Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-19 · Civilinė byla Nr. e2-8542-1065/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
e2-8542-1065/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00323-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8542-1065/2018Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00323-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. S. 289,63 Eur negrąžinto kredito, 61,01 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, vartojimo kredito sutarties Nr. 9823526001, sąskaitos išrašo, paskolų portfelio pardavimo sutarties, pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 7 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo R. S. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9823526001, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 217,22 Eur (750 Lt) kreditą 6 mėnesių terminui su 97,81 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 156,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir sumokėti 66 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. 2014 m. gruodžio 12 d. buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties priedas, kuris papildė pirminę sutartį. Pagal jį, pradinis kreditorius atsakovui suteikė 72,41 Eur (250 Lt) kreditą 11 mėnesių terminui su 89,96 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 138,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti iki 2016 m. sausio 7 d. ir sumokėti 145,82 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.

Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – kreditų sumas pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito bei bendros vartojimo kredito kainos iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ buvo pasirašyta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovė, kaip matyti iš prie ieškinio pateikto 2017 m. liepos 3 d. pranešimo, elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, paragino sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas savo sutartines prievoles įvykdė, nėra.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos CK 6.59 str.). Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis bei jos priedas, kurių pagrindu kreditorius atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo kreditoriui gautą sumą grąžinti, mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei kitus sutarties sudarymo mokesčius sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 289,63 Eur negrąžinto kredito ir 61,01 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Įvertinant aplinkybę, kad sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu perleido ieškovei, atsakovas nuostolius turi atlyginti ieškovei CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.101–6.102 straipsniai, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 289,10 Eur mokėjimo palūkanas, t. y. nuostolius. Ieškovė pažymėjo, jog reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius ne už visą vėlavimo laikotarpį, o tik už 405 dienas, be to mokėjimo palūkanas apskaičiavo taikydama ne sutartyje įtvirtintą 138,10 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, o 89,96 procentų metinę palūkanų normą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (pvz., CK 6.261 straipsnis) (toliau – kompensuojamosios palūkanos).

Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4. punkte buvo aptarta palūkanų normos apskaičiavimo bei taikymo sąlygos ir tvarka. 4.1. punktas numatė, jog už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. 4.4. punkte buvo numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Teismas pažymi, kad neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, jų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis taip pat gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pvz. CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).

Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).

Paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovei priteistini 26,07 Eur dydžio nuostoliai (289,63 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 59 % ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 8,85 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 59 %).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,63 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 63 ct) negrąžinto kredito, 61,01 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 1 ct) nesumokėtos bendros vartojimo kredito kainos, 26,07 Eur (dvidešimt šešis eurus 7 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (376,71 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,85 Eur (aštuonis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, buveinė Žalgirio g. 90, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT32 7180 3000 3046 7006, AB Šiaulių bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė