Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F. (R. F.), (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3)Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-28 nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-02 nutartimi, subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015-04-24;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per šį laikotarpį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

8) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- 9 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 64 prim. str., bausmę sumažinus 1/3 paskirta bausmė- 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2017-03-13 nuosprendžiu, paskirta 1 metai 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 1 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F. (R. F.) sužalojo žmogų, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių:

jis, 2018-08-31 apie 01.00 val., prie sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keturis kartus ranka smogė D. R. į galvą ir jam pargriuvus ant cementinio grindinio, R. F. nukentėjusiajam po dešimt kartų ranka smogė į veidą ir galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į įvairios kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam indradermalines kraujosruvas abiejų momenų srityse ir kairio prieausio - kairio skruosto srityje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, krūtinės dešinėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, abipus alkūnėse, dešinės plaštakos I piršto artimajame falange, keliuose ir blauzdose, kraujosruvas lūpų dešinėje raudonyje - gleivinėje su ryškiu aplinkinių audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su ryškiu aplinkinių audinių patinimu, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žaizdelę nosies srityje, nosikaulio lūžį, kas D. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. F. (R. F.) kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą (rugpjūčio 30 d.) buvo namie, paskambino jam D. R. ir pasikvietė jį atvykti išsikepti šašlykų, pasiimti dar keletą mergaičių, kad būtų linksmiau. Jis pasikvietė draugę, kuri pasikvietė savo draugę ir visi nuvyko į D. R. sandėliuką. Atvykę į vietą rado tik alkoholį, jokių mėsų nebuvo, net nekvepėjo šašlykais. R. D. neblaivų. Šis prašė jų pabūti, praleisti vakarą. Jie pasiliko. Jis gėrė alų, o Deimantas gėrė degtinę, buvo jau gerokai apsvaigęs, pradėjo lįsti prie mergaičių. Jis prašė D. R. baigti ir nedaryti gėdos. Po ko jis šiek tiek aprimo, bet vėliau ir vėl lindo prie mergaičių. Tada jis trenkė Deimantui, šis susileido, pasipylė kraujas, atsisėdo ant kedės. Tada jis su mergaitėms išėjo namo. Jis visiškai buvo girtas. Jis atėjo visiškai blaivas. Išgėrė apie 1,5 butelio alaus.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad pasikvietė R. F., kuris atvyko su merginomis - jas matė pirmą kartą. Jiems pasakė, kad turi tik alaus ir butelį degtinės. Visi atsisėdo. R. F. pradėjo greit pilstyti alkoholį ir jis apsvaigo, po ko susiginčijo su R. F., bet tų mergaičių, net pirštu nepalietė. Paskui prie garažo R. F. jį daužė apsižergęs. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. R. F. sudavė jam daugiau nei dešimt smūgių. Pripažįsta, kad buvo išgėręs alaus, kai jie atėjo. Vėliau jis draugui paskambino ir jį išvežė į ligoninę. Buvo atvykę pareigūnai, kuriems pasakė, kad jį sumušė. Pilnai prisimena visas aplinkybes, buvo neblaivus, tačiau pamena. Jis su R. F. tiesiog išėjo į lauką ir susikivirčijo.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis pasiūlė vykti šašlykų kepti pas Deimantą į garažą, ji pasikvietė draugę Aną. Atvyko, bet jokių šašlykų kepimo požymių nebuvo. Deimantas išsitraukė butelį degtinės, liepė joms gerti, bet jos atsisakė. Joms pasiūlė kakavos, ją padarė. Romanas gėrė alų, o Deimantas stiklinėmis gėrė degtinę. Deimantas pradėjo pirma prie jos kibti, kojas liesti, kvietė eiti į mašiną muzikos klausytis. Ji stūmė jį šalin. Kai išėjo į lauką parūkyti, Deimantas ją pastūmė, ir ji krito veidu į žemę, nusibrozdino kelius. Ji norėjo su Ana jau eiti namo, bet Romanas tada papurtė Deimantą, šis dėjosi su galvą į spintelę, prasidėjo grumtynės, tada jie vienas kitam sudavė smūgius. Jie ėjo namo, Deimantas skambino draugams, jo draugai jas vijosi, tada Romanas palydėjo jas į taksi ir jos išvyko. Po įvykio daugiau nebesimatė su Deimantu.

Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta asmenis, tačiau nukentėjusįjį matė tik vieną kartą. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo pakviesta kepti šašlykų. Atvyko, tačiau nieko nebuvo, tik alkoholis. Deimantas jau buvo neblaivus, įkyriai joms siūlė gerti, tačiau jos prašė kavos ar arbatos ir joms padarė. Viskas pradžioje buvo gerai, kol Deimantas pradėjo prie jų lįsti. Prašė įjungti muziką, eiti į mašiną. Įjungė mašinoje muziką. Tada Deimantas pradėjo lįsti, kviesti eiti į mašiną. Žaidimo forma pradžioje vaikinai stumdėsi, tačiau Deimantui vėliau užėjo agresija. Pradžioje viskas vyko viduje, vėliau visi išėjo į lauką. Norėjo juos nuraminti. Deimantas tada pastūmė Veroniką, ji nukrito ir tada prasidėjo muštynės. Romanas puolė kelti Veroniką, o Deimantas puolė ant Romano, jos juos skyrė. Deimantas tuo metu buvo nesveiko proto, jam kažkas buvo užėję. Viskas vyko lauke. Garaže jie tik susistumdė. Konfliktas kilo dėl priekabiavimo prie jos ir Veronikos.

Liudytojas M. A. parodė, kad prisimena įvykį, buvo nukentėjusysis ir jo draugas, draugas buvo stambesnio kūno sudėjimo. Nukentėjusysis buvo sumuštas. Atvažiavę medikai išsivežė nukentusįjį, o jo draugą išvežė iki namų. Apžiūrėjo teritoriją, jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jis tiesiog pasakė, kad buvo sumuštas, bet jokių aplinkybių nenurodė. Šalia nukentėjusiojo buvusio asmens duomenis turėjo pasižymėti, duomenys turėtų būti byloje. Prie geležinkelio yra parduotuvė, sutiko nukentėjusįjį prie parduotuvės pagrindiniame kelyje. Nukentėjusįjį sutiko ne prie garažų. Nuo garažų iki parduotuvės buvo apie 100-150 metrų atstumas. Kiek prisimena, tai nukentėjusysis minėjo, kad jį pastoviai mušė, daugiau nieko neužfiksavo. Ar minėjo, kad įvykio metu buvo papildomų asmenų, neprisimena. Minėjo, kad jį prie garažų mušė vienas asmuo. Nukentėjusysis buvo girtas. Jo draugas buvo išgėręs, tačiau jis nebuvo sumuštas. Jis suprato, kad nukentėjusiojo draugas atvažiavo jau po įvykio. Nukentėjusiojo draugą pavežė iki jo namų, o nukentėjusįjį išsivežė medikai. Nukentėjusysis neminėjo jokių merginų. Nukentėjusysis tikslios įvykio vietos neminėjo, jis tik nurodė, kad kažkur prie garažų. Kai nukentėjusįjį išsivežė medikai, jie pavaikščiojo prie garažų, bet nežino, ar priėjo tikslią vietą.

Specialisto išvada Nr. G 1526/2018(03), kurioje konstatuota, kad D. R. padaryti sužalojimai: indradermalines kraujosruvas abiejų momenų srityse ir kairio prieausio - kairio skruosto srityje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, krūtinės dešinėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, abipus alkūnėse, dešinės plaštakos I piršto artimajame falange, keliuose ir blauzdose, kraujosruvas lūpų dešinėje raudonyje - gleivinėje su ryškiu aplinkinių audinių patinimu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su ryškiu aplinkinių audinių patinimu, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žaizdelę nosies srityje, nosikaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 41-42)

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame užfiksuota, kaip asmuo skambina pranešdamas, kad sumuštas jo draugas. Po to kalba kitas asmuo nurodydamas adresą- (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei nurodydamas, kad sumušė prieš valandą ar pusantros, jį sumušė pažįstamas, kurį pasikvietė atsigerti, mušė rankomis ir kojomis, po to pasako pavardę- D. R. (b.l. 157-161).

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. F. parodymų jis neneigia sudavęs vieną kartą nukentėjusiajam D. R., tačiau nepripažįsta, kad nuo šio smūgio D. R. galėjo būti padarytas tokio masto sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto teismas, iš analizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir traktuoja juos kaip siekį sušvelninti gresiančią atsakomybę. Nukentėjusysis D. R. parodė, kad pasikvietė kaltinamąjį, kuris atvyko su dviem merginom, į sandėliuką, esantį Senosios Smiltelės g. Sandėliuke vartojo alkoholį, buvo neblaivus ir tarp jo bei kaltinamojo kilo konfliktas, po ko išėjus į lauką, kaltinamasis jam sudavė ne mažiau 10 smūgių. Dėl ko kilo konfliktas, paaiškinti negalėjo (t. 2 b. l. 22). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nurodė, jog išėjus į lauką parūkyti, kaltinamasis pradėjo jam sakyti „žertva“ ir vadinti kitais necenzūriniais žodžiais. D. R. paklausus, kodėl R. F. jį įžeidinėja, pastarasis nieko nesakęs du kartus kumščiu smogė į galvą. Nuo smūgio jis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant betoninio grindinio. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir pradėjo jį gulintį daužyti, suduodamas ne mažiau 10 smūgių į galvą ir ne mažiau tiek pat kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Po ko su merginomis išėjo (t. 1 b. l. 26-27). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. A. parodė, kad gavo iš budėtojų pranešimą, jog asmenį sumušė pažįstamas asmuo. Užfiksavo, kad nukentėjusysis tvirtino, kad buvo pastoviai mušamas. Minėjo, kad prie garažų jį mušė vienas asmuo. Iš pokalbio suprato, kad su nukentėjusiuoju buvęs asmuo, atvažiavo jau po įvykio (t. 2 b. l. 30). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro garso įrašo perklausa atitinka tiek liudytojo M. A. nurodytą aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju buvęs draugas atvyko jau po įvykio, tiek nukentėjusiojo nurodytas patirto smurto aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad D. R. nustatyti sužalojimai indradermalinės kraujosruvos abiejų momenų srityse ir kairio prieausio - kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, krūtinės dešinėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, abipus alkūnėse, dešinės plaštakos I piršto artimajame falange, keliuose ir blauzdose, kraujosruvos lūpų dešinėje raudonyje - gleivinėje su ryškiu aplinkinių audinių patinimu padaryti mažiausiai 17 trauminiais poveikiais, o poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su ryškiu aplinkinių audinių patinimu, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žaizdelė nosies srityje, nosikaulio lūžis padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1 b. l. 41-42). Skirtingai nei nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina objektyvūs byloje surinkti įrodymai, teismas negali besąlygiškai remtis liudytojų V. S. ir A. S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kad būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, nes liudytojas pažinojo ir į nukentėjusiojo sandėliuką pasikvietė kaltinamasis, kuris po įvykio kartu su merginomis pasišalino, todėl minėtos liudytojos gali būti suinteresuotos duoti kaltinamojo naudai naudingus parodymus. Vis dėlto, abi šios liudytojos patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynės buvo (t. 2 b. l. 23-24). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą – R. F. teistas aštuonis kartus, iš kurių net penki susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, kas rodo, kad R. F. yra linkęs smurtauti, taip pat į tai, kad R. F. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl D. R. gydymo išlaidų (t. 1 b. l. 198-199), kas patvirtina, jog kaltinamasis pripažino sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą visoje apimtyje. Atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo R. F. atliktais veiksmais ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis R. F. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. R. F. suduodamas daugybinius smūgius į galvos ir kūno sritį, suvokė, kad savo veiksmais sutrikdys R. F. sveikatą ir norėjo taip elgtis, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies, nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlygino, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas 8 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ir toks asmuo pagal BK 27 straipsnį, yra recidyvistas, taip pat į tai, kad dalis teistumų susiję su smurtiniais nusikaltimais, kas patvirtina, kad ši veika nėra atsitiktinė R. F. gyvenime, o natūrali jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, praeityje baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, nors jauno darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, taip pat į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokiu būdu, padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo R. F. asmenybės pavojingumas, bei didelė nusikalstamo elgesio recidyvo galimybė, sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis kaltinamajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64 straipsnio 1 dalimi, R. F. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t.y. 1 (vieni) metai ir 4 (keturi) mėnesiai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skirtina bausmė subendrintina su 2018-06-05 nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienų) ir 5 (penkių) mėnesių bausmės pridedant dalį - 7 mėnesius (tokią dalį apsprendžia nusikaltimo padarymo aplinkybės bei kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga) šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir R. F. paskirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. F. sulaikymo dienos.

R. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad R. F. nusikaltimu padarytą žalą atlygino, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio - 97,31 Eur nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. F. (R. F.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018-06-05 nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienų) ir 5 (penkių) mėnesių bausmės pridedant dalį – 7 (septynis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir R. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. F. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. F. sulaikymo dienos.

R. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš R. F. 3,45 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio - 97,31 Eur nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.