- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1402-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Č. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Č. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19531-430/2013 pagal pareiškėjos Č. D. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja Č. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarę R. S. išduoti palikėjos N. T. dukrai – pareiškėjai Č. D. – paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos N. T. vardu registruotą turtą, priteisti iš Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. pareiškėjos nauda 863 Lt dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-09 notarė R. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į ½ turto, registruoto N. T. vardu, dalį, kol nebus įstatymų nustatyta tvarka nustatytas N. T. vardu registruoto turto teisinis režimas ir nustatyta turto nuosavybės teisė. 1998-01-20 mirusioji N. T. sudarė testamentą, kuriuo mirties atveju visą savo turtą paliko dukrai – pareiškėjai. Testamentas buvo patvirtintas Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės R. D.. Palikėja patvirtino, jog ji turi dukrą – pareiškėją Č. D.. Notarė suabejojo, ar pareiškėja yra mirusiosios dukra, kadangi vienoje Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymoje buvo nurodyta, kad N. T. neturi pilnamečių vaikų, o kitose Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymose įrašyta, jog mirusioji turi vieną pilnametį vaiką – pareiškėją. Pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta, kad motina yra L. N. G., o tėvas L. S. I. Po tėvo mirties pareiškėjos motina pasikeitė pavardę į savo ikisantuokinę pavardę – T.. Pažymėjo, kad mirusiosios gimimo liudijimas, santuokos liudijimas nėra išlikęs. Priimdama atsisakymą, notarė netinkamai vertino susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai taikė šiuo atveju taikytinus teisės aktus, neįsigilino į susiklosčiusią situaciją ir neteisėtai priėmė atsisakymą atlikti notarinius veiksmus. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymose nurodyta, kad N. T. mirė būdama našlė, palikėjos sutuoktinis mirė 1967-11-21, duomenų, kad ji būtų ištekėjusi dar kartą, nėra. Palikėjos vardu yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai: butas ir žemės sklypas su statiniais. Butą nuosavybės teise palikėja įgijo 1993-12-16, o žemės sklypą su statiniais – 1994-04-14. Minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise įgytas jau po palikėjos vyro mirties, todėl laikytina, kad jis įgytas asmeninės nuosavybės teise. N. T. priklausiusio turto teisinis režimas yra aiškus, t.y. palikėjai priklausantys nekilnojamieji daiktai buvo jos asmeninė nuosavybė. Pareiškėja nurodė, kad dėl notarės neteisėto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pareiškėja buvo priversta kreiptis į advokatus dėl situacijos teisinio įvertinimo ir skundo teismui parengimo. Pareiškėja patyrė išlaidas, kurias sudaro 143 Lt žyminis mokestis ir 720 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (LR CK 4.262 str., LR CPK 443 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė R. S. pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydama, jog su juo nesutinka. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įstatyme numatytų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su mirusiąja N. T.. Pareiškėjos atstovė skunde nurodydama apie giminystės santykius, vadovaujasi teisės normomis, reglamentuojančiomis daiktinių teisių registravimą ir jų išviešinimą. Pažymėjo, jog notarui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, koks mirusios vardu registruoto turto teisinis režimas, nepateikti įstatymų nustatyti dokumentai, įrodantys mirusios santuokos registravimo faktą, nepateiktas pareiškėjos santuoką patvirtinantis dokumentas. 2013-04-09 notarės išduotame rašte – atsisakyme Nr. 220 išdėstyti argumentai, kuriais remiantis notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Juridiniai faktai, nepagrįsti įstatymų leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti nustatomi tik teisme. Notaro veiksmai nėra grindžiami ginčo teisenos taisyklėmis. Notarė atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų galima išduoti testamentinei įpėdinei pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nutartimi nutarė skundą atmesti. Teismas nustatė, kad 1998-01-20 N. T. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko dukrai Č. D. (b.l. 16). N. T. mirė 2012-05-28 (b.l.11). 2013-04-09 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį turto, registruoto N. T. vardu, kol nebus nustatyta tvarka nustatytas N. T. vardu registruoto turto teisinis režimas ir nustatyta turto nuosavybės teisė (b.l. 9). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, iš kurių vienas yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Teismas nurodė, jog byloje notarė turėjo skirtingus duomenis iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM apie palikėjos vaikus, t.y. 2012-07-18 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymoje nurodyta, kad N. T. nei nepilnamečių, nei pilnamečių vaikų neturėjo, o 2013-01-21 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymoje nurodyta, kad N. T. turėjo pilnametę dukrą – Č. D. (b.l. 12). Pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta motinos pavardė – L., tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2013-02-19 rašte dėl N. T. duomenų nurodyta, jog nėra duomenų, kad N. T. keitė pavardę iš L. (b.l.14, 20). Be to, toje pačioje pažymoje yra skirtingi duomenys apie palikėjos šeimyninę padėtį (asmens prašyme išduoti piliečio pasą III-OK Nr.628485 pavardė nurodyta, skiltyje „šeiminė padėtis“ nurodyta netekėjusi, prašyme išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą LA 707370 pavardė – T., skiltyje „šeimyninė padėtis“ – našlė). Notarė, turėdama duomenų apie ginčytinas aplinkybes, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CPK 513 str.).
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Č. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nutartį panaikinti ir skundą tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek 2013-01-16, tiek 2013-01-21 Gyventojų registro tarnybos pažymose neprieštaringai nurodomi analogiški juridiniai faktai, jog pareiškėja Č. D. ir palikėja N. T. yra dukra ir motina. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir testamentas bei pareiškėjos gimimo liudijimas. Palikėja mirė našlė, t.y. mirties momentu ji neturėjo sutuoktinio. Apeliantė teigia, jog neįmanoma jokiais dokumentais pagrįsti, kad po palikėjos sutuoktinio mirties ji nebuvo dar kartą ištekėjusi, todėl notarės reikalavimas negali būti realiai įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jų ratio decidendi nesutampa. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nevertino pareiškėjos skunde išdėstytų esminių argumentų, susijusių su giminystės ryšių ir turto teisinio režimo nustatymu. Migracijos valdybos 2013-02-19 rašte dėl N. T. duomenų nurodyta, jog nėra duomenų, kad ji keistų pavardę į L.. Migracijos valdyba nėra registras, teikiantis duomenis apie gyventojų šeimyninę padėtį, pavardžių keitimą ir vaikų skaičių (LR CPK 197 str. 2 d., LR Gyventojų registro tarnybos įstatymo 11 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė R. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, pirmosios instancijos nutartį palikti galioti. Nurodė, kad jokių esminių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių apeliantė atskirajame skunde nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl notarės atsisakymo išduoti pareiškėjai Č. D. paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo.
Byloje nustatyta, jog 1998-01-20 N. T. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko Č. D. (b.l. 16). N. T. mirė 2012-05-28 (b.l.11). 2013-04-09 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį turto, registruoto N. T. vardu, kol nebus nustatyta tvarka nustatytas N. T. vardu registruoto turto teisinis režimas ir nustatyta turto nuosavybės teisė (b.l. 9).
Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Įstatymas neįpareigoja notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius. Nagrinėjamu atveju notarė R. S. 2012-07-18 užklausė Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM apie palikėją N. T.. 2013-07-18 Gyventojų registro tarnybos išraše apie asmenį nurodyta, jog N. T. neturėjo vaikų (b.l. 11), 2013-01-21 Gyventojų registro tarnybos išraše pažymėta, kad palikėja turėjo pilnametę dukrą Č. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Minėtą aplinkybę, jog Č. D. yra palikėjos dukra patvirtina ir 2013-01-02 Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. (29)5V-19, kurioje nurodyta, jog ankstesnis N. T. asmenvardis buvo N. L. (b.l. 13). Priešingą informaciją pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdyba 2013-02-19 rašte Nr. 10-27-S-1580, nurodant, jog migracijos valdyboje nėra duomenų apie tai, kad N. T., gim. (duomenys neskelbtini), keitė pavardę iš L. (b.l. 14). Bylos duomenimis 1998-01-20 testamentas surašytas N. T. vardu (b.l. 16). Pareiškėjos Č. D. gimimo liudijime Nr. 100880 nurodyta, jog pareiškėjos tėvai yra S. I. L., bei N. G. L. (b.l. 20). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994-06-02 priklausė N. T. (b.l. 24-26).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, tuo tarpu byloje notarė turėjo skirtingus duomenis.
Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog neįmanoma jokiais dokumentais pagrįsti, kad po palikėjos sutuoktinio mirties ji nebuvo dar kartą ištekėjusi, todėl notarės reikalavimas negali būti realiai įvykdytas. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) – nagrinėjamu atveju pareiškėjai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju Č. D., kreipdamasi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal N. T. testamentą išdavimo, privalėjo pateikti visus neginčijamus ir neprieštaraujančius vienas kitam dokumentus dėl to, jog ji yra palikėjos N. T. dukra, duomenis, kad N. T. po vyro S. L. mirties pasikeitė pavardę į N. T. ir mirė, būdama našle (pvz., mirties registracijos akto pilnas išrašas), t.y. visus duomenis, kurių pagrindu galima būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal N. T. 1998-01-20 testamentą.
Notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Teismas pažymi, jog pareiškėjai nepavykus surinkti minėtų duomenų iš archyvų, ji gali kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinių faktų nustatymo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, įvertino notarės atliktus veiksmus jos įgalinimų ribose.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl notaro veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai Č. D., surinkus visus būtinus įrodymus, kreiptis pakartotinai į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, pareiškėjai nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 511 str., 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.