- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-560-719-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00061-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. P.
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-719/2014
Teisėjas Algirdas Švedavičius Proceso Nr. 1-77-1-00061-2014-0
2014 m. liepos 18 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri, pagal BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
- 2014 m. sausio 30 d., apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, viešoje vietoje – VĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 120 kabinete, esančiame Pasvalyje, Geležinkeliečių g. 70, necenzūriniais žodžiais plūdo nukentėjusiąją J. M., užsirakinęs kabineto viduje su nukentėjusiomis J. M. ir V. M. grasino nužudyti nukentėjusiąją J. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o nukentėjusiosioms J. M. ir V. M. per kitas kabineto duris išbėgus į koridorių, tyčia sugadino kabinete buvusį bendros 2522,62 Lt vertės VĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro turtą;
- tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, siekdamas išvengti sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, t. y. agresyviai mojuodamas rankoje turėtu peiliu grasino jį sudrausminti atvykusiems ir nutraukti neteisėtus veiksmus pareikalavusiems, savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams Ž. S., E. J. ir M. B. – tuoj pat panaudoti prieš juos fizinį smurtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad anksčiau jis buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, vartoja psichotropinius vaistus, todėl yra jautrus ir impulsyvus. Įvykio dieną į gydymo įstaigą atėjo neturėdamas tikslo padaryti nusikalstamų veikų – jam buvo reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji nebuvo suteikta. Tądien gydytojai su juo elgėsi neatsakingai, todėl jis pasielgė impulsyviai. Tai, kad jam buvo reikalinga medicininė pagalba, R. P. manymu, patvirtina faktas, jog netrukus po sulaikymo jis buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tačiau visų šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino. Taip pat R. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nuteistasis mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamų veikų įrodytumo ir jų kvalifikavimo. R. P. nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas R. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į jo atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes (prisipažinimą padarius veikas ir nuoširdų gailestį dėl to; į veikų padarymą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų), tinkamai įvertino R. P. asmenybę (R. P. teistas; baustas administracine tvarka 16 kartų, iš jų 6 kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, 4 kartus už pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu ar sunaikinimu (sugadinimu); 3 kartus už nedidelį chuliganizmą ir viešosios rimties trikdymą bei 1 kartą už pasipriešinimą pareigūnams; nedirba; charakterizuojamas patenkinamai). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė apeliantui inkriminuotų teisės normų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus, kurios savo trukme yra žymiai mažesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkius. R. P. paskirtas bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino iš pradžių pagal BK 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrindamas nuteistajam palankiausiu bausmių apėmimo būdu, po to subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su bausme, paskirta pagal BK 286 str. ir, vadovaudamasis BK 64¹ str. nuostatomis, galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę ir nusikalstamų veikų padarymo motyvus, apylinkės teismui buvo žinomos ir nors visų aplinkybių, į kurias atsižvelgė individualizuodamas bausmes, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nekonkretizavo, iš R. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžio akivaizdu, kad skirdamas jas apylinkės teismas visa tai neabejotinai įvertino. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir dar labiau sušvelninti tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas mano, kad priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į visas tinkamam bausmių individualizavimui svarbias aplinkybes ir už atskiras nusikalstamas veikas R. P. paskyrė tinkamas bausmes, kurios yra adekvačios padarytoms veikoms ir proporcingos nuteistojo asmenybei. Subendrindamas šias bausmes teismas BK reikalavimų nepažeidė, todėl laikyti, kad R. P. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos, tiek ir galutinė subendrinta bausmės yra per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.