- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- eP-81-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02101-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-(3.1)-173 ,,Dėl projekto reikalavimų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav. (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo esamiems pastatams – administraciniams pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), elingui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pastatai) eksploatuoti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo teritorija patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir parkas) ribas. Pareiškėjui nėra suformuotas žemės sklypas, dėl ko jis negali tinkamai tvarkyti teritorijos bei valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausančių pastatų. Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybės administracija) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P2-419 leido pradėti rengti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau Direkcija Raštu neišdavė projekto rengimo reikalavimų, nes formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas – irklavimo bazė, patenka į „likviduotinų“ poilsio įstaigų sąrašą, todėl numatomi sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams. Gavusi atsakovo Raštą, savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. AP3-2289 nutraukė projekto rengimo procedūrą. Pareiškėjas, remdamasis Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, nurodė, kad turi teisę nuomoti žemės sklypą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjas teigė, kad Rašte paminėtas Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nenumato konkretaus reikalavimo ar draudimo pareiškėjui, o teikia nuorodą į kitus teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, 1993 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir Parko planavimo schema) yra prieštaringa. Pareiškėjas teigė, kad schema nedraudžia formuoti žemės sklypo nuomai tam, kad pareiškėjo pastatai galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Pareiškėjo pastatai teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d., iki įsteigiant parko teritoriją. Pareiškėjas pagal analogiją rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklės), 30.8 papunkčiu ir nurodė, kad tuo atveju, jei saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumente teritorijai, į kurią patenka statiniais užstatytas žemės plotas, numatyti teritorijos naudojimo reglamentai, neatitinkantys esamo statinio paskirties, turi būti užtikrinamas esamo nekilnojamojo turto (statinio) – nuosavybės objekto naudojimas, o valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašoma sąlyga, leidžianti keisti žemės sklype vykdomą veiklą į pagal bendrojo plano sprendinius nustatytą leidžiamą veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad esami planavimo dokumentai leidžia formuoti žemės sklypą bei sudaromoje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyti sąlygą keisti žemės sklype vykdomą veiklą. Parko planavimo schemos 3 lentelėje nurodomi subjektai nėra susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, todėl pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo aptariamam draudimui. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato sąvokos „likviduotinas“ pastatas ar pastatai, ar poilsio įstaiga, o nuosavybė yra neliečiama.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad vienas iš pagrindinių dokumentų, į kurį tiesiogiai nukreipia Saugomų teritorijų įstatymas ir kuriuo remiantis reguliuojama veikla parko teritorijoje – Parko planavimo schema, kuri yra valstybinės reikšmės specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktas numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, kurio sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atsakovas nurodė, kad pagal Parko planavimo schemos grafinės dalies sprendinius pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų, o schemos aiškinamojo rašto 3 priede jis priskiriamas prie likviduotinų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutiko ir palaikė.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Rašte aplinkybė dėl formuojamo žemės sklypo irklavimo bazei eksploatuoti yra nurodyta atsakovui padarius rašymo apsirikimą, nekeičiantį skundžiamo Rašto esmės. Teismas akcentavo, kad būtent pareiškėjui priklausantys pastatai pagal Parko planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, o tai ir buvo esminė aplinkybė, lėmusi skundžiamo atsakovo Rašto priėmimą.
9. Teismas analizavo Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) numatytus parko tikslus, uždavinius, apsaugos priemonės, Direkcijai priskiriamas funkcijas. Teismas nurodė, kad Parko planavimo schema Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalies prasme laikytina saugomos teritorijos (parko) planavimo dokumentu – specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Teismas darė išvadą, kad Parko planavimo schemos sprendiniai yra aiškūs ir neprieštaringi, jie numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla. Pagal juos jachtklubas yra likviduotina, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti tolesnei jachtklubo veiklai. Be to, pagal pareiškėjo valdomų pastatų pobūdį, jie pritaikyti būtent jachtklubo veiklai. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypui jo formavimo procedūros metu pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nors tai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams.
11. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo skundo argumentą, kad jam Parko planavimo schemos sprendiniai neprivalomi, nes jis yra netinkamas subjektas (jis nėra Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai). Teismas pažymėjo, kad Parko planavimo schemos sprendiniai nėra adresuoti konkrečiai būtent Vilniaus centriniam jachtklubui, o siejami su veiklos pobūdžio ginčo teritorijoje nustatymu.
12. Teismas sprendė, kad Raštas yra pagrįstas Taisyklių 2 punktu, nustatančiu, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas nurodė, kad Ginčo žemės sklypo teritorijoje formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas galėtų būti nustatyti tik tokie, kurie neprieštarautų galiojančiam specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – Parko planavimo schemai. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl Ginčo žemės sklypo naudojimo galimybių, negalima remtis tik Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, bet būtina vadovautis ir Parko planavimo schema kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutarime pažymėjo, jog jokie su parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.
13. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei pažymėjo, kad pareiškėjo teisė reikalauti išnuomoti valstybinę žemę, esančią po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nėra absoliuti. Teismas nurodė, kad tokia teisė gali būti realizuojama teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, kurio numatyti tvarkymo sprendiniai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju parko teritorijos naudojimą apibūdinančius specialiojo planavimo dokumentus. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas akcentuoja Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30.8 papunktyje įtvirtintą taisyklę, ji yra dėl kitokios, nei nagrinėjama, situacijos, kai išnuomojamame žemės sklype pagal savivaldybės bendrąjį planą numatoma plėtoti veikla neatitinka statinių tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju konkurencijos tarp savivaldybės bendrojo plano ir pareiškėjo pastatų tiesioginės paskirties klausimas nekyla. Kita vertus, net remiantis pareiškėjo nurodyta Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių nuostata, ji savivaldybės bendrojo plano ir statinių tiesioginės paskirties konkurencijos atveju prioritetą teikia būtent bendrajam planui (t. y. teritorijų planavimo dokumentui), kadangi išnuomojant žemės sklypą numatoma galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal bendrojo plano sprendinius.
14. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad atsakovo Raštas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui ir pabrėžė, kad pareiškėjas turimą nuosavybės teisę į pastatus gali įgyvendinti tik laikydamasis viešojoje teisėje nustatytų sąlygų, siejamų su parko ypatingu teisiniu režimu, o pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise jo valdomus pastatus, jau galiojo Parko planavimo schema, kurioje ir buvo įtvirtinti minėti sprendiniai dėl jachtklubo veiklos.
15. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas taiko skirtingus standartus analogiškoms situacijoms, nepagrindžia skundžiamo atsakovo Rašto neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad kiti Direkcijos sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad negalima spręsti, jog kiti Direkcijos sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms situacijoms.
16. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Direkcijos Raštas iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo jo naikinti ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti projektui, nėra.
III.
17. Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pastatai yra teisėtai registruoti, nėra fiziškai susidėvėję ir tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo vertinimu, įrašas Parko planavimo schemoje „likviduotinos poilsio įstaigos“ nedraudžia formuoti žemės sklypo nuomai, eksploatuoti ir naudoti pastatus pagal paskirtį.
19. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į jo vertinimu aktualias dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose teismas sprendė analogišką situaciją dėl žemės sklypų nuomos po pastatais, kurie pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą buvo „likviduojami objektai“.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjo vertinimu, teismas neištyrė visų įrodymų ir padarė nevisapusiškas išvadas, nes nei Savivaldybės administracija, nei Departamentas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), savo atsiliepimuose neprieštaravo pareiškėjo prašymui leisti suformuoti valstybinės žemės sklypą laikinai nuomai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į byloje esančią Žemės ūkio ministerijos nuomonę, kurioje konstatuota, kad statinių, esančių saugomoje teritorijoje, savininkas turi teisę į žemės sklypo nuomą.
21. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Ginčo žemės sklypo priskyrimas prie agroparkinio ūkio ir bei sodybinių pastatų teritorijos neleidžia daryti išvados, kad jachtklubo veikla yra negalima. Pareiškėjas teigė, kad Parko planavimo schemos 4 dalyje nurodyta, jog agroparkinėje teritorijoje galima pažintinė rekreacija ir žemės sklypo formavimo darbai atliekami pagal žemėtvarkos projektus.
22. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Parko planavimo schemoje net nėra numatytas „likvidavimo“ poilsio įstaigos terminas ir manė, jog aptariamas įrašas „likviduotinas“ yra praktiškai neįgyvendinamas, neteisėtas ir teisiškai aiškiai neapibrėžtas. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra Parko planavimo schemoje įvardinta poilsio įstaiga. Pareiškėjas nurodė, kad iš pastatų teisinės registracijos taip pat matyti, jog pastatai nėra poilsio įstaigos pastatai, kurie yra „likviduotini“.
23. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, jog kiti Direkcijos sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir teigė, kad teismas segmentiškai vertino teisinį ginčą.
24. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidžia priimamų sprendimų objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės prieš priimtus sprendimus principus. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, darė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, netyrė dalies bylai svarbių įrodymų.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius Ginčo žemės sklype, įsigijo jau esant patvirtintai, paskelbtai ir įsigaliojusiai Parko planavimo schemai.
27. Atsakovo vertinimu, patenkinus pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjas toliau plėtotų jachtklubo veiklą, turėtų remontuoti pastatus, o tai pailgintų jų eksploatacijos laiką ir reikštų, kad niekada nebūtų įgyvendinti galiojančios Parko planavimo schemos sprendiniai.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo sprendžiami kiti nei šioje byloje klausimai. Atsakovas akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečios veiklos tam tikroje saugomoje teritorijoje, reikia remtis būtent tai saugomai teritorijai taikomais specialiaisiais teisės aktais.
29. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo nurodytame Žemės ūkio ministerijos rašte dėstoma specialistų nuomonė, kuri nėra privalomojo pobūdžio. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtas raštas nebuvo adresuotas pareiškėjui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismas pasisakė dėl Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyto Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30.8 punkto ir jo taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu.
30. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, pasisakydamas dėl Ginčo žemės sklypo priskyrimo prie agroparkinio ūkio ir sodybinių pastatų teritorijos, tai vertina kaip teisiškai reikšmingą papildomą aplinkybę, bet vien tik jos pagrindu nedaro jokių išvadų.
31. Atsakovas nurodė, kad Parko planavimo schemos sprendiniai yra taikomi veiklai atitinkamose parko funkcinėse zonose, nepriklausomai nuo to, koks subjektas tą veiklą ketina vykdyti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas pakeisti Parko planavimo schemą ir Trakų „Žalgirio“ jachtklubą išbraukti iš likviduotinų poilsio įstaigų sąrašo. Atsakovo vertinimu, šiuo kreipimusi pareiškėjas pats patvirtino ir pripažino, jog Parko planavimo schemos sprendiniai yra galiojantys ir taikomi jo valdomam nekilnojamojo turto objektui.
32. Dėl skirtingos atsakovo pozicijos kitų įstaigų atžvilgiu, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo aptarti atvejai nėra analogiški, todėl jų vertinimas yra skirtingas.
Atsiliepimas
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
IV.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Raštą ir įpareigojo Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklype su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo esamiems pastatams eksploatuoti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl Ginčo žemės sklypo disponavimo, aktualūs yra teisės aktai, reguliuojantys ne tik saugomas teritorijas ir su ja susijusius visuomeninius santykius, bet ir valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinius santykius. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 3 punkto, Taisyklių 2.4, 13.2 punktų nuostatomis. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija akcentavo, kad galiojantys įstatymai, išskyrus Žemės įstatyme numatytas išimtis, kurios šiai nagrinėjamai bylai nėra aktualios, garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas.
36. Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausantys pastatai yra teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d., iki įsteigiant parko teritoriją. Taigi yra visiškai teisėtas pagrindas suformuoti pareiškėjo pageidaujamą sklypą jame esantiems statiniams eksploatuoti bei šį sklypą išnuomoti pareiškėjui be aukciono (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai remdamasis iš esmės vien Parko planavimo schemos sprendiniais, paneigė pareiškėjui Konstitucija ir įstatymu (t. y. aukštesnės teisinės galios aktu) įtvirtintą teisę ir esant įstatyme numatytai sąlygai – pastatų teisėtai registracijai Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju teismas visiškai sutiko su Savivaldybės administracijos pozicija, kad Parko planavimo schemos 3 priedo „Likviduojamos poilsio įstaigos“ nuostata nesudaro kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir tvarkyti parko teritorijoje esantį Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą (išskyrus atvejus, kai dėl tokio turto vyksta teisminiai ginčai), taigi Parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.
37. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas faktiškai naudoja Ginčo žemės sklypą savo veiklai vykdyti (pastatai stovi nuo 1983 m.) ir toliau siekia ją plėtoti, todėl galimybė teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybinės žemės sklypu, užtikrinančiu pareiškėjo nuosavybės apsaugą, išlieka.
38. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykių teisinis reguliavimas detalizuotas Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklėse. Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30 punktas nustato reikalavimus, taikomus išnuomojant naudojamus žemės sklypus, tų pačių taisyklių 38 punktas – valstybinės žemės nuomos sutarčiai keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad sutartinių santykių galimybę įtvirtina ir Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 2 punktas, kuriame numatyta, kad veiklą parke, be kita ko, reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir suformavus valstybinės žemės sklypą nuomai, pareiškėjas turėtų remontuoti pastatus, tai pailgintų jų eksploatacijos laiką ir reikštų, kad niekada nebūtų įgyvendinti galiojančios Parko planavimo schemos sprendiniai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suteikia galimybę atsakovui Parko planavimo schemos sprendinius įgyvendinti proporcingomis siekiamam tikslui priemonėmis ir būdais, derinant tarpusavyje visuomenės ir privačius interesus bei vengiant absoliučių draudimų, neteisėtai ir nepagrįstai paneigiančių nuosavybės teisių garantijas.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad atsakovui priimant skundžiamą Raštą, nebuvo užtikrintas objektyvus ir teisingas visų aplinkybių įvertinimas pagal galiojančius teisės aktus, formuluojamo sprendimo teisinis pagrįstumas konkrečiomis teisės aktų normomis (pateiktos nuorodos į abstrakčius teisės aktus), jame nurodytas faktinis pagrindas – patekimas į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą – nėra pagrįstas ir pakankamas atsisakyti išduoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
40. Vertindama pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklypui su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo pastatams eksploatuoti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo Rašte numatyta tik viena aplinkybė (buvimas likviduotinų poilsio įstaigų sąraše), trukdanti jam išduoti reikalavimus rengti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuri pripažintina neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo atsisakymo pagrindu, taip pat į aplinkybes, kad Savivaldybės administracija, Departamentas, NŽT pareiškėjo prašymui leisti suformuoti valstybinės žemės sklypą nuomai neprieštaravo, o kitų kliūčių pareiškėjo reikalavimo patenkinimui nenustatyta, teisėjų kolegija nusprendė įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklypui su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo pastatams eksploatuoti.
41. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl yra naikinamas, o apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas.
V.
42. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
43. Atsakovas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
44. Atsakovas nurodo, kad teismas savo sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai bendrosiomis teisės normomis, apskritai reguliuojančiomis valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinius santykius, visiškai nepaisydamas to fakto, jog naujas valstybinės žemės sklypas būtų formuojamas saugomoje teritorijoje, kuriai specialiaisiais teisės aktais nustatytas ypatingas teisinis rėžimas. Atsakovo teigimu, teismas šioje byloje pirmiausia turėjo taikyti bei aiškinti tas teisės normas, kuriomis yra reguliuojama veikla Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, sistemiškai jas siejant su bendruoju valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinių santykių reguliavimu.
45. Atsakovas nurodo, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje pirmiausia turėjo būti taikomos ir aiškinamos specialiosios teisės normos, patvirtina ir Taisyklių 2 punktas. Atsakovo teigimu, teismas šią normą taikė ne visa apimtimi. Teismas netinkamai taikė Taisyklių 2 punktą, suabsoliutinęs nuosavybės teisę bei akcentuodamas tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinius pagrindus, iš esmės paneigė Taisyklių 2 punkte įtvirtintą imperatyvą (projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams) bei Konstitucijos saugomas vertybes.
46. Atsakovo teigimu, tinkamai taikydamas Taisyklių 2 punktą teismas būtų privalėjęs taikyti ir aiškinti Saugomų teritorijų įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, t. y. tas specialiąsias teisės normas, kurių pagrindu buvo priimtas Direkcijos sprendimas.
47. Atsakovas nurodo, kad remiantis Taisyklių 2 punktu, įstatymais ir kitais teisės aktais, darančiais įtaką žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, nagrinėtoje byloje laikytini Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiklos Trakų istoriniame nacionaliniame parke reglamentavimo dokumentai. Atsakovo teigimu, šioje byloje teismas, tinkamai taikydamas Taisyklių 2 punktą, turėjo taikyti ir aiškinti Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 9 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, 3, 8, 21, 23 punktus.
48. Atsakovas teigia, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentu laikytina Parko planavimo schema. Pagal šios schemos grafinės dalies sprendinius UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų; schemos aiškinamojo rašto 3 priede pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie likviduotinų.
49. Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsakovo prašymo netenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
50. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodo jokio akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo.
51. Pareiškėjas nurodo, kad jokie specialieji teritorijų planavimo dokumentai nedraudžia susiformuoti ir iš valstybės laikinai išsinuomoti žemės sklypą, kuris reikalingas faktiniam pareiškėjo pastatų naudojimui. Pažymi, kad Parko planavimo schema ar jos reglamentas nereglamentavo žemės sklypų formavimo tvarkos, todėl atsakovas neturi plečiamos teisės aiškinti šių poįstatyminių teisės aktų kaip ribojančių pareiškėjo teises į žemės sklypo nuomą.
52. Parko planavimo schemos tikslas nebuvo suprojektuoti ar nustatyti žemės sklypų ribas esamiems pastatams ar statiniams, esantiems Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl žemės sklypo formavimas vadovaujantis Taisyklėmis pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti nepažeidžia Parko planavimo schemos sprendinių. Pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti, o žemės sklypo suformavimas niekaip nepažeidžia nei natūralios gamtinės aplinkos, nei gyvūnijos ar augalijos, nei kitų atsakovo išvardintų vertybių.
53. Atsakovo išvada, kad Parko planavimo schemos 3 priedo įrašas „likviduotinos poilsio įstaigos“, prie kurių, atsakovo vertinimu, priskirti ir pareiškėjo valdomi pastatai, reiškia besąlyginį draudimą kartu ir formuoti žemės sklypą po pastatais, yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, plečiamasis schemos įrašo vertinimas, neparemtas jokiais teisės aktais.
54. Pareiškėjas pažymi, kad visos valstybės ar savivaldos institucijos, dalyvavusios ginčo byloje, neprieštaravo pareiškėjo prašymui leisti suformuoti valstybinės žemės sklypą laikinai nuomai.
Šalies argumentai
55. Pareiškėjo teigimu, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nenumato jokio konkretaus reikalavimo ar draudimo pareiškėjui, tačiau teikia siunčiamąją nuorodą į kitus teisės aktus, kurie patvirtina pareiškėjo teisę į žemės sklypo nuomą po pastatais.
56. Pažymi, kad sprendimas šioje byloje atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsakovo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).
59. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
60. Nagrinėjamu atveju atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
61. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).
62. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).
63. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą, teigia, kad teismas, išnagrinėjęs šią bylą, vadovavosi išimtinai bendrosiomis teisės normomis, kai pirmiausia turėjo būti taikomos specialiosios teisės normos, t. y. Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiklos Trakų istoriniame nacionaliniame parke reglamentavimo dokumentai. Atsakovo teigimu, teismas paneigė Taisyklių 2 punkte įtvirtintą imperatyvą, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendime nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl Ginčo žemės sklypo disponavimo aktualūs yra teisės aktai, reguliuojantys ne tik saugomas teritorijas ir su jomis susijusius visuomeninius santykius, bet ir valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinius santykius, ir konstatavo, kad įstatymai garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą, o remiantis vien tik Parko planavimo schemos sprendiniais, būtų paneigta pareiškėjui Konstitucija ir įstatymu (t. y. aukštesnės teisinės galios aktu) įtvirtinta teisė.
65. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsniu, Parko planavimo schema yra veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantis dokumentas. Saugomų teritorijų sistema ir jos dalys, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra saugomų teritorijų planavimo objektai. Patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
66. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, kurio sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
67. Pagal Parko planavimo schemos grafinės dalies sprendinius pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų, o schemos aiškinamojo rašto 3 priede jis priskiriamas prie likviduotinų.
68. Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augmenija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, įstatymų leidėjas turi ir įgaliojimus, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių naudojimo ir apsaugos režimą. Toks specialus teisinis režimas suponuoja inter alia ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius ribojimus ir draudimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
69. Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendime išdėstytus argumentus, nurodytus Nutarties 64 punkte, kai sprendime nepateikiama jokių teisinių argumentų, kodėl, esant galiojantiems valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, kad pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų bei priskiriamas prie likviduotinų, jų nepaisoma prioritetą suteikiant iš statinių nuosavybės teisės kildinamai teisei į valstybinės žemės, reikalingos tiems statiniams eksploatuoti, nuomą sudarant sąlygas žemės sklypų formavimui šiems tikslams.
70. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teisinė argumentacija, kurios pagrindu patenkintas pareiškėjo skundas, įvertinant Nutarties 68 punkte išdėstytus iš Konstitucijos kylančius ir Konstitucija pateisinamus ypač vertingų teritorijų apsaugos imperatyvus, o taip pat įstatymais pagrįstas parkui priskirtų teritorijų raidos perspektyvas (Nutarties 65–67 punktai), neatskleidžia šių paminėtų teisinio reglamentavimo nuostatų santykio su bendrosiomis teisinio reglamentavimo nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybinės žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti, formavimo pagrindus ir taisykles, nepateikiamas sisteminis teisinio reglamentavimo aiškinimas.
71. Tai suponuoja, kad teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų paneigti atsakovo argumentus, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl procesas šioje byloje atnaujinamas (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
72. Byla perduodama nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 162 str. 3 d.).
73. Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019 patenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.