- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-903-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00905-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- T. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. M., trečiasis asmuo T. T., dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas V. M. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti civilinę pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) ieškinį atsakovui, trečiasis asmuo T. T., dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išnykus ieškinio pagrindui ir dalykui; priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. sausio 22 d. priėmė potvarkius Nr. 955-94/24; Nr. 955-103/24; Nr. 955-102/24 dėl laikinosios globos atsakovo nepilnamečiams vaikams V. M. ir R. M. panaikinimo ir vaikų grąžinimo tėvui (atsakovui). 2024 m. sausio 24 d. nepilnamečiai vaikai buvo grąžinti tėvui. Šiuo metu nepilnamečių vaikų laikinoji globa yra panaikinta. Mero potvarkiai dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo tėvui yra įvykdyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė su atsakovo prašymu sutiko iš dalies. Nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovės. Teikiant ieškinį dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo ir vaikų nuolatinės globos nustatymo, prašant stabdyti bylos nagrinėjimą (2022 m.) vaikai tuo metu negalėjo grįžti pas tėvą, todėl VTAT veiksmai buvo teisiškai pagrįsti, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl neva nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teismą, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su prarastu tėvo ir vaikų emociniu ryšiu ir vaikų kategorišku nenoru grįžti gyventi pas tėvą.
4. Nagrinėjamoje byloje nėra priimtas joks teismo sprendimas atsakovo naudai ir nėra teismo sprendimo / nutarties dėl ieškovės reikalavimų atmetimo, todėl bylos nutraukimas arba ieškinio atsisakymas neturi būti aiškinamas taip, kad atsakovas laimėjo, o ieškovė pralaimėjo bylą, nes bylos nutraukimo / ieškinio atsisakymo pagrindas yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, susisijusios su vaikų grąžinimu tėvui, o ne ieškovės neva nepagrįstas kreipimasis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėjimą; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad šalys, įgyvendindamos dispozityvumo ir rungimosi principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 straipsniai), šioje byloje joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, teikė procesinius dokumentus, juose išdėstė savo poziciją tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų, pagrindžiančius ir (ar) priešingos šalies poziciją paneigiančius argumentus, aktyviai naudojosi kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad ieškovės, kaip valstybės institucijos, ginančios ir užtikrinančios nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, kreipimasis į teismą su ieškiniu ir (ar) ieškovės procesinis elgesys šio teisminio proceso metu būtų buvęs netinkamas.
7. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškinys teismui buvo pateiktas pagrįstai, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su atsakovo nepilnamečiais vaikais, todėl padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys ir buvo pateiktas teismui, būtent siekiant užtikrinti atsakovo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindas jas priteisti iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas, ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės elgesys kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo neteisėtas ir nesąžiningas, kadangi atsakovo nepilnamečių vaikų neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu buvo sąlygotas išimtinai laikinos globėjos trečiojo asmens vaikams padarytos neteisėtos įtakos. Faktinės aplinkybės, kad ieškinio teismui pateikimo dieną vaikai nebendravo su tėvu ir vaikų ir tėvo ryšys buvo nutrauktas, sąlygotas išimtinai ieškovės neteisėto neveikimo, daugiau nei pusantrų metų neleidžiant tėvui nė karto susitikti su vaikais.
8.2. Ieškiniu buvo keliamas reikalavimas atkirti vaikus nuo tėvo, nors jo kaltės nebuvo, ir perduoti juos nuolatinei globai trečiajam asmeniui, kuri tuo metu buvo įtariama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (piktnaudžiavimas globėjo teisėmis) dėl to, kad sistemingai darė atsakovo nepilnamečiams vaikams neteisėtą poveikį juos nuteikinėdama prieš tėvą. Jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi visus teisės aktais numatytus įsipareigojimus, pagrindas teikti šį ieškinį nebūtų atsiradęs.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skunda grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ekspertinės išvados buvo įvertintos trijų teismų ir visais atvejais jos buvo vertinamos, kaip nepagrįstos ir neįrodančios kokios nors nusikalstamos ar neteisėtos trečiojo asmens įtakos atsakovo vaikams. Teismai šių duomenų pagrindu padarė išvadas, kad tokio neteisėto, nusikalstamo trečiojo asmens poveikio (įtakos) atsakovo vaikams nebuvo. Ieškinys dėl vaikų atskyrimo nuo atsakovo buvo pateiktas esant teisėtam pagrindui, o pagal šį ieškinį iškelta civilinė byla buvo nutraukta dėl per laiką pasikeitusių aplinkybių, o ne dėl ieškinio nepagrįstumo.
10. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skunda grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33585-984/2020 buvo patenkintas ieškovės prašymas išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo atsakovo. Teismo nutartis įsiteisėjo ir ieškovė inicijavo laikinosios globos nustatymą nepilnamečiams vaikiams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymais vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinąja vaikų globėja buvo paskirta senelė trečiasis asmuo.
10.2. Siekdama padėti atsakovui atkurti prarastą teigiamą emocinį ryšį su vaikais, ieškovė inicijavo socialinių paslaugų teikimą atsakovui ir BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus specialistai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. teikė atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas atsakovui.
10.3. 2021 m. spalio 4 d. buvo organizuotas atsakovo ir jo vaikų susitikimas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, siekiant padėti tėvui atkurti prarastą emocinį ryšį su vaikais. 2022 m. vasario 4 d. buvo organizuotas dar vienas tėvo ir vaikų susitikimas dalyvaujant psichologui. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovui buvo suteikiama galimybė bendrauti su vaikais, buvo teikiama psichologo pagalba, atvejo vadybos specialistų paslaugos, o ilgas tėvo ir vaikų ryšių atkūrimo procesas užtruko ne dėl ieškovės kaltės, o dėl susiklosčiusių tėvo ir vaikų sudėtingų santykių po vaikų atvykimo į Lietuvą.
10.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-927/2023 trečiasis asmuo buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2022 m. balandžio mėn. artėjant prie pabaigos maksimaliam laikinosios globos terminui ieškovė privalėjo imtis veiksmų tam, kad vaikams arba būtų nustatyta nuolatinė globa, arba vaikai grįžtų gyventi pas tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai tuo metu kategoriškai nenorėjo bendrauti ir susitikinėti su tėvu, nesant galimybės tokiomis sąlygomis vaikams grįžti pas tėvą, ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo. Gaudama vis daugiau duomenų apie tai, kad vaikų senelė globėja daro kliūtys vaikų tėvui atkurti santykius su vaikais, ieškovė priėmė sprendimą dėl globėjo pakeitimo. Nuo 2022 m. birželio 28 d. nepilnamečių vaikų laikina globėja paskirta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras.
10.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iki teismo sprendimo / nutarties byloje Nr. e2-6863-869/2022 dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo į šeimą įsiteisėjimo dienos. 2022 m. ir 2023 m. nebuvo sąlygų vaikams grįžti pas tėvą, ir tik artėjant 2024 m., kai palaipsniui tėvo ir vaikų santykiai pradėjo gerėti, atsirado galimybė vaikams grįžti pas tėvą, kas ir buvo padaryta 2024 m. sausio mėn. Vaikų pozicija dėl jų nenoro gyventi kartu su tėvu nuosekliai nesikeitė nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki faktiškai 2023 m. pabaigos 2024 m. pradžios ir tai objektyviai trukdė vaikus grąžinti tėvui iki visiško teigiamo emocinio ryšio atkūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
12. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1144721. Šiuo įrodymu apeliantas grindžia argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, apmokėjimo.
13. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas įrodymas yra susijęs su ginčo dalyku, todėl pateikto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pateiktą papildomą įrodymą priima ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Remiantis teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6863-869/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02572-2022-1) pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei T. T. dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo tėvui, trečiasis asmuo VTAT.
16. Teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20064-1153/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15303-2022-7) pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymų Nr. 30-1872/2022 ir Nr. 30-1873/2022 panaikinimo, tretieji asmenys V. M., VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras ir VTAT.
17. Teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20544-1153/2022 pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymų, kuriais buvo pakeista laikinoji globėja, panaikinimo, tretieji asmenys VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras ir VTAT.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarta civilinę bylą Nr. e2-20064-1153/2022 ir civilinę bylą Nr. e2-20544-1153/2022 sujungti su civiline byla Nr. e2-6863-869/2022, suteikiant bylai vieną numerį e2-6863-869/2022, ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
19. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022.
20. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-159-869/2024 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-6863-869/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-02572-2022-1) nutarė VTAT prašymą dėl bylos nutraukimo tenkinti ir civilinę bylą nutraukti. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.
21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėjimą; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantas iš esmės nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad ieškovės poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai atsakovo išlaidų patyrimą lėmė ieškovės netinkami veiksmai laikinosios globos organizavimo procese, todėl ir ieškinys atsakovui buvo pareikštas nepagrįstai.
25. Konkrečiu atveju nustatyta, kad teisme buvo nagrinėjamos trys civilinės bylos: Nr. e2-6863-869/2022, Nr. e2-20064-1153/2022, Nr. e2-20544-1153/2022, kuriuose ieškovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Vėliau šias bylas buvo nutarta sujungti į vieną civilinę bylą suteikiant jai vieną numerį e2-6863-869/2022. Iš civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022 esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. pranešimu dėl atsiliepimo / išvados į pareikštą ieškinį pateikimo įpareigojo ieškovę pateikti išvadą minėtoje byloje. Ieškovė išvadą pateikė 2022 m. balandžio 8 d., taigi apie šios bylos pradėtą procesą ji žinojo.
26. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal ieškovės 2022 m. balandžio 7 d. ieškinį atsakovui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-4175-494/2022 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00905-2022-2). Taigi, iš esmės neišsprendus klausimų civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022 dėl nepilnamečių vaikų globos panaikinimo, dėl laikinosios globos paskyrimo, dėl laikinos globėjos paskyrimo arba nepilnamečių vaikų grąžinimo tėvui, ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. pateikė teismui ieškinį dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju tiek civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022, tiek civilinėje byloje Nr. e2-4175-494/2022 būtų buvę sprendžiami iš esmės tie patys klausimai ir nustatomos tos pačios faktinės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022.
27. Aptarta situacija suponuoja išvadą, kad ieškovė žinodama, jog civilinėje byloje Nr. e2-6863-869/2022 nagrinėjami tie patys teisės klausimai dėl nepilnamečių vaikų globos panaikinimo, dėl laikinosios globos paskyrimo, dėl laikino globėjo paskyrimo arba nepilnamečių vaikų grąžinimo tėvui, nesulaukusi teismo sprendimo virš nurodytoje byloje, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad pagrindinė civilinio proceso paskirtis yra ginti materialiąsias subjektines teises, todėl procesinėmis teisėmis (taip pat ir paduodant ieškinį) turi būti naudojamasi ne savitiksliai, bet siekiant materialiųjų teisių gynybos. Taigi nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir įvertino, kad šalys šioje byloje joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, teikė procesinius dokumentus, juose dėstydamos savo poziciją tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų ir kitą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas, nesulaukus civilinės bylos Nr. e2-6863-869/2022 baigties, dėl šių priežasčių dar ir sustabdžius šios civilinės bylos nagrinėjimą.
28. Aptartos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Konkrečiu atveju būtina akcentuoti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.
29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė pateikė ieškinį nesulaukusi civilinės bylos Nr. e2-6863-869/2022 baigties, būdama minėtos civilinės bylos dalyvė, t. y. trečiasis asmuo, daro išvadą, kad atsakovas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės kaltės. Šios bylos proceso metu atsakovui teko parengti ir pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, teikti prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, teikti prašymą dėl bylos nutraukimo, todėl šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas iš tiesų jas patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius tai, kad jis yra atsiskaitęs su jam atstovavusia advokate, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2024 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1144721).
30. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtį bruto darbo užmokestis – 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškinį, nagrinėjamu atveju sudaro 5 402,50 Eur (2,5 × 2 161,00 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už surašytą atsiliepimą į ieškinį dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties rezoliucinė dalis pakeistina ir atsakovo patirtos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei, kitos nutarties dalys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės:
Atsakovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti. Priteisti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės kodas 188752021, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.