- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e1-688-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11880-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2019 m. kovo 23 d. apie 09.34 val. Vilniuje, Tyzenhauzų – Pelesos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija).
Kaltinamasis P. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 22 d. po darbo jis su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pamena, kad tą dieną namo negrįžo. Nuėjęs prie darbinio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie jo gyvenamojo daugiabučio, įsėdo į automobilį bei jame užmigo. Automobilyje alkoholio nevartojo. Jis nežino, kaip 2019 m. kovo 23 d. ryte jis atsirado Tyzenhauzų g. – Pelesos g. sankryžoje bei neprisimena, kaip atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį automobilį. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, gydosi, vaikšto pas psichologus (b. l. 43, 117-118).
Liudytojas V. L. (V. L.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 09.30 val. vairuodamas automobilį Audi A3 važiavo Tyzenhauzų gatve link Pelesos g. Prie Tyzenhauzų g. – Pelesos g. sankryžos sustojo. Priekyje jo automobilio stovėjo automobilis „Ford Focus“ su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Tiek jis, tiek priekyje stovėjęs automobilis laukė, kol galės pasukti sankryžoje į kairę. Belaukiant, automobilis „Ford Focus“ staiga pajudėjo iš vietos, bet ne į priekį, o atgal. Tuo momentu automobilis „Ford Focus“ galine dalimi atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Tiek jis, tiek automobilio „Ford Focus“ vairuotojas P. V. išlipo iš automobilio ir tuomet jis pamatė, kad kaltinamojo judesiai nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Supratęs, kad P. V.yra apsvaigęs nuo alkoholio, jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad P. V. neblaivus ir išsivežė jį į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 29).
Liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juo darbo reikalais važinėja įmonės darbuotojas P. V., kuris įmonėje eina (duomenys neskelbtini) pareigas. 2019 m. kovo 25 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad įmonei priklausantis automobilis „Ford Focus“ dalyvavo eismo įvykyje. P. V. į darbą po savaitgalio neatvyko bei nepranešė neatvykimo priežasčių, todėl jam darbo grafike buvo pažymėta pravaikšta. Pretenzijų P. V. įmonė neturi, kadangi padaryta žala nėra didelė, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 32).
Iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie autotransporto kainas Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „FORD Focus Turnier“ 1.6 TDCi (variklio darbinis tūris: 1560 cm³, variklio galia: 66kW/89AG, gamybos periodas 2004-2010 m., pasirinkti metai: 2008) kaina be PVM: 2586 eurai (b. l. 23).
2019 m. liepos 3 d. UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 19-207-03, kuria tyrimui pateikė kaltinamasis, nurodyta, kad lengvojo automobilio „FORD Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2019 m. liepos 3 d. yra 800 eurų (b. l. 120-132).
2019 m. kovo 23 d. 09.58 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115 buvo atliktas P. V. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad P. V. patikros rezultatas 2,57 promilės (b. l. 53-54).
2019 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2714/2019(01) nurodyta, kad P. V. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 23 d. 10.45 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilės etilo alkoholio (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmiau nurodyti BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad P. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Focus“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta ne mažiau kaip 2,56 promilių etilo alkoholio.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nors dėl išgerto alkoholio kiekio tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Tačiau kaltinamojo kaltę, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. L. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. V. 2019 m. kovo 23 d. apie 09.34 val. Vilniuje, Tyzenhauzų – Pelesos gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo kraujyje yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija).
Bausmės skyrimas
P. V. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 135).
Teismas, skirdamas bausmę P. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirba (SoDra duomenų bazės duomenys), ankščiau neteistas (b. l. 55), 2019 m. kovo 29 gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 59), nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), jo paties teigimu, šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56-57).
BK 281 straipsnio 7 dalies (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija) sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam paskirti 75 parų arešto bausmę, kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, jo pajamos iš gaunamų valstybės išmokų nėra didelės, be to, jam skirtinas ir konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, todėl teismas pripažįsta, kad paskyrus piniginio pobūdžio bausmę kaltinamajam būtų dar labiau pabloginta jo finansinė padėtis. Tačiau nors kaltinamasis iš esmės sutiko su prokurorės siūlomu bausmės dydžiu, tačiau teismo manymu, įvertinus tai, kad kaltinamas teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gydosi nuo (duomenys neskelbtini), kas ir lėmė nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, bei vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo principais, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam nustačius mažesnį nei prokurorės siūlomą bausmės dydį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, P. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
P. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,56 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus tai, kad P. V. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo P. V. vairuotojo pažymėjimas paimtas nebuvo, jam nebuvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, duomenų apie laikinojo leidimo vairuoti transporto priemones išdavimą byloje taip pat nėra, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281.straipsnio 7 dalyje (Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240) įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šioje byloje prokuroras prašo konfiskuoti ne trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, kuriuo P. V. padarė nusikalstamą veiką, o šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis 2K-100-648/2019).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo darbovietei – prokuroras šio automobilio vertę nustatė pagal VŠĮ „EMPREKIS“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis prokuroro pateikta vidutinė analogiško „Ford Focus“ kaina – 2586 eurų, nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas P. V. vairuotas automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. baudžiamojoje byloje yra pateikęs UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2019 m. liepos 3 d. yra 800 eurų (b. l. 120-132). Nors šis vertinimas ir buvo atliktas po eismo įvykio, kuomet buvo apgadintas automobilio „Ford Focus“ galinis bamperis, tačiau kaip matyti iš nuotraukų, bei liudytojo automobilio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. parodymų, apgadinimai nėra dideli ir negalėjo turėti reikšmingos įtakos automobilio vertinimui. Taigi šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti nepriklausomo turto vertintojo atliktu individualiu konkrečios transporto priemonės vertės paskaičiavimu, todėl teismas ja remiasi konstatuodamas, kad kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nustatytos transporto priemonės vertės (2586 eurų) neįrodė. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismai (pvz. 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-481-1020/2017).
Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo P. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis P. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, sukėlė eismo įvykį ir tik atsitiktinumo dėka, buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Ford Focus“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo P. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio Ford Focus, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y. 800 Eur.
Kaltinamajam P. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 46) – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo Nr. XII-1871, 2015 m. birželio 25 d., paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11240 redakcija) ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu P. V. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Paskirti P. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. V. išieškoti automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 (aštuonis šimtus) eurų.
P. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.
Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
Išaiškinti P. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.