Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys V. R., R. A., uždaroji akcinė bendrovė „Arctic Group“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Splius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Garantis“, OU Aktiva Finants, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Blance“, antstoliai A. S., G. J., J. P., A. R. Ž. ir L. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pareiškėjo bankroto byloje gavęs antstolės N. L. 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio (DOK-(duomenys neskelbtini) vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymai), sprendė klausimą dėl pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo ir / arba nutraukimo.

2. Pareiškėjas (bankrutuojantis fizinis asmuo) ir jo nemokumo administratorius V. Š. nurodė, kad skolos pagal 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymus yra ne asmeninės pareiškėjo, o jo vadovaujamos mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė) skolos. Bankroto byla neturėtų būti nutraukta, nes mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai ir buvo stengiamasi patenkinti kuo daugiau kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas laidavo už įmonę, todėl skolos iš jo buvo priteistos kaip iš laiduotojo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo bankroto bylą.

4. Teismas nurodė, kad bankroto proceso metu pareiškėjas prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, t. y. 2020 m. spalio 12 d. sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu už įmonės įsipareigojimus prisiėmė atsakyti visu savo turtu, ir 2023 m. sausio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Abiejų sandorių pagrindu iš pareiškėjo buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos. Pareiškėjas bankroto proceso metu vartojimo kredito davėjui atskirai sumokėjo 666,54 Eur sumą.

5. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie naujus įsipareigojimus nebuvo pateikti bankroto byloje, nėra duomenų, kad vartojimo kreditas būtų panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat pareiškėjas savo įsiskolinimų dydį ne sumažino, o padidino.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, suvokdamas, kad prisiima naujus įsipareigojimus, kurie nepagerins jo prastos finansinės padėties, taip pat neturėdamas tikslo naujai prisiimtais įsipareigojimais padengti tiek bankroto procese patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, tiek šiuos įsipareigojimus įvykdyti ir paties naujiems kreditoriams, sąmoningai vengė dėti visas įmanomas pastangas, kad jo bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai būtų kuo didesne dalimi patenkinti. Pareiškėjas yra prisiėmęs beveik septynis kartus didesnę naujų įsipareigojimų sumą lyginant su kreditorių finansinių reikalavimų bankroto proceso metu patenkinimo suma.

7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys yra vertinamas kaip asmens, nesąžiningai naudojančio bankroto procesą turint tikslą dar labiau pabloginti jo turtinę būklę ir išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Teismas konstatavo, kad nebuvo įvykdytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, todėl bankroto byla nutraukiama FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjo (apelianto) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 10 d., planas yra įgyvendintas visa apimtimi, kreditoriai pretenzijų dėl jo įgyvendinimo nereiškė ir pritarė plano įgyvendinimo aktui.

8.2. Teismas nevertino, kaip buvo įgyvendinamas mokumo atkūrimo planas, ir pareiškėjo (apelianto) elgesį pripažino nesąžiningu vien todėl, kad kreditoriams buvo grąžinta maža dalis nuo visos įsiskolinimo sumos, taip pat kad pareiškėjas (apeliantas) prisiėmė du naujus įsipareigojimus.

8.3. Teismas turėjo įvertinti plano įgyvendinimo akto turinį ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo eigą, kokias pajamas faktiškai gavo pareiškėjas (apeliantas) ir ar jis objektyviai turėjo galimybę sumokėti kreditoriams didesnes sumas, ar pareiškėjas (apeliantas) vykdė mokumo atkūrimo plane nurodytas pareigas ir kaip vyko įsipareigojimas ieškoti papildomų pajamų. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad kreditorių reikalavimai buvo patenkinti už 2 610,00 Eur sumą iš 177 451,95 Eur sumos.

8.4. Teismas nevertino naujų įsipareigojimų prisiėmimo priežasčių ir aplinkybių. FABĮ nėra numatyta, kad dėl neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo savaime laikomas nesąžiningu. Asmuo, netinkamai įvertinęs vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu. Vien tai, kad vienas iš naujų įsipareigojimų yra atsiradęs vartojimo kredito sutarties pagrindu, nereiškia, kad pareiškėjas (apeliantas) yra nesąžiningas. Teismas nevertino, ar vartojimo kreditas buvo naudojamas būtinųjų poreikių tenkinimui.

8.5. Pareiškėjas nesąžiningu galėtų būti pripažintas tik tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teiktų pagrindo išvadai, jog jis sąmoningai leido susidaryti skoloms. Yra aktualus nesąžiningas elgesys, kai asmuo, būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą.

8.6. Teismas nepasiūlė pareiškėjui (apeliantui) pateikti papildomų įrodymų. Nenustačius, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudoti kreditai, nebuvo galimybės vertinti, ar jų panaudojimas patvirtina skolinimosi būtinybę ir pareiškėjo (apelianto) veiksmų adekvatumą bei sąžiningumą.

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktu atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Suinteresuotas asmuo sutiko su teismo išvada, kad pareiškėjo (apelianto) veiksmai nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais ir prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3743-863/2020 buvo iškelta pareiškėjo (apelianto) fizinio asmens bankroto byla (toliau – bankroto byla), nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 20 d. Bankroto byloje 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo (apelianto) mokumo atkūrimo planas, kuris buvo tikslintas 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. liepos 26 d. nutartimis. Bankroto byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. spalio 14 d. nutartimis buvo patvirtinti šių pareiškėjo (apelianto) kreditorių finansiniai reikalavimai: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Splius“, R. A., UAB „Arctic Group“, V. R., VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus, VSDFV Vilniaus skyriaus, antstolių A. R. Ž., L. P., A. S., G. J. ir J. P., taip pat UAB „Garantis“, OU Aktiva Finants ir UAB „Legal Balance“. Iš viso pareiškėjo (apelianto) bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų už 177 451,95 Eur sumą.

13. Pareiškėjo (apelianto) nemokumo administratorius 2024 m. kovo 1 d. bankroto byloje (DOK-(duomenys neskelbtini) pateikė 2024 m. vasario 14 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (toliau – plano įgyvendinimo aktas) kartu su prašymu sustabdyti bankroto bylą iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo tenkino. Bankroto byla buvo atnaujinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi.

14. Antstolė N. L. bankroto byloje 2024 m. balandžio 23 d. pateikė 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymus, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. balandžio 3 d. buvo išduotas vykdomasis raštas išieškotojos UAB „Spalvų sala“ naudai dėl 15 134,00 Eur skolos, 131,85 Eur palūkanų ir 295,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo (apelianto) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. balandžio 28 d. išduotas teismo įsakymas išieškotojos UAB „BRC finance“ naudai dėl 1 443,24 Eur skolos, 68,41 Eur palūkanų ir 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo (apelianto) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų nustatė, kad vykdomasis raštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6189-1160/2024, o teismo įsakymą vykdomojoje byloje priėmė Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-10276-962/2023. Apeliacinės instancijos teismas iš Liteko duomenų taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1814-608/2024 priteisė iš pareiškėjo (apelianto) ieškovei UAB „Pro Invest Group“ 1 783,32 Eur negrąžintą kreditą, 164,46 Eur pelno palūkanas ir 85,60 Eur administravimo mokestį, iš viso 2 033,38 Eur sumą.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymus ir 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atnaujinęs bankroto bylos nagrinėjimą, nustatė pareiškėjui (apeliantui) ir jo nemokumo administratoriui dešimties dienų terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl įsiskolinimų minėtose vykdomosiose bylose susidarymo, nurodydamas, kad tai bus aktualu vertinant pareiškėjo (apelianto) sąžiningumą sprendžiant dėl bankroto bylos užbaigimo arba nutraukimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjas (apeliantas) su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde, be kita ko, nurodydamas, kad teismas nevertino, kaip buvo įgyvendinamas mokumo atkūrimo planas, o pareiškėjo (apelianto) nesąžiningumą nustatė tik dėl to, kad jis prisiėmė du naujus įsipareigojimus. Pareiškėjas (apeliantas) pažymi, kad teismas nesiaiškino, ar jis turėjo objektyvias galimybes mokėti kreditoriams didesnes sumas, taip pat nevertino naujų įsipareigojimų prisiėmimo priežasčių bei kokiems poreikiams tenkinti buvo prisiimti nauji kreditai. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad asmuo, netinkamai įvertinęs vartojimo galimybes, negali būti pripažintas nesąžiningu, be to, teismas nepasiūlė pareiškėjui (apeliantui) pateikti papildomų įrodymų.

17. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį fizinio asmens bankroto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas).

18. Viena iš fizinio asmens bankroto nutraukimo sąlygų, numatytų FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, yra ta, kad fizinis asmuo nevykdo kitų FABĮ nustatytų reikalavimų. Vienas iš pagrindinių įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą fiziniam asmeniui įstatymo numatytų draudimų yra draudimas disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal FABĮ 18 straipsnio 1 dalį, fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams.

19. Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu numatytos FABĮ 16 straipsnyje ir jas, be kita ko, pareiga pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių (6 punktas), bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (13 punktas) ir atlikti kitus šio įstatymo nustatytus veiksmus (14 punktas).

20. Taigi, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankrutuojantis fizinis asmuo turi pareigą elgtis itin atidžiai ir rūpestingai bei sąžiningai veikti taip, kad ne tik būtų atkurtas jo mokumas, bet ir nepažeisti kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš Liteko sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad jau įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2020 m. kovo 20 d.), pareiškėjas (apeliantas) 2023 m. sausio 2 d. su UAB „Pro Invest Group“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000,00 Eur vartojimo kredito gavimo (bendra vartojimo kredito gavėjo grąžintina suma 3 999,24 Eur, galutinė kredito grąžinimo data 2025 m. gruodžio 17 d.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1814-608/2024). Pagal šią vartojimo kredito sutartį pareiškėjas (apeliantas) vartojimo kredito davėjui buvo sumokėjęs įmokas už iš viso 666,54 Eur sumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimas už akių minėtoje civilinėje byloje). Taip pat pareiškėjas (apeliantas) 2020 m. spalio 12 d. su UAB „Spalvų sala“ buvo sudaręs laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus. Šios laidavimo sutarties pagrindu iš pareiškėjo (apelianto) solidariai su MB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6189-1160/2024 buvo priteista 13 884,40 Eur skola, 1 249,60 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (15 134,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 15 d.) iki sprendimo už akių įvykdymo, taip pat iš pareiškėjo (apelianto) priteistos 295,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė dar vieną laidavimo sutartį su UAB „BRC finance“, kuria taip pat laidavo už MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios pagrindu iš pareiškėjo (apelianto) solidariai su minėta įmone Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10276-962/2023 buvo nutarta išieškoti 1 443,24 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 443,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, o iš pareiškėjo (apelianto) – 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

21. Taigi, kaip matyti iš nutarties 12–14 ir 20 punktuose nustatytų aplinkybių, pareiškėjas (apeliantas) jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą sudarė tris sandorius, kuriais prisiėmė atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nė vienas iš naujai atsiradusių kreditorių nebuvo įtraukti į pareiškėjo (apelianto) kreditorių sąrašą bankroto byloje ir jų finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti, taip pat jie nebuvo įtraukti nei į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. patvirtintą pradinį, nei į 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. liepos 26 d. nutartimis atitinkamai patikslintus mokumo atkūrimo planus. Tai, kad dėl šių finansinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu buvo priimti trys procesiniai sprendimai, kuriais iš pareiškėjo (apelianto) buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos (priteista iš viso 18 610,62 Eur (15 134,00 Eur + 1 443,24 Eur + 2 033,38 Eur), taip pat procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos), rodo, kad pareiškėjas (apeliantas), sudarydamas laidavimo sandorius ir vartojimo kredito sutartį, pablogino savo finansinę padėtį.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano (su jo patikslinimais) nustatyta, jog pareiškėjas (apeliantas) nemokumo administratorių buvo informavęs tik apie bankroto proceso metu sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. liepos 26 d. nutartimis patvirtinti patikslinti mokumo atkūrimo planai), tačiau apie bankroto proceso metu sudarytas laidavimo sutartis ir vartojimo kredito sutartį nepranešė nei nemokumo administratoriui, nei teismui ar kitiems kreditoriams, t. y. nuslėpė šią bankroto proceso eigai svarbią informaciją.

23. Vertindamas pareiškėjo (apelianto) sąžiningumą bei tinkamą FABĮ numatytų pareigų vykdymą apeliacinės instancijos teismas iš mokumo atkūrimo plano (su patikslinimais) ir plano vykdymo ataskaitos nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį (trejus metus) į nemokumo administratoriaus depozitinę sąskaitą pervedė 4 410,00 Eur sumą, iš kurios 1 800,00 Eur buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti, o 2 610,00 Eur – kreditorių reikalavimams padengti. Tuo tarpu bankroto proceso metu sudaryta 2023 m. sausio 2 d. vartojimo kredito sutartimi pareiškėjas (apeliantas) per tokį patį laikotarpį (36 mėnesius) įsipareigojo vartojimo kredito davėjui grąžinti 3 999,24 Eur sumą (2 000,00 Eur kreditas + 1 999,24 Eur kredito kaina), ją išmokant kasmėnesinėmis 111,09 Eur įmokomis. Taigi, pareiškėjas (apeliantas) minėta vartojimo kredito sutartimi buvo įsipareigojęs sugrąžinti didesnę pinigų sumą, nei buvo numatyta padengti bankroto procese patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas (apeliantas) kurį laiką savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį vykdė, t. y. lygiagrečiai kreditorinių įsipareigojimų dengimui pagal mokumo atkūrimo planą dar papildomai mokėjo ir kreditorei UAB „Pro Invest Group“ ir jai iš viso sumokėjo 666,54 Eur sumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog toks pareiškėjo (apelianto) elgesys, kai vietoje atsiskaitymo su bankroto proceso metu patvirtintais kreditoriais yra atliekami atskiri mokėjimai naujam bankroto proceso metu įgytam kreditoriui, nėra laikomas sąžiningu.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) bankroto proceso metu pažeidė FABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo finansinę padėtį, taip pat FABĮ 16 straipsnyje numatytas pareigas, t. y. neinformavo nemokumo administratoriaus apie pasikeitusią (suprastėjusią) finansinę padėtį sudarius laidavimo sandorius ir vartojimo kredito sutartį bei teismams priėmus procesinius sprendimus, kuriais iš pareiškėjo (apelianto) buvo priteistos pinigų sumos (FABĮ 16 straipsnio 6 punktas), nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi dėl naujų sandorių sudarymo ir papildomo atsiskaitymo su UAB „Pro Invest Group“ (FABĮ 16 straipsnio 13 punktas), taip pat mokėjo įmokas naujai įgytam kreditoriui vietoje to, kad atsiskaitytų didesne apimtimi su bankroto procese patvirtintais kreditoriais ir taip pažeidė sąžiningumo reikalavimą (FABĮ 16 straipsnio 14 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi buvo teisingai nutarta nutraukti bankroto procesą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, pareiškėjui (apeliantui) nevykdžius FABĮ nustatytų reikalavimų.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog mokumo atkūrimo planas buvo įgyvendintas visa apimtimi ir kreditoriai dėl jo įgyvendinimo pretenzijų nereiškė, nes, kaip minėta pirmiau, į mokumo atkūrimo planą nebuvo įtraukti nauji kreditoriai, be to, su vienu iš naujų kreditorių pareiškėjas (apeliantas) atsiskaitinėjo atskirai ir jam mokėjo sumas, kurios galėjo būti mokamos į mokumo atkūrimo planą įtrauktiems kreditoriams, be to, pareiškėjas (apeliantas) sudarė sandorius, kurie pablogino jo finansinę padėtį.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo (skolininko) argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino plano įgyvendinimo akto. Skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta (analizuota), kad pareiškėjas (apeliantas) per visą mokumo atkūrimo plano vykdymą kreditoriams sumokėjo iš viso 2 610,00 Eur sumą bei iš bankroto byloje patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos (177 451,95 Eur) likusi nepatenkinta suma yra 174 700,26 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta nutarties 23 punkte, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas (apeliantas), jeigu nebūtų atlikęs atskirų mokėjimų UAB „Pro Invest Group“, būtų galėjęs patenkinti didesnę kreditorių reikalavimų dalį, tačiau nepagrįstai to nepadarė.

27. Atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo (ne)atliktu naujų įsipareigojimų prisiėmimo priežasčių ir aplinkybių vertinimu, yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymima, kad nors sprendžiant fizinio asmens bankroto bylas teismas yra aktyvus, tačiau pareiškėjas (apeliantas) taip pat turėjo pareigą nurodyti konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias jo nesutikimą su skundžiama nutartimi, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su, jo manymu, svarbiomis sandorių sudarymo priežastimis. Pareiškėjui (apeliantui) nenurodžius jokių motyvų, kurie leistų kitaip vertinti jo po bankroto bylos iškėlimo sudarytus laidavimo ir vartojimo kredito sandorius, o tik apsiribojant deklaratyviais teiginiais apie hipotetinių aplinkybių (ne)vertinimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvadomis.

28. Pareiškėjas (apeliantas) vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jam galimybės pateikti papildomų įrodymų. Su tokia atskirajame skunde dėstoma pozicija nesutinkama, nes, kaip minėta nutarties 15 punkte, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjui (apeliantui) ir jo nemokumo administratoriui dešimties dienų terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl įsiskolinimų minėtose vykdomosiose bylose susidarymo, nurodydamas, kad tai bus aktualu vertinant pareiškėjo (apelianto) sąžiningumą sprendžiant dėl bankroto bylos užbaigimo arba nutraukimo. Pareiškėjas (apeliantas) galėjo detaliai nurodyti aplinkybes, susijusias su bankroto proceso metu naujų įsipareigojimų prisiėmimu ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tačiau jis ir nemokumo administratorius apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tai, jog įsiskolinimai nėra asmeniniai pareiškėjo (apelianto) įsiskolinimai ir kad jie susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos užtikrinimu, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Juo labiau, kad, kaip pirmiau minėta, pareiškėjas (apeliantas) apie sudarytus sandorius neinformavo nei nemokumo administratoriaus, nei teismo, bei dėl šių sandorių netinkamo vykdymo iš pareiškėjo (apelianto) yra priteistos atitinkamos pinigų sumos (pablogėjo pareiškėjo (apelianto) finansinė padėtis).

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog vien tik vartojimo kredito sutarties sudarymas ir netinkamas vartojimo galimybių įvertinimas nereiškia pareiškėjo (apelianto) nesąžiningumo ir nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą. Atkreipiamas dėmesys, kad vartojimo galimybių netinkamas įvertinimas galėtų nebūti laikomas nesąžiningumu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto bylą jau iškėlus akivaizdu, jog bankrutuojantis asmuo privalo savo finansinę padėtį saugoti itin atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų tiek atkurti savo mokumą, tiek kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Vartojimo kredito sutarties sudarymas jau iškėlus bankroto bylą ir, dar svarbiau, įmokų naujajam kreditoriui mokėjimas vietoje to, kad būtų galima didesne dalimi atsiskaityti su tais kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, pagrįstai nėra laikoma sąžiningu asmens elgesiu.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą dėl fizinio asmens bankroto nutraukimo, todėl pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.