Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu skirta 6 (šešių) mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. K. priteista 941,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.16 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė sportinį krepšį „(duomenys neskelbtini)“, 44,95 Eur vertės ir automobilio kilimėlių komplektą „(duomenys neskelbtini)“ 18,99 Eur vertės bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir R. K. kartu paėmė kapojimo kirvį „(duomenys neskelbtini)“ 48,00 Eur vertės ir 3 vnt. skaldymo kirvių „(duomenys neskelbtini)“, kurio 1 vnt. vertė 47,99 Eur, R. K. perdavė visas prekes asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris sudėjo į krepšį ir išėjo iš prekybos centro pro prekių išdavimui skirtus vartus, nepateikęs prekių apmokėjimui;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2018 m. rugsėjo 26 d. 19.26 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė skaldymo kirvį „(duomenys neskelbtini)“ 47,99 Eur vertės, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė sportinį krepšį „(duomenys neskelbtini)“ 44,95 Eur vertės, virėjo peilį „(duomenys neskelbtini)“ 30,50 Eur vertės bei siaurapjūklį „(duomenys neskelbtini)“ 62,91 Eur vertės, R. K. perdavė kirvį asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, jis šias prekes sudėjo į krepšį, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė teleskopinę meškerę „(duomenys neskelbtini)“ 23,99 Eur vertės, išėjo iš prekybos centro su krepšiu laikydamas meškerę rankoje pro prekių išdavimui skirtus vartus, nepateikęs prekių apmokėjimui;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2018 m. rugsėjo 27 d. 19.28 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė skaldymo kirvį „(duomenys neskelbtini)“ 47,99 Eur vertės, kartu su R. K. paėmė vonios maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ 64,00 Eur vertės, vonios maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ 69,00 Eur vertės, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, prekes perdavė R. K., o R. K. sudėjo prekes į krepšį ir krepšį su prekėmis perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris išėjo pro prekių išdavimui skirtus vartus, nepateikęs prekių apmokėjimui;

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2018 m. rugsėjo 28 d. 19.17 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė po 1 vnt. sportinių krepšių „(duomenys neskelbtini)“ 44,95 Eur vertės, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paėmė skaldymo kirvį „(duomenys neskelbtini)“ 82,00 Eur vertės, prožektorių „(duomenys neskelbtini)“ 3,99 Eur vertės, 2 vnt. reples „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 7,99 Eur, bide maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ 55,00 Eur vertės, kojinių „(duomenys neskelbtini)“ 12,95 Eur vertės ir 5 vnt. kojinių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 12,95 Eur, šias prekes perdavė R. K., jis jas sudėjo į krepšį ir perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris išėjo pro prekių išdavimui skirtus vartus, nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiais veiksmais pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir bendrai padarė 941,76 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. K. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta ne tik paties R. K. prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimais, inventorizacijos aktais, kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir šio nusikaltimo sudėties požymių nustatymu R. K. veiksmuose. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu dėl vagystės, įvykdytos veikiant su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis teigia, kad kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jis pripažintas nepagrįstai, remiantis tik prielaidomis ir spėliojimais, jo veiksmuose vagystės sudėties požymiai nenustatyti. Taip pat teigia, kad neinkriminavus BK 24, 25, 26 straipsnių, o inkriminavus tik BK 178 straipsnį, baudžiamasis įstatymas buvo aiškinamas plečiamai, nes tiesiogiai šio nusikaltimo jis neįvykdė. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, dar kartą įvertinusi įrodymus, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuteistojo skundo argumentus dėl neteisingo kvalifikavimo, vagystės sudėties požymių jo veiksmuose nebuvimo atmeta, kaip nepagrįstus.

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba tokia galimybė yra pasunkinama. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. K. veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pripažindamas, kad jo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų nepažeidė. R. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistasis paaiškino, kad S. L., dirbusio „(duomenys neskelbtini)“, paprašytas jis paimdavo iš prekybos salės prekes ir jas sudėdavo į krepšį, kurį atiduodavo S. L.. Šis prekes išnešdavo. Pripažino iš karto supratęs, kad jo veiksmai yra neteisėti. Už darbą gaudavo pinigų ir pavalgyti. Teisme duoti R. K. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Skunde nuteistasis nurodo, kad vien tik prisipažinimas nėra pagrindas pripažinti jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuteistojo kaltę šiuo atveju įrodo ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aprašė ir teisingai įvertino. Nagrinėjamu atveju R. K. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės atitinka vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose fiksuojami du vyrai, atpažinti kaip galimai R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, taip pat fiksuoti kiekvieno iš kartu veikusių asmenų (R. K. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta) veiksmai – prekių paėmimas, jų sudėjimas į krepšį, išnešimas iš prekybos centro. R. K. parodymus, vaizdo įrašuose fiksuotas aplinkybes patvirtina ir prekių inventorizacijos aktai, kuriais nustatyti prekių trūkumai, jų vertė. Taigi, priešingai, negu skunde teigia nuteistasis, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas ne remiantis išimtinai jo prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, o byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinus paties nuteistojo parodymus, juos patvirtinančius rašytinius bylos duomenis, teismo pripažintus įrodymais, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės paimdamas prekes ir perduodamas jas kartu veikusiam asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, suprato, kad paimamos prekės priklauso ne jam, t. y. yra svetimos, taip pat suprato, kad dėl jo veiksmų prekių savininkas jų neteks ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, pats R. K. patvirtino, kad imdamas prekes jis suprato, kad tokie veiksmai yra neteisėti.

10. Skunde R. K. akcentuojama aplinkybė, kad jis pats asmeniškai prekių iš prekybos centro neišnešė, reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui ir kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį neturi. Kaip minėta, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius R. K. realizavo veikdamas kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Bendrininkavimo institutą reglamentuoja BK 24 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-657/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-222/2018). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai.

11. Vertinant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bendrininkavimą reglamentuojančių BK normų kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad tarp R. K. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, buvo susitarimas veikti kartu, t. y. bendrais veiksmais pagrobti svetimą turtą (UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančias prekes). Siekdami šio bendro tikslo kiekvienas iš bendrai veikusių asmenų atliko tam tikrus veiksmus (R. K. paėmė prekes, sudėjo jas į krepšį ir perdavė kitam asmeniui, šis prekes išnešė iš prekybos centro), nukreiptus bendram tikslui pasiekti – užvaldyti svetimą turtą. Susitarimą daryti nusikalstamą veiką įrodo ne tik paties R. K. parodymai, kuriuose jis, kaip minėta, pripažino supratęs, kad daro nusikalstamą veiką ir sutikęs šią veiką daryti, bet ir paties R. K. veiksmai jam pačiam realizuojant dalį objektyviųjų BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Vagystę nagrinėjamu atveju įvykdė du susitarę asmenys, atlikdami tam tikrus veiksmus bendram tikslui pasiekti, todėl remiantis BK 24 straipsnio 3 dalimi abu jie laikomi vykdytojais (bendravykdytojais). Remiantis nusistovėjusia teismų praktiką BK 25 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bendrininkų grupė kai nusikalstamą veiką padarė bendravykdytojai, atskirai nėra kvalifikuojama. Taip pat atskirai vykdytojui nėra kvalifikuojamas BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytas paties vykdytojo institutas, kadangi atskirai kvalifikuojami tik organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo vaidmenys (BK 26 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į paminėta, nuteistojo R. K. skundo argumentai dėl neteisingo kvalifikavimo atmetami, kaip nepagrįsti.

12. Skunde prašoma nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. R. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų, įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies ir dydžio nustatymui ir nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimus, baudžiamasis įstatymas R. K. pritaikytas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms skundžiamą nuosprendį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.