Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Č. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012-05-28 mirus N. T., į Vilniaus miesto 30-ojo notarų biurą kreipėsi testamentinė įpėdinė Č. D. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto, tačiau 2013-04-09 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. atsisakė išduoti pareiškėjai Č. D. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kol nebus įstatymų nustatyta tvarka nustatytas N. T. vardu registruoto turto teisinis režimas ir nustatyta turto nuosavybės teisė. Atsisakyme notarė taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar mirusioji N. T. yra Č. D. motina. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl notarės R. S. veiksmų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19531-430/2013 pareiškėjos skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2013-10-21 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1402-567/2013 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti notarės reikalaujamas pagrįsti aplinkybes, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Dėl juridinio fakto, jog pareiškėja Č. D. ir N. T. yra dukra ir motina, nustatymo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Č. D. ir N. T. yra dukra ir motina. Notarės atsisakyme 2013-04-09 atlikti notarinį veiksmą nurodyta, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktą, kad N. T. ir N. L. yra vienas ir tas pats asmuo, dėl ko nėra aišku, ar mirusioji N. T. yra pareiškėjos Č. D. motina. Giminystės ryšį su mirusiąja N. T. būtina nustatyti dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio. Kaip matyti iš pareiškėjos gimimo liudijimo, pareiškėjos Lastovkos Č. S. motina yra L. N. G., tėvas – L. S. I.. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos tėvai buvo susituokę ir iki santuokos buvusi motinos pavardė (T.) po santuokos buvo pakeista į L.. 1967-11-21 mirus pareiškėjos tėvui ir šiuo pagrindu pasibaigus pareiškėjos tėvų santuokai, pareiškėjos motina pasikeitė santuokos metu turėtą Lastovkos pavardę į savo ikisantuokinę pavardę – T., todėl Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – GRT) 2013-01-16 pažymoje įtvirtintas mirusiosios N. T. ankstesnis asmenvardis – N. L.. Taip pat pažymėtina, jog N. T. gimė 1922 m. Baltarusijoje, santuoka taip pat buvo sudaryta Baltarusijoje, taigi minėti materialiniai teisiniai santykiai šiuo atveju susiklostė prieš itin ilgą laiko tarpą, todėl dokumentuose iki Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais įraštyti netikslumai, žinant to meto įrašų atlikimo sąlygas, nepaneigia minėto giminystės fakto. Iki santuokos turėtas bei sudarius santuoką atitinkamai pakitusias (iš T. į L.) sutuoktinių pavardes patvirtinantys įrodymai (mirusiosios N. T. gimimo liudijimas, pareiškėjos tėvų santuokos liudijimas) dėl objektyvių to meto priežasčių nėra išlikę, todėl pareiškėja negali tiesioginiais įrodymais (dokumentais) patvirtinti aplinkybės, kad N. T. ir N. L. yra vienas ir tas pats asmuo, nes šių tiesioginių įrodymų (dokumentų) neturi. Remiantis GRT 2013-01-16 pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VV–76 bei 2013-01-21 išrašu apie asmenį, nustatyta, jog mirusiosios N. T. šeimyninė padėtis – mirusi našlė. Tai reiškia, jog N. T. praeityje buvo sudariusi santuoką, kuri pasibaigė dėl sutuoktinio mirties, tačiau duomenų apie N. T. sutuoktinį, iki santuokos turėtas bei sudarius santuoką atitinkamai pakitusias pavardes viešasis registras nepateikia, nes šių duomenų neturi.

1998-01-20 N. T. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo mirties atveju visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai Č. D.. Mirusiosios N. T. testamentas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. D., notarė įsitikino testatorės N. T. veiksnumu. 2012-07-24 liudijime notarė R. D. patvirtino, jog nėra duomenų apie tai, kad būtų pakeistas ar panaikintas N. T. sudarytas testamentas, taigi iš minėto testamento matyti, kad N. T. testamente patvirtino, jog ji turi dukrą Č. D.. Be to, GRT 2013-01-16 pažymoje, tiek GRT 2013-01-21 išraše nurodomi analogiški duomenys, jog pareiškėja Č. D. ir mirusioji N. T. yra dukra ir motina. Registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (GRĮ 9 str. 5 d.). Registrą tvarkančių įstaigų teikiami dokumentai su asmens duomenimis turi juridinę galią (GRĮ 11 str. 5 d.). Viešojo registro duomenys procesine prasme yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 str. 2 d.), o įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Taigi, vadovaujantis Gyventojų registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti minėtomis GRT išduotomis pažymomis, kuriose nurodoma, jog mirusioji N. T. turi vieną vaiką – pareiškėją Č. D.. Byloje esančios pažymos, išduotos 2013 m. yra tikslesnės, jose yra įtvirtinta analogiško turinio informacija, tačiau jos yra išsamesnės nei notarei abejonių sukėlusi 2012-07-18 GRT pažyma, kurioje nebuvo įrašyta, kad palikėja turi dukrą. Taip pat pažymėtina, jog joks kitas įpėdinis, išskyrus testamentinę įpėdinę Č. D., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biurui nėra pateikęs pareiškimo dėl mirusiosios N. T. palikimo priėmimo fakto ir joks įpėdinis pagal įstatymą arba pagal testamentą, kuris paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, nėra pareiškęs ieškinio dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelginat į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog pareiškėja Č. D. ir N. T. yra dukra ir motina.

Dėl juridinio fakto, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso N. T. asmeninės nuosavybės teise, nustatymo.

Turinčių juridinę reikšmę faktų sąrašas, pateiktas CPK 444 straipsnio 2 dalyje, nėra išsamus. CPK XXVI skyriaus tvarka gali būti nagrinėjamos ir kitos, CPK 444 straipsnio 2 dalyje nepaminėtos bylos, atitinkančios byloms dėl juridinių faktų nustatymo keliamus kriterijus, jeigu įstatymai nenumato kitokios jų nustatymo tvarkos, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus minėto straipsnio dalies 1–8 punktuose ir kituose įstatymuose numatytus juridinę reikšmę turinčius faktus .

Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. priimtame atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notarei kilo abejonė, ar mirusioji N. T. po sutuoktinio L. S. I. mirties 1967-11-21 nebuvo sudariusi santuokos dar kartą. Dėl šios priežasties notarė negalėjo nustatyti, ar N. T. nekilnojamasis turtas – 1993-12-16 įgytas butas ir 1994-04-14 įgytas žemės sklypas su statiniais, N. T. įgytas ne santuokoje ir priklauso mirusiajai asmeninės nuosavybės teise. Prašomas nustatyti nekilnojamojo turto priklausymo N. T. asmeninės nuosavybės teise faktas yra juridiškai reikšmingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto įsigijimo sutarčių matyti, jog pirkėja abiejose sutartyse nurodyta tik N. T.. Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašais, nekilnojamieji daiktai – butas ir žemės sklypas su statiniais – nuosavybės teise priklauso N. T.. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro išrašuose nėra nurodyta ar nekilnojamasis turtas N. T. įgytas ne santuokoje, pareiškėja kitu būdu negali prašomą nustatyti nekilnojamojo turto priklausymo N. T. asmeninės nuosavybės teise faktą patvirtinti tiesioginiais įrodymais (dokumentais), nes šių tiesioginių įrodymų (dokumentų) neturi. Pareiškėja pažymėjo, jog 1967-11-21 mirus palikėjos sutuoktiniui – S. L. – palikėja dar kartą ištekėjusi nebuvo, minėto fakto nepateikė nei GRT, nei jokie kiti asmenys. Faktas, kad duomenų viešajame registre apie ištekėjimą antrą kartą nėra, pagrindžia faktą, kad ištekėta dar kartą nebuvo, taigi vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 str. 6 d.) bei atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, nustatytinas faktas, kad N. T. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, N. T. vardu yra registruoti du nekilnojamieji daiktai: butas ir žemės sklypas su statiniais, kurių vienintele savininke nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta N. T.. Butą nuosavybės teise N. T. įgijo 1993-12-16, o žemės sklypą su statiniais – 1994-04-14. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-02-06 raštu Nr. A133-991/14(3.3.5.1-TD1) patvirtinta, jog laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2012-05-28 N. T. vardu santuokos sudarymo ir santuokos nutraukimo įrašų nėra.

Kadangi GRT išduotose pažymose palikėjos mirties momentu pažymėta, kad palikėja mirė našle, o laikotarpiu nuo 1993 metų iki mirties momento nauja santuoka sudaryta nebuvo, darytina išvada, kad mirusiosios buvęs sutuoktinis mirė dar iki 1993 m, taigi akivaizdu, jog 1993-12-16 įgytas butas ir 1994-04-14 įgytas žemės sklypas su statiniais – N. T. įgytas asmeninės nuosavybės teise ir mirties momentu N. T. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Č. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. T. (mirė (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) yra dukra ir motina.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso N. T. asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.