- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI2-574-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01649-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis
- Trečiasis asmuo
- G. Š., UAB "Lrytas"
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Ernesto Spruogio ir Vitos Valeckaitės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau- ir Tarnyba), dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims – G. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau- ir UAB) „Lrytas“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (SK-220) SPR-56 (toliau- ir Skundžiamas sprendimas), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“ (2016-04-15, 2016-06-16, 2016-04-27, 2016-07-20, 2016-09-13, 2017-04-04, 2017-06-27, 2017-09-13, 2017-09-15, 2017-11-27, 2017-1129, 2017-11-30, 2018-01-31, 2018-02-01), internetinio tinklalapio www.lrytas.lt publikacijose: „Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija“ (2016-04-15), „Stebuklas: beveik akla politikė vežioja neregį“ (2015-01-21), „Šiaulių opozicijos dantys - ir seni, ir per silpni“ (2015-08-27), „Menamas aklumas virto girnapuse ant Šiaulių politikės kaklo“ (2016-02-25), ,,Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija?“ (2016-04-15), ,,Į šiaulietiškus regos stebuklus nukrypo prokurorų akys“ (2016-09-01), „Aklumą simuliavusi Šiaulių politikė nuteista, o medikai - išteisinti“ (2017-06-27) paskelbtos informacijos. Įpareigoti atsakovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą atlikti veiksmus - teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti dėl jo naują sprendimą.
Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių su skundu dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ), Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) normas pažeidžiančio G. Š. (toliau- ir tretysis asmuo, ir žurnalistas) elgesio - tendencingo (daugiau kaip dvejus metus besitęsiančio) tikrovės neatitinkančių publikacijų, žeminančių pareiškėjo garbę ir orumą, diskredituojančių jį, kaip asmenį, bei formuojančių pareiškėjo atžvilgiu neigiamą visuomenės nuomonę, skelbimo. Pareiškėjo skundo pagrindu Žurnalistų etikos inspektorius priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo asmens Facebook paskyroje 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., taip pat internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. vasario 25 d, 2016 m. balandžio 15 d. bei 2016 m. rugsėjo 1 d. paskelbtos informacijos neteisėtumo (tokios informacijos paskelbimu atliktų visuomenes informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų); 2) pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo asmens Facebook paskyroje 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 1 d., taip pat internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt 2017 m. birželio 27 d. paskelbtos informacijos neteisėtumo pripažinti nepagrįstu.
Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad dalis skundžiamų publikacijų buvo paskelbtos daugiau nei prieš dvejus metus iki pareiškėjo skundo gavimo Tarnyboje, t.y. šių publikacijų (paskelbtų iki 2017 m. balandžio 3 d.) atžvilgiu yra suėjęs senaties terminas poveikio priemonėms taikyti, tuo tarpu likusiose publikacijose išdėstyti teiginiai, inspektoriaus nuomone, nors ir pripažintini kritiško pobūdžio, tačiau nelaikytini pažeidžiančiais pareiškėjo, kaip viešo asmens, garbę ir orumą.
Pareiškėjas nurodo, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo ne tik nesilaikyta teisės aktuose įtvirtintų tokio skundo išnagrinėjimo terminų, bet ir netinkamai įvertintas trečiojo asmens paskelbtų publikacijų turinys, jų atitiktis visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimams, netinkamai aiškintas poveikio priemonių taikymo informacijos rengėjui (skleidėjui) senaties terminas bei dėl šios priežasties pareiškėjo skundo atžvilgiu padarytos teisiškai klaidingos išvados.
VIĮ bei skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatomis pareiškėjo skundas privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d., o Skundžiamas sprendimas priimtas tik 2019 m. balandžio 3 d., t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo gavimo Tarnyboje bei daugiau kaip trimis mėnesiais pradelsus teisės aktuose nustatytą terminą. Pažymi, kad jokios informacijos apie būtinybę nagrinėti skundą ilgiau nei VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje, skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 50 punkte nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas iš atsakovo negavo
Skundžiamame sprendime Inspektorius nurodė, jog jis ,,administracinio poveikio priemones gali taikyti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo informacijos paskelbimo dienos (LVAT 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-996/2014)". Nurodo, kad šis argumentas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei iškreipia teismo pateiktus išaiškinimus. 2014 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-662-996/2014 (bei kitose nutartyse, kuriose pastaroji praktika buvo plėtojama), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, skirtingai nei nurodė Inspektorius, suformulavo taisyklę, pagal kurią terminas inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti yra nustatomas vadovaujantis teisės analogija. Tuo tarpu, Skundžiamu sprendimu akcentuojamas dvejų metų terminas buvo pritaikytas pagal tuo metu aktualias (galiojusias) kitų įstatymų normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jokio išaiškinimo, kuriuo būtų besąlygiškai nustatytas konkretus - dvejų metų, terminas Žurnalistų etikos inspektoriaus poveikio priemonėms taikyti, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad tiek jo skundo gavimo Tarnyboje, tiek Skundžiamo sprendimo priėmimo metu pagal galiojusį teisinį reglamentavimą bei paties Žurnalistų etikos inspektoriaus akcentuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą dėl teisės analogijos taikymo (VĮI esant teisės spragai), konstatuotina, kad senaties terminas pareiškėjo prašytoms poveikio priemonėms taikyti nagrinėjamo ginčo atveju buvo (ir yra) ne dveji, bet penkeri metai nuo pažeidimo padarymo (trečiojo asmens publikacijų paskelbimo).
Nurodo, kad Inspektorius, net ir klaidingai interpretuodamas poveikio priemonių skyrimo senaties terminą, kaip, neva, trunkantį dvejų metų laikotarpį, netinkamai taikė jo skaičiavimo taisykles. T.y. pagal suformuotą teismų praktiką, toks terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu jis yra tęstinis ar trunkamasis, - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Esamu atveju pareiškėjas skundą pareiškė dėl trečiojo asmens atlikto trunkamojo pažeidimo - ginčo publikacijų paskelbimo, kurios nebuvo pašalintos iš visuomenės informavimo priemonių (žurnalisto Facebook paskyros, kitų internetinių tinklalapių).
VIĮ 2 straipsnio 86 punktą visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Socialinio tinklo Facebook paskyrų priskyrimas visuomenės informavimo priemonėms plačiai pripažįstamas teismų praktikoje (pavyzdžiui, tokiose paskyrose paskelbtos informacijos ar nuomonės atitikimo VIĮ reikalavimams klausimas jau buvo spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-5230-968/2015; Nr. eAS-78-261/2018; Nr. eA-3327-492/2018 ir kt). Pažymi, kad nei teisės aktai (VIĮ ir kt.), nei teismų praktika nenumato jokių išimčių socialiniais tinklais skleidžiamos informacijos atžvilgiu, t.y. skirtingai nei nurodyta Skundžiamame sprendime, socialinių tinklų paskyrose, kaip ir bet kokioje kitoje visuomenės informavimo priemonėje, skelbiama informacija/nuomonė privalo nepažeisti VIĮ numatytų reikalavimų. Esamos bylos atveju būtina atsižvelgti ir į trečiojo asmens, kaip ginčo informacijos skleidėjo, statusą - tretysis asmuo yra žurnalistas, kuris savo veikloje privalo laikytis ne tik VIĮ, bet ir Etikos kodekso reikalavimų. Žurnalistų etikos inspektoriaus teiginiai apie socialinio tinklo Facebook paskyrą, kaip tariamai netradicinę visuomenės informavimo priemonę, neva, išplečiančią saviraiškos laisvės ribas, yra absoliučiai nepagrįsti bei atmestini. Pastaroji Inspektoriaus pozicija neatitinka šiuolaikinių informacijos sklaidos tendencijų (pavyzdžiui, Skundžiamame sprendime socialinio tinklo paskyrai, kaip visuomenės informavimo priemonei, apibūdinti vartojama sąvoka „netradicinė“ yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir neatitinkanti esamos situacijos - socialiniais tinklais skleidžiama vis daugiau informacijos ir šių tinklų paskyros tapo jau įprastomis informacijos sklaidos priemonėmis). Be to, tokia visuomenės informavimo priemonių diferenciacija, kokia akcentuojama Skundžiamu sprendimu, reikštų ne tik neabejotiną neaiškumą ginčo atveju aktualiame teisiniame reglamentavime, bet ir sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti saviraiškos laisve, pažeidžiant kitų asmenų teises bei teisėtus interesus (skleidžiant nepagarbią, žeminančią informaciją socialinių tinklų pagalba). Pažymi, kad tiek teiginiai, išdėstomi grotažymių forma, tiek tekstas, esantis publikacijose, į kurias šios grotažymės nukreipia, yra neatsiejamai tarpusavyje susiję, t.y. grotažymės iš esmės nurodo, apie ką bus kalbama pačiame tekste (su kuo tekstas susijęs). Maža to, žodžiams/jų junginiams, dėstomiems grotažymių forma, keliami identiški reikalavimai tiems, kurie nustatomi pačiose publikacijose skelbiamiems tekstams - grotažymėse dėstomi teiginiai negali pažeisti teisės aktų reikalavimų, būti nepagarbūs, neetiški, žeidžiantys ir t.t.. Skundžiamame sprendime nurodoma aplinkybė, jog dalis trečiojo asmens paskelbtos skundžiamos informacijos buvo išdėstyta grotažymių forma, jokiais būdais nereiškia, kad ši informacija neturėjo būti vertinama kartu su publikacijų, į kurias šios grotažymės nukreipia, tekstais, taip pat nepaneigia nuomonės raiškai keliamų teisėtumo reikalavimų.
Žurnalistų etikos inspektorius, priimdamas Skundžiamą sprendimą, nepagrįstai išplėtė trečiojo asmens saviraiškos (informacijos) laisvės ribas, nurodydamas, kad publikacijose, neva, buvo paskelbti tik Žurnalisto samprotavimai (įvardijant pareiškėją „menamai aklų asmenų patronu“), taip pat dalis informacijos pateikta ne teiginių, o klausimų forma. Pažymi, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, pagrįsta ir objektyvi kritika ginama tik, jeigu ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ir ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kuomet jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 30/2014].
Atsiliepimas
Trečiojo asmens parengtas tekstas, išpublikuotas 2017 m. balandžio 4 d. įraše (nurodant, jog ,,Būta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E kukliai užleis pirmininko vietą savo žmonai J. Tačiau jie klydo - rinkimus triuškinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E!".), neturėjo absoliučiai jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo - pareiškėjas niekada nebuvo apkaltintas, nuteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat pareiškėjas niekada neišreiškė pozicijos, jog žinojo apie kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas ir/ar prisiėmė atsakomybę už jas. Žurnalistui neturėjus ir negalėjus turėti jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų žinojęs apie jo, kaip Seimo nario, padėjėjų sveikatos būklę, trečiojo asmens teiginys apie jo ,,globą“ nusikalstamą veiką padariusioms pilietėms negalėjo susiformuoti jokių faktinių aplinkybių pagrindu (buvo išreikšta žinomas aplinkybes iškraipant). Tai reiškia, kad neetišku būdu - iškraipydamas faktus, tretysis asmuo, skelbdamas 2017 m. balandžio 4 d. įrašą savo ,,Facebook“ paskyroje, veikė nesąžiningai ir neteisėtai - pažeidė VIĮ, Etikos kodekso reikalavimus.
Pažymi, kad nors Inspektorius Skundžiamu sprendimu dalį ginčo publikacijų teksto įvertino, kaip trečiojo asmens pareiškėjui tariamai užduotus klausimus, toks šių publikacijų turinio vertinimas neatitinka tikrosios situacijos. 2018 m. vasario 1 d. tretysis asmuo savo socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai paskelbė įrašą ,,Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar Jūs, viešas asmuo, Šiaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimą dėl regos, paskelbti rezultatų ir paneigti abejones?". Vertinant aptariamo įrašo formuluotę yra akivaizdu, kad Žurnalisto užduodamas retorinio pobūdžio klausimas yra neetiškas, provokuojantis ir žeidžiantis jo pareiškėją. Žurnalisto publikacijoje ilgametę regėjimo negalią turintis pareiškėjas viešai įtarinėjamas šios negalios simuliavimu, tyčiojantis jam siūloma pasitikrinti regą. Tokie trečiojo asmens teiginiai (kuriuos Žurnalistų etikos inspektorius įvertino kaip paprastą klausimą) yra ciniški bei negali būti toleruojami prisidengiant visuomenės informavimo teise. Be to, pastarieji teiginiai turėtų būti vertinami ir kitų trečiojo asmens paskelbtų įrašų kontekste. Pavyzdžiui, kaip jau buvo nurodyta Pareiškėjo skunde Tarnybai, po skelbiamomis publikacijomis savo Facebook paskyroje tretysis asmuo teikia tokius komentarus, kaip: ,,Neabejoju, kad pajutęs pirmus pagerėjimo simptomus didž. Ger. Ž tą pačią dieną nuskuos pas medikus ir paprašys įvertinti sveikatos būklės pagerėjimą. Juk ponas E - didis teisuolis, sąžinės etalonas, visų vargdienių gynėjas!". Šie komentarai ne tik žeidžia pareiškėjo, kaip asmens, turinčio ilgametę regos negalią, garbę ir orumą, yra neetiški, bet ir patvirtina aptarto 2018 m. vasario 1 d. įrašo, pasiūlant pareiškėjui pasitikrinti regą, ciniškumą.
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau- ir atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (e.b. 2 t. b.l. 1-4). Atsiliepime nurodo, kad Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vadovaudamasis VIĮ nuostatomis, kitais teisės aktais bei teismų praktika. Pažymi, kad senaties terminą taiko nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamos senaties taikymo praktikos pagal įstatymo analogiją (nutartis byloje 2014-03-12 Nr. A662-996/2014). Akcentuoja, kad dviejų metų senaties terminą taiko pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo analogiją, reglamentuojantį panašius santykius ir kuriame teigiama, kad atsakovas stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Vadovaujantis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 8 punktu, ginčijamu sprendimu buvo teisėtai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl galimų pažeidimų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nėra apribota galimybė galimai pažeistas asmenines neturtines teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.
Nesutinka su skundo argumentais, kad netinkamai įvertino skundžiamų publikacijų turinį. Nurodo, kad ginčijamame sprendime, kitaip nei nurodo pareiškėjas skunde, neišskyrė socialinių tinklų, kuriems netaikomos VIĮ nuostatos, tačiau pažymėjo šių priemonių specifiškumą, kad socialiniams tinklams (paskyroms) būdinga diskusijų interaktyvumas, neformalumas, betarpiškumas. Tokio pobūdžio informacijos sklaida dažnai pasižymi didesniu emocionalumo ir hiperbolizavimo laipsniu, kas nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės siekiant visapusiškai įvertinti skundžiamą informaciją. Akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, kad nebuvo vertintos grotažymės, klausimai, yra taip pat nepagrįstos, kadangi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, tai sudarė tyrimo objektu esančią paskelbtą informaciją ir buvo įvertinta.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl skundžiamos informacijos neatitikimo nuomonės reikalavimams, privačios informacijos apie pareiškėjo sveikatą paviešinimo tenkinant teisėtą visuomenės interesą, visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad tyrimo objektu esanti skundžiama informacija negali būti vertinama atsietai nuo teksto (konteksto). V. R., E. R., R. J. atžvilgiu nagrinėtos / nagrinėjamos baudžiamosios bylos. 2018-06-19 LAT nutartyje pažymėta, jog be pačios V. R. parodymų, apie tai, kad ji turėjo problemų dėl regėjimo, iš esmės parodė tik pareiškėjas, tačiau šio liudytojo parodymų nepatvirtina kiti duomenys, priešingai, juos paneigia. LAT paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-27 d. nuosprendį, kuriuo V. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Neabejotina, kad informacijos, susijusios su teisingumo vykdymu, skelbimas, turi viešąjį interesą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškinimuose nurodė, kad žodis „patronas“ - tai sąsaja su nuo 2014 m. pabaigos vykdomu ir tebetęsiamu jo žurnalistiniu tyrimu dėl V. R., taip pat E. R. ir R. J., jų atžvilgiu nagrinėtų / nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Pažymėjo, kad jos yra buvusios pareiškėjo padėjėjos. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teigimu, pareiškėjo neatsiribojimas nuo V. R., jo atsisakymas atsakyti į klausimus apie ją ir apie kitas teisiamas pareiškėjo padėjėjas, vengimas išsakyti kritiką buvo pagrindu jį pavadinti jų globėju, užtarėju, t. y., patronu. Pažymi, kad pareiškėjas į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) užduotus klausimus savo pozicijos (nuomonės) nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjo nuomonė buvo atspindėta Lietuvos Respublikos Seimo oficialioje svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse.
Nurodo, kad atlikus tyrimą, buvo teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad skundžiama informacija neperžengė nuomonės raiškos reikalavimų - ja išreiškiama subjektyvi autoriaus nuomonė apie pareiškėją, panaudojant palyginimą, samprotavimą („patronas“), grotažymes, klausimus. Vien informacijos pateikimo pobūdis, t. y., pateikiama atakuojanti, kritiško pobūdžio informacija, savaime nėra pagrindas konstatuoti viešojo asmens garbės ir orumo pažeidimo. Pažymi, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nurodomi pareiškėjo veiksmai (elgesys) galėjo lemti aštresnę reakciją. Skundžiama informacija apie pareiškėjo sveikatą, nors ir laikytina privataus pobūdžio, kurios viešinimui reikalingas sutikimas, tačiau atsižvelgiant į diskusijas viešojo intereso klausimu, pareiškėjo viešojo asmens statusą ir dalyvavimą V. R. baudžiamojoje byloje dėl galimo aklumo simuliavimo, žiniasklaidos atliekamą svarbų viešojo sarginio šuns („public watchdog“) vaidmenį, informacija paskleista esant teisėtam visuomenės interesui. Ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją (visuomenės teisei žinoti), o ne pareiškėjo teisei į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Akcentuoja, kad svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė - politikai ir kiti viešieji asmenys. Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra leistina vartoti įvairias literatūrinės išraiškos priemones, kuriomis paryškinama, atspindima, abstrahuojama skelbiama informacija (EŽTT 2005-02-15 sprendimas Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01). Kai kalbama apie politinę kalbą arba diskusijas viešojo intereso klausimais, saviraiškos laisvės ribojimas galimas tik išimtinais atvejais, o žiniaskiaidai taikoma apsauga turi ypatingą svarbą (EŽTT 2010-07-06 nutarimas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei T ir partneriai prieš Lietuvos Respubliką, Nr. 27930/05, ir jame nurodyta teismo praktika). Pareiškėjo skundo argumentas dėl skirtingų Visuomenes informavimo etikos komisijos ir jų priimtų sprendimų skundžiamos informacijos atžvilgiu yra teisiškai nepagrįstas, kadangi šios dvi institucijos prižiūri skirtingų teisės aktų taikymą.
Pareiškėjo argumentą apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, laiko neteisingu, nurodo, kad pareiškėjas buvo informuotas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti (e.b. 2 t. b.l. 184-187). Atsiliepime nurodo, kad jeigu 2015-01- 21 - 2016-09-01 laikotarpiu paskelbtomis publikacijomis ir būtų padaręs kokius nors pažeidimus, poveikio priemonių taikymo terminas buvo pasibaigęs dar iki pareiškėjo skundo padavimo Žurnalistų etikos inspektoriui. Aplinkybė, kad įstatymuose nustatyti poveikio priemonių taikymo terminai vėliau buvo nustatyti ilgesni, negu dveji metai, ginčo išsprendimui yra nereikšminga, kadangi aptariamu atveju šių normų taikymas pažeistų konstitucinį įstatymo negaliojimo atgal principą. Atkreipia dėmesį į pareiškėjo nutylimą aplinkybę, kad jis yra politikas ir viešas asmuo (anksčiau - Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, šiuo metu - Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus garbės pirmininkas, skyriaus pirmininko pavaduotojas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys). Dėl šios priežasties, vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl publikacijų turinio vertinimo, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus dėl viešų asmenų (politikų) kritikos.
VIĮ 9 straipsnyje įtvirtina kiekvieno asmens teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje, kuri kaip numatanti asmens laisvės nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją garantiją yra neatskiriama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios saviraiškos laisvę ir jos apribojimus, savo turiniu iš esmės atitinkančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pažymi, kad Inspektoriaus atliktame išsamiame tyrime minima iškalbinga detalė - pareiškėjas liudydamas teisme, vienintelis davė už apsimetinėjimą neįgalia teisiamai, buvusiai padėjėjai V. R. palankius parodymus, kurie prieštaravo byloje surinktiems įrodymams. Todėl stebina pareiškėjo pretenzijos dėl jo nuomonėje išsakytoje žodžio „patronas“ vartojimo, nes šiuo tarptautiniu žodžiu apibūdinamas gynėjas, užtarėjas, advokatas. Kad pareiškėjas gynė savo pavaldinę, patvirtina ir užsakomoji publikacija „Šiaulių krašto“ dienraštyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo, dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (SK-220) SPR-56, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti dėl jo naują sprendimą.
Nustatyta, kad Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“ (2016-04-15, 2016-06-16, 2016-04-27, 2016-07-20, 2016-09-13, 2017-04-04, 2017-06-27, 2017-09-13, 2017-09-15, 2017-11-27, 2017-1129, 2017-11-30, 2018-01-31, 2018-02-01), internetinio tinklalapio www.lrytas.lt publikacijose: „Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija“ (2016-04-15), „Stebuklas: beveik akla politikė vežioja neregį“ (2015-01-21), „Šiaulių opozicijos dantys - ir seni, ir per silpni“ (2015-08-27), „Menamas aklumas virto girnapuse ant Šiaulių politikės kaklo“ (2016-02-25), ,,Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija?“ (2016-04-15), ,,Į šiaulietiškus regos stebuklus nukrypo prokurorų akys“ (2016-09-01), „Aklumą simuliavusi Šiaulių politikė nuteista, o medikai - išteisinti“ (2017-06-27) paskelbtos informacijos (e.b. 1 t. b.l. 28). Skundu pareiškėjas prašė įspėti žurnalistą G. Š. ir www.lrytas.lt tinklapio valdytoją apie nustatytus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir pareikalauti juos pašalinti; pareikalauti, kad žurnalistas G. Š. paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams. Skunde nurodė, kad žurnalistas aukščiau nurodytose publikacijose, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, daugiau nei du metus skelbia tendencingą informaciją apie pareiškėją, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą pareiškėju ir sumenkinti jo vardą, nors pareiškėjas nėra kaltintas, nuteistas, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), neturėdamas jokios patikimos informacijos apie tai, kad pareiškėjas būtų žinojęs apie publikacijose minimus faktus dėl jo padėjėjų sveikatos būklės neatitikimo dokumentacijai ir kt., kryptingai ir neetiškai skelbė publikacijas (kartais net nesusijusias su minėta istorija), kuriose menkino pareiškėjo vardą. Savo veiksmus viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atliko neetiškais būdais - plačiai aptarinėdamas pareiškėjo regos negalią, abejodamas ja ir taip įžeisdamas ne tik patį asmenį, bet ir kitus neregius.
Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta: 1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo E. Ž. skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“ (2016-04-15, 2016-06-16, 2016-04-27, 2016-07-20, 2016-09-13), interneto tinklalapio www.lrytas.lt publikacijose: „Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija“ (2016-04-15), „Stebuklas: beveik akla politikė vežioja neregį“ (2015-01-21), „Šiaulių opozicijos dantys - ir seni, ir per silpni“ (2015-08-27), „Menamas aklumas virto girnapuse ant Šiaulių politikės kaklo“ (2016-02-25), „Kodėl politikės gėdą pridengė rūpestingo teisėjo mantija?“ (2016-04-15), „Į šiaulietiškus regos stebuklus nukrypo prokurorų akys“ (2016-09-01) paskelbtą informaciją; 2. Pripažinti pareiškėjo E. Ž. skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“ (2017-04-04, 2017-06-27, 2017-09-13, 2017-09-15, 2017-11-27, 2017- 11-29, 2017-11-30, 2018-01-31, 2018-02-01), „Aklumą simuliavusi Šiaulių politikė nuteista, o medikai - išteisinti“ (2017-06-27, www.lrytas.lt) paskelbtos informacijos nepagrįstu.
Sprendimas atsisakyti nagrinėti dalį pareiškėjo skunde nurodytose publikacijose paskelbtos informacijos buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Inspektorius administracinio poveikio priemones gali taikyti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo informacijos paskelbimo dienos.
Pareiškėjas nurodo, kad su tokia išvada nesutinka, mano, kad nepagrįstai buvo pasirinktas 2 metų senaties terminas, o ne 5 metų, kuris yra nustatytas atitinkamai pareiškėjo skunde nurodytuose įstatymuose. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Inspektorius netinkamai taikė termino skaičiavimo taisykles, pažeidimų nevertino kaip trunkamųjų.
Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Inspektoriaus funkcijos, tarpe kurių yra - nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 punktas) bei teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas). Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d.).
Iš pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. skundo turinio, nustatyta, kad pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.
Dėl Skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pažymėtina, kad Inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 iš esmės sprendė analogišką klausimą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui). Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją yra priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes. Byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Visuomenės informavimo įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Visuomenės informavimo įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog dalis pareiškėjo skunde minimų publikacijų buvo paskelbtos virš dviejų metų iki pareiškėjo skundo Inspektoriui pateikimo dienos, tai yra 2015-01-21, 2015-08-27, 2016-02-25, 2016-04-15, 2016-06-16, 2016-04-27, 2016-07-20, 2016-09-01, 2016-09-13, o pareiškėjas su skundu į atsakovą kreipėsi tik 2018-09-26, todėl ginčijame sprendime atsakovas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju jis negalėtų taikyti jokių VIĮ nustatytų poveikio priemonių, o nesant galimybės jų taikyti pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms Inspektorius skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl nurodytų publikacijų.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad Inspektorius netinkamai taikė termino skaičiavimo taisykles, nes esant trunkamajam pažeidimui terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Ginčo atveju visos publikacijos buvo paskelbtos viešai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo VIĮ nustatyta tvarka.
Dėl Skundžiamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o E. S. pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011).
Toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktais išaiškinimais. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).
Vis dėlto saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. mutatis mutandis EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimus Hertel prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą).
Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją, informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo orumą ir garbę, numato žurnalistui pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus VIĮ pateiktas žinios ir nuomonės definicijas (2 straipsnio 33 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) bei jau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011).
Pažymėtina, kad vienas iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) profesinės veiklos tikslų yra kelti aktualias visuomenei problemas.
Viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigas) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017 20 punktą). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir veikiančius viešoje erdvėje asmenis – tokius, kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su politikų veikla, šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr., pvz., EŽTT 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 118 paragrafą; EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimo byloje V. H. prieš Vokietiją (Nr. 2), pareiškimų Nr. 40660/08, 60641/08, 63 paragrafą).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas – yra viešasis asmuo, politikas, gerai žinomas visuomenei, buvęs ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jis turi pakęsti bei toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką, ne visai tikslią informaciją. Tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti, skleidžiant tikrovės neatitinkančius, melagingus faktus. Paskelbus tokio turinio informaciją, informacijos skleidėjui tenka pareiga įrodyti, kad paskelbti faktai atitinka tikrovę, kad paskelbdamas informaciją apie pareiškėją, jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su jo veikla.
Nustatyta, kad Inspektorius tyrimą atliko dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“ (2017-04-04, 2017-06-27, 2017-09-13, 2017-09-15, 2017-11-27, 2017-11- 29, 2017-11-30, 2018-01-31, 2018-02-01) ir publikacijoje „Aklumą simuliavusi Šiaulių politikė nuteista, o medikai - išteisinti“ (2017-06-27, www.lrytas.lt) paskelbtos informacijos atžvilgiu: 1) „Būta manančių, kad menamai aklų padėjėjų patronas E kukliai užleis pirmininko vietą savo žmonai J. Tačiau jie klydo - rinkimus triuškinamai laimėjo juose dalyvauti negalėjęs E! Tiesiog atėjo ir - laimėjo! Kas tas partijos statutas - juk nemariems politikams jis negalioja! P. S. Nustebino tik ragelio nekilnojimas ir naujienos nepaskelbimas. Matyt, labai kuklus tas 4 kartą išrinktas pirmininkas. Jo žmona irgi turi didžią dorybę - labai taupi! (žr. deklaraciją)“ #stabdžiaiTikBailiams #forever #kienoČiaŪsaiKyšo #galNetyčiaDalyvavo; 2) „Teisėjo viražai daugiau nei nustebino... Bet taip ir buvau prognozavęs. Viražas Nr. 1 - uždari posėdžiai sukčiavimo byloje (mes ginam sukčių teises?); viražas Nr. - gydytojos nekaltos (medikės dirba, bet nežino ką?). Paprasčiau tariant, gydytojos išteisintos; nes nepastebėjo / nežinojo / ne jų kompetencija. Pavyzdžiui, E. M. su bendrapartiete V. R. kartu dirbo Šiaulių miesto taryboje. Ir jai nekilo klausimų, kaip 90 proc. akla (dokumentus iš ekspertų gavo) kolegė pati vaikšto, vairuoja, skaito ir rašo, kodėl jai nustatyta slauga (t. y. ji pati nebegali savarankiškai gyventi, būtinas nuolatinis pagalbininkas)? Dienos klausimas: ką pasakytų žmonės mano šeimos gydytojai, jei ji, tarkim, nesuabejotų kažkokio popierinio eksperto išvada, kad 130 kg svorio vyriokas (t. y. aš) iš tiesų yra tik paliegęs distrofikas, kurį stambesnis tarakonas pakiša po atplyšusiu tapetu? #menamas_aklumas #sąžinės_distrofįja #e_ginklanešiai“; 3) „Sakoma, kad korumpuotos vedėjos kasryt sukalba maldą „Tėve E, darželių globėjau“. Įdomu, kiek dešimtmečių ši malda dar gelbės paklydusias aveles? #SąžinėsStandartas #EPalikimas #DietaVaikučiams“; 4) „Atrodo, čia jau „vargdienių“ skandalo pabaiga. Tikiuosi, kad lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ kolektyvui Adventas bus išskirtinai ramus, o po švenčių sulauks normalaus vadovo. Ačiū pilietiškiems žmonės už informaciją, kuri padėjo išspręsti metų metus besitęsusią problemą. #NurupūžėjusiosTetos #EPalikimas # IstorįjosSąvartynas; 5) „Teismas originaliai pasveikino menamo aklumo išgarsintą V. R. su 53-iuoju gimtadieniu - atmetė skundą. Bet E. Ž. padėjėja liks pilnesnėmis kišenėmis - 17 tūkstančių eurų žalą jai atlyginti padės garsi akių specialistė D. M.. Na, o man belieka skaičiuoti metus - 25 metai po stebuklingo pasveikimo galėsiu pretenduoti į palaimintuosius :D #ElrCo #Menamas Aklumas #SunkiosLigos #SukčiųLizdas #SocialdemokratėsNegalia
#V R“; 6) „Tekste minimos naujos istorijos yra atsakymas teismams, kurie už aklumo simuliavimą ir diagnozės klastojimą skiria lygtinę bausmę ir įpareigoja tik grąžinti tai, kas pavogta iš neįgaliųjų, valstybės, visų mūsų. Nemanau, kad tuos aferistus reiktų sodinti ir šerti už mūsų pinigus, bet baudas sumokėti jie privalo! Visuotinė gėda jiems jokia bausmė, nes vogti nesigėdijo. #PakelkimMedikamsAlgas #ApsimestinisAklumas #EoPalikuonys #KyšisSušildo #SvarbiausiaŽmogus #MenamaNegalia“; 7) „Aiškėja, kad abu ant stogo triušę vargdieniai - iš to paties lopšelio-darželio. Kad tyrimas neapsunktų, net 32 metus įstaigai (o gal, kaip madinga sakyti, net Lietuvai!) paaukojusi, bet tuo pat metu stulbinamai nurupūžėjusi direktorė nušalinta nuo pareigų. Pikti liežuviai plaka, kad tetulė turi labai įtakingų užtarėjų švietimo sistemoje, kad buvo didžiavyrio E ištikimųjų gretose. Kaip bus, pamatysime netrukus - atomazga turėtų būti dar šiemet. Aišku, jei tyrėjai neužbuksuos. #Vargdieniai #EPalikuonys #LenkNugarąDirektoršai #DirektorėsStogas“; 8) „Artėja diena, kai pasveiks (tikiuosi) dar dvi sunkios ligonės. Artėja diena, kai tapsiu oficialiu pretendentu į stebukladarį, pagydžiusį net tris aklas moteriškes. Minčių kyla visokių, kai pagalvoju apie tos trijulės patrono mane Facebook platybėse užblokavusį gerbiamą E. #StebuklingasPasveikimas #ERatas #MenamasAklumas“; 9) „V. R. Tamstą, p. E. Ž., asmeniniu automobiliu vežiojo į susitikimus su rinkėjais. Ar žinojote, kad jos negalia (popieriuose buvo likę 10 proc. regos) didesnė nei Tamstos?“; 10) „Sklando įvairių gandų ir apie Tamstos ligas. Ar Jūs, viešas asmuo, Šiaulių socialdemokratų lyderis, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos moralinių autoritetų, neketinate pasidaryti tyrimą dėl regos, paskelbti rezultatą ir paneigti abejones?“; (11) „Mat politikė pati pateikdavo čekius ir iš Šiaulių miesto savivaldybės, Seimo kanceliarijos bei partinės kasos gaudavo kompensacijas už sunaudotą kurą.“
Teismo vertinimu Skundžiamame sprendime pagrįstai pripažinta, kad paskelbta informacija, atsižvelgiant į šios informacijos pateikimo būdą (publikuota G. Š. asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje „G. Š.“) bei raiškos formą (išsakomas subjektyvus požiūris, vertinimas), pagal VIĮ 2 straipsnio 36 dalį laikoma nuomone. Paskelbta informacija buvo išreikšta kritika pareiškėjui, kaip viešajam asmeniui. Informacijos, susijusios su teisingumo vykdymu skelbimas turi viešąjį interesą.
Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė.
Nustatyta, kad Žurnalistas nuo 2014 m. pabaigos vykdo žurnalistinį tyrimą dėl V. R., E. R. ir R. J. (buvusių pareiškėjo padėjėjų) atžvilgiu nagrinėtų / nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Viešosios informacijos rengėjas Inspektoriui nurodė, kad pareiškėjo neatsiribojimas nuo V. R., jo atsisakymas atsakyti į klausimus apie ją ir apie kitas teisiamas pareiškėjo padėjėjas, vengimas išsakyti kritiką buvo pagrindas jį pavadinti jų globėju, užtarėju, t. y., patronu.
Skundžiamame sprendime nustatyta, kad V. R., E. R., R. J. atžvilgiu nagrinėtos / nagrinėjamos baudžiamosios bylos (LAT 2018-06-19 nutartis Nr.2K-201-1073/2018). 2018-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, jog be pačios V. R. parodymų, apie tai, kad ji turėjo problemų dėl regėjimo, iš esmės parodė tik pareiškėjas, tačiau šio liudytojo parodymų nepatvirtina kiti duomenys, priešingai, juos paneigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2017-06-27 d. nuosprendį, kuriuo V. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamame sprendime būtų nepagrįstai konstatuota, jog nuomonės paskleidimas neperžengė saviraiškos (informacijos) laisvės ribų, nepažeidė pareiškėjo garbės ir orumo, visuomenės informavimo principų pusiausvyros.
Teismo vertinimu skundžiama informacija nebuvo peržengti nuomonės raiškos reikalavimai. Ja buvo išreikšta subjektyvi autoriaus nuomonė apie pareiškėją, panaudojant palyginimą, samprotavimą („patronas“), grotažymes, klausimus. Vien dėl informacijos pateikimo pobūdžio nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista viešojo asmens garbė ir orumas. Teismas sutinka su sprendimo argumentu, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nurodyti pareiškėjo veiksmai (elgesys) galėjo lemti aštresnę reakciją.
Vertinant paskelbtą privataus gyvenimo informaciją apie pareiškėjo sveikatą (regėjimo negalią), pažymėtina, kad ši informacija buvo siejama su įvykiu, kad V. R., dirbdama Seimo nario padėjėja, buvo teisiama dėl aklumo simuliavimo. Tai, kad Žurnalistas uždavė klausimus pareiškėjui susijusius su jo regėjimu negali būti konstatuojama, jog buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad apie pareiškėjo negalią buvo rašoma ir kitų žurnalistų. Įvertinus kontekstą, kuriame buvo paskleista informacija apie pareiškėjo privatų gyvenimą, tai yra jo regėjimo negalią, pažymėtina, kad tai buvo sąlygota pareiškėjo, kaip viešo asmens dalyvavimo V. R. baudžiamojoje byloje dėl aklumo simuliavimo. Įvertinus pareiškėjo, kaip viešojo asmens statusą ir jo dalyvavimą V. R. baudžiamojoje byloje dėl galimo aklumo simuliavimo, žiniasklaidos atliekamą svarbų viešojo sarginio šuns („public watchdog“) vaidmenį, konstatuotina, kad informacija paskleista esant teisėtam visuomenės interesui. Ginčo atveju prioritetas pagrįstai suteiktas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją- visuomenės teisei žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pusiausvyra tarp saviraiškos (informacijos) laisvės ir pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą nebuvo pažeista.
Pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl informacijos paskleistos socialiniame tinkle pažymėtina, kad Skundžiamame sprendime nėra išskirti socialiniai tinklai tik pažymėtas šių priemonių specifiškumas jiems būdingas diskusijų interaktyvumas, neformalumas, betarpiškumas, kas iš esmės negali būti kvestionuojama. Socialiniams tinklams (paskyroms) būdinga diskusijų interaktyvumas, neformalumas, betarpiškumas. Tokio pobūdžio informacijos sklaida dažnai pasižymi didesniu emocionalumo ir hiperbolizavimo laipsniu.
Pažymėtina, kad informacijos paskleistos Facebook paskyroje turinys buvo įvertintas, neišskiriant grotažymių bei teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad skundžiama informacija neperžengė nuomonės raiškos reikalavimų - ja išreiškiama subjektyvi autoriaus nuomonė apie pareiškėją, panaudojant palyginimą, samprotavimą („patronas“), grotažymes, klausimus.
Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai (siaurai), o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimai 1999-01-21 Janowskiprieš Lenkiją Nr. 25716/94; 1999-11-25 Nilsen ir Johnsen prieš Norvegiją Nr. 23118/93; 2007-01-09 Kwiecien prieš Lenkiją Nr. 51744/99).
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 13 dalį Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nurodytas terminas yra procedūrinio pobūdžio skundo nagrinėjimo terminas (nutartis byloje 2014-03-12 Nr. A662-996/2014). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skundo (pareiškimo) nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis ir kad dėl objektyvių priežasčių (pvz., būtinybės Inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis ir kt.) gali būti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui.
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas per 3 mėnesių terminą bei nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą. Išnagrinėjus bylos medžiagą su šia pareiškėjo pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2019-01-24 bei 2019-03-08 raštais Nr. S-93, S-267 buvo informuotas dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo. Nustatyta, kad tyrimo metu tiek pareiškėjas, tiek viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) G. Š. teikė naują informaciją. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad byla skundžiamų publikacijų apimtimi priskirtina didelės apimties bylų kategorijai.
Administracinėje byloje išnagrinėjus ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Taip pat atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo skundą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Tokiomis išlaidomis teismų praktikoje pripažįstamos dokumentų rengimo, pašto, taip pat transporto išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-848-552/2017).
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė prašymą priteisti 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 35,61 transporto išlaidos. Su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Teismo vertinimu trečio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos laikytinos protingomis, todėl priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jo skundas buvo atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Ž. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo suinteresuoto asmens G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 485,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.