Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1646-/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos apdaila“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kongera“ prašė teismą pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą Nr. 176761 „Administracinės paskirties pastato dalies patalpų, Taikos g. 5, Neringoje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“, o būtent: pripažinti neteisėtu atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl ieškovės 2016 m. rugsėjo 9 d. pretenzijos, kuria ieškovė reikalavo tenkinti 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymą pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens kvalifikaciją įrodančius dokumentus; išreikalauti iš atsakovo bei pripažinti vieša bylos medžiaga trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, kuriais trečiasis asmuo įrodinėjo kvalifikacijos atitiktį pagal konkurso sąlygų 18.17–18.19 p. kvalifikacinius reikalavimus; paaiškėjus, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikti ISO ir OHSAS vadybos sistemų sertifikatai neapima visų statybos darbų, sudarančių pirkimo objektą, prašė panaikinti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmesti pretenziją; ex officio panaikinti visus atsakovo sprendimus, priimtus po 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo ir pripažinti niekine viešojo pirkimo sutartį, jeigu tokia sudaryta; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo procedūras nuo kvalifikacijos tikrinimo stadijos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, įskaitant pirkimo sutarties pasirašymą. Jeigu sutartis jau sudaryta, prašė sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovės argumentai; draudimas sustabdyti pirkimo procedūras ar sudaryti/vykdyti jau sudarytą pirkimo sutartį yra vienintelė efektyvi priemonė jau (ieškovei) pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškiniu siekiama ginti savo pažeistas teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos realios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne vėliau reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus tinkamai užtikrintas jos (ieškovės) teisių gynimas, ir tai sukliudytų, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti pirkimo procedūrose ir pretenduoti į viešojo pirkimo sutarties sudarymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl skundo argumentų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Antra, teismas turi konstatuoti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Viešųjų pirkimų byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalu remtis ne tik CPK 144 straipsniu, bet ir CPK 423⁷straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis nuostatomis, kad teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-164/2014). Atsakovas (perkančioji organizacija) yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla priklauso nuo valstybės asignavimų. Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms metams pasibaigus disponuojamose sąskaitose esančias (taigi per metus nepanaudotas) biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos pervesti į valstybės iždo sąskaitą. Ši nuostata yra imperatyvi, taigi privaloma. Atsakovas, nepanaudojęs viešojo pirkimo objektui skirtų lėšų, iki 2017 mėtų sausio 10 dienos privalės jas grąžinti į valstybės iždą, ir taip neteks projektui skirtų lėšų. Kitų metų atsakovo viešųjų pirkimų finansavimo galimybės nėra prognozuojamos.Taikant laikinąsias apsaugos priemones tokio pobūdžio bylose, visų pirmą, turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nevertino viešojo pirkimo objekto viešojo intereso reikšmės. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovei. Nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros akivaizdžiai užsitęstų. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso procedūros vykdomos metų pabaigoje, dėl to, tikėtina, gali sutrikti ginčo pirkimo finansavimas, praradus tam skirtas lėšas, iš viso jų negavus, taip sustabdant projekto vykdymą, esant grėsmei jį neįgyvendinti. Apeliacinio teismo įsitikinimu, taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas – perkančiajai organizacijai tinkamai ir laiku įsigyti prekę (paslaugą), racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str.). Tai – vienas iš pagrindu (esminių) netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas, patenkinus ieškinį, turės galimybę ateityje pasirinkti kitą pažeistų teisių gynybos būdą – kreiptis su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo. Sutikti su tuo nėra pagrindo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisė pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą suteikta pačiai ginčo šaliai. Pirmosios instancijos teismas, atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsdamas ginčo šalies galimybę ginti savo tariamai pažeistas teises kitokiu, nei šioje civilinėje byloje, pasirinktu būdu, paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo ar ginčyti sudarytą sutartį, pažeidė asmens diskrecijos teisę pasirinkti pažeistų teisių ar teisinių interesų gynybos būdą (CPK 5, 42 str.). Tai nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors su apeliantu sutinkama, kad toks pirmosios instancijos teismo argumentas iš esmės sukuria prielaidą naujiems teisminiams ginčams atsirasti, tačiau dėl to naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, nustačius kitus (nutartyje paminėta) laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrindus. Sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės (CPK 144 str. 1 d.), nepakanka tik deklaratyvaus teiginio apie ne visų ieškinio reikalavimų preliminarų pagrindimą. Teismas privalėjo tokią išvadą pagrįsti, konkrečiai nurodydamas tikėtiną nepagrįstumą pagrindžiančias aplinkybes. Dėl to būtų pagrindas pripažinti teismo išvadą dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo nepagrįsta, tačiau nustatyta, kad, nagrinėjant atskirąjį skundą, situacija iš esmės yra pasikeitusi – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies, panaikindamas atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimus, kuriais buvo netenkinti ieškovės prašymai pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Esant tokiai situacijai, nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir jį galima skųsti apeliacinės instancijos teismui, yra prielaida išvadai dėl ieškinio esmės tikėtino nepagrįstumo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.