faktiniu valdymu priėmė visą jo palikimą, kuris priklausė sutuoktiniams: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tam, kad po pareiškėjos tėvo A. L. mirties būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
2. Prašymą grindžia tuo, kad jos tėvai, t. y. mama V. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir tėtis A. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) santuokoje kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įgijo turto, kuris jiems priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų abu tėvai gyveno minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) abu tėvai kartu valdė, naudojo, tvarkėsi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas A. L. mirė. Pareiškėjos motina V. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties iškart, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), pradėjo rūpintis sutuoktinio paliktu turtu kaip savo – valdė jį, rūpinosi, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, remontavo butą, prižiūrėjo minėtą žemės sklypą, augino daržoves, vaismedžius ir vaiskrūmius, pjovė žolę, butą draudė būsto draudimu, mokėjo žemės mokestį. Taigi teigia, kad po A. L. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) ) V. L. trijų mėnesių laikotarpyje priėmė faktiniu valdymu minėtą butą ir žemės sklypą ir nuo to laiko V. L. iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nepertraukiamai, atvirai ir kaip savą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir išlaikė minėtą nekilnojamąjį turtą. Kadangi minėtas turtas buvo registruotas jos vardu, todėl manė, kad to visiškai užtenka ir nieko daugiau nereikia keisti.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos E. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad jų institucija nėra gavusi jokios informacijos apie galimą A. L. palikimo perėjimą valstybei. Atsižvelgiant į tai, institucija neprieštarautų, kad teismas tenkintų pareiškėjos E. B. prašymą, jeigu tik nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis bei rašytinius įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjos mama V. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, praktiškai pradėdama turtą valdyti.
5. Suinteresuoti asmenys R. D., I. B. ir G. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
8. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
9. Byloje esantys duomenys – valstybės įmonės Registrų centras pažymos apie asmens duomenis (2024 m. gegužės 2 d. Nr. GR.3A-4077 ir 2024 m. gegužės 6 d. Nr. GR.3A-4152), santuokos sudarymo įrašas, mirties liudijimai patvirtina, kad V. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos E. B. ir suinteresuoto asmens R. D., tėvai.
10. V. L. (mirusi(duomenys neskelbtini)) ir A. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) .
11. 2023 m. balandžio 13 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Irinos Zavišnienės patvirtintas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad E. B. priėmė palikimą po motinos V. L. mirties.
12. 2024 m. kovo 18 d. Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Irinos Zavišnienės raštas Nr. S-16 patvirtina, kad po A. L. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pavedėjimo byla nebuvo užvesta.
13. Byloje pateiktas Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Irinos Zavišnienės 2023 m. vasario 1 d. patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. L., savo mirties atveju, visą jai priklausantį turtą paliko E. B..
14. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad V. L. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
15. Patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos E. B. mama V. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties liko gyventi tame pačiame bute, juo rūpinosi, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Iš byloje esančios sodininkų bendrijos „Raselė“ 2024 m. balandžio 2 d. pažymos, nustatyta, kad V. L. naudojosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už šį žemės sklypą mokesčius. Iš 2024 m. kovo 27 d. UAB „Tavo pastogė“ pažymos Nr. 2.33-2024/31 patvirtina, kad V. L., gyv. (duomenys neskelbtini), iki 2024-04-01 už administravimą, privalomąją priežiūrą, kaupimo fondą ir karšto vandens skaitiklių priežiūrą yra visiškai atsiskaičiusi. VĮ Registrų centras 2024 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. GR. 1A-10306-1 patvirtinama, kad V. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) t. y. iki savo mirties, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
16. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjos E. B. patikslintas pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad pareiškėjos E. B. mama – V. L. (A. L. sutuoktinė), tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio A. L. mirties, tačiau po savo sutuoktinio A. L. mirties faktiškai priėmė visą A. L. palikimą ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nes atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjo A. L. mirties gyveno tame pačiame bute bei rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą jį iki pat savo mirties (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad V. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
18. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
19. Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos E. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. B. motina V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.