Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1532-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-29
Bylos Nr.
2A-1532-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01446-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Atsakovas
T. Z.
Ieškovas
UAB „Plungės šilumos tinklai“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1532-253/2012

Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01446-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.5;121.21; 116.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Plungės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui T. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 794,90 Lt skolą už tiektą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiosiose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 31,43 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas už šilumos energiją patalpų šildymui, šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploataciją nustatytomis kainomis pagal pateiktą sąskaitą privalo mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį, tačiau už patiektą šilumos energiją nemokėjo ar mokėjo dalimis ir įsiskolino ieškovei už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-09-01 2 794,90 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš T. Z. 2 531,20 Lt įsiskolinimo už šilumos energiją, 31,43 Lt delspinigių, 85 Lt žyminio mokesčio UAB „Plungės šilumos tinklai“ naudai, o civilinę bylą dalyje dėl 263,07 Lt išieškojimo nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriam šilumos energiją tiekė ieškovė, atsijungė nuo namo šilumos tiekimo sistemos. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas faktiškai naudojosi šilumos energija, todėl laikytas šilumos energijos vartotoju. Nagrinėjamu atveju atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu buvo leista nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, parengus buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projektą ir rengti alternatyvaus šildymo projektą, jį suderinant su Nuolatine statybos projektų derinimo komisija, tačiau atsakovas šios tvarkos laikėsi tik iš dalies, t. y. buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projekto, alternatyvaus šildymo projektų neturėjo ir neturi, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, todėl teismas vertino, kad atsakovas pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo mėn. faktiškai buvo atsijungęs nuo bendros namo šildymo sistemos, atsakovas laikytas buitiniu šilumos vartotoju, kuris saistomas sutartiniais santykiais su ieškove. Kadangi patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos ir atsakovo patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 263,07 Lt išieškojimo, atsakovui šią sumą sumokėjus gera valia, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas T. Z. prašo panaikinti 2012-04-23 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nesutinka su ieškovės atstovo teiginiu, kad pirmas pranešimas apie atsijungimą ieškovės buvo gautas tik 2011-01-28. Nurodo, kad apie atsijungimo darbų atlikimą dar 2009 m. žodžiu ir raštu informavo ieškovės UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorių P. P.. Teismas, netenkindamas atsakovo prašymo iškviesti P. P. liudyti, apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus byloje ir užkirto kelią tiesos nustatymui, dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Apeliantas nuo 2009 m. rugsėjo mėn. šilumos energijos negavo, todėl neturi pareigos mokėti ieškovei. Atsakovui atliekant atsijungimo darbus nenukentėjo kiti namo gyventojai. Atsakovas turi reikiamą kvalifikaciją ir žinių tinkamai atlikti atsijungimo darbus, todėl atsijungimo projektas yra tik formalus nustatytų taisyklių laikymasis. Ieškovė neginčija atsijungimo fakto ir dėl atlikto atsijungimo darbų kokybės jokių pretenzijų neturi, todėl apeliantas mano, kad jis nėra šilumos buitinis vartotojas. Mano, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl datos, nuo kada atsakovas yra atsijungęs nuo šildymo sistemos. Teismui vertinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, prašo sprendimo vykdymą išdėstyti trims metams, kas pusmetį mokant po 441,27 Lt, atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Plungės šilumos tinklai“ prašo 2012-04-23 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad neginčija atsakovo teisės atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau tai turi būti padaryta įstatymo nustatyta tvarka. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu buvo leista nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, parengus buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projektą ir rengti alternatyvaus šildymo projektą, jį suderinant su Nuolatine statybos projektų derinimo komisija. Atsakovas ieškovei nepateikė jokių dokumentų apie atsijungimą ir neįvykdė savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog jis asmeniškai informavo įmonės vadovą apie atsijungimą, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes jam buvo pasiūlyta pateikti visą reikalaujamą dokumentaciją ir prašymą dėl buto apžiūros bei atsijungimo fakto konstatavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kuris faktiškai atsijungė nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, įsiskolinimo ieškovei už šilumos energiją.

Nustatyta, kad apeliantui T. Z. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atsijungė 2009 m. Byloje pateiktas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimas Nr. T1-241, kuriuo leista T. Z., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Plungės šilumos tinklai“, parengus buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atsijungimo projektą ir rengti alternatyvaus šildymo projektą, jį suderinant su Nuolatine statybos projektų derinimo komisija. Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantas buvo ar yra parengęs buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atsijungimo projektą ir parengęs alternatyvaus šildymo projektą, nėra pateikta duomenų, kad apeliantas kreipėsi dėl tokių projektų parengimo ar patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad tokių projektų rengti apelianto buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos nereikia.

Savininkams numatyta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (LR CK 6.390 str. 1 d.). LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1, 3 d., Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, galiojusių apelianto nurodomu jo buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos metu, (toliau – Taisyklės) 250, 255, 260, 261, 263 punktų nuostatose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Taisyklių 258 punktas numato, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki Taisyklių 255 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantas 2009 m. rugsėjo mėn. žodžiu informavo ieškovės direktorių P. P. apie atsijungimą nuo šilumos tiekimo sistemos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo šilumos tinklų teisėtumo. Faktinę aplinkybę apie minėtą susitikimą, kurią, anot apelianto, turėjo paliudyti P. P., bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovės atstovas S. N., kuris paaiškino, kad apeliantas buvo atėjęs, kalbėjo su juo ir su ieškovės direktoriumi, buvo atsinešęs savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo leista atsijungti šilumą, ir apeliantui buvo išaiškinta, jog jis turi turėti visus projektus. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas buvo nurodęs, kad šio susitikimo metu dalyvavo ir P. P., ir S. N.. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad neiškvietus teisme liudyti P. P. buvo pažeista apelianto procesinė teisė teikti įrodymus ir nustatyti tiesą byloje. Aplinkybę, kad apeliantui buvo žinoma, jog jo buto atjungimui nuo šilumos tinklų įteisinti reikia atlikti papildomus veiksmus, t. y. gauti projektus, patvirtina ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės. Byloje nepateikta patvirtinančių įrodymų, kad 2009-11-22 apeliantas raštu kreipėsi į ieškovę dėl atsijungimo nuo šilumos tinklų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-01-28 UAB „Plungės šilumos tinklai“ gavo T. Z. rašytinį paaiškinimą, kad 2009 m. rugsėjo mėn. jis savo butą atjungė nuo šilumos tinklų. Taisyklių 260 punktas reglamentuoja, kad buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Bylos duomenimis 2011-02-02 ieškovės sudaryta komisija apžiūrėjo ginčo butą ir įvertino apelianto atliktus darbus ir surašė aktą, kuriuo konstatavo atsijungimą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos bei kitas faktines aplinkybes. Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Taisyklių 263 punktas įtvirtina nuostatą, kad savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir LR Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nors ir turėdamas techninių žinių atlikti faktinį šildymo sistemos atjungimą, atsijungė nuo šilumos tiekimo sistemos, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl toks apelianto 2009 m. atliktas faktinis atsijungimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantui nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos faktiškai atjungus butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos nebuvo teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos ir apelianto butui pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovo suvartoto šilumos kiekio dalį, tenkančią atsakovui kaip šilumos vartotojui, atsižvelgė ir į 2011-02-02 aktu užfiksuotus atsakovo bute atliktus darbus ir atitinkamai perskaičiavo šilumos kiekius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, visapusiškai įvertino rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, tinkamai aiškino bei taikė proceso bei materialinės teisės normas ir šios bylos aplinkybėms aktualią teismų praktiką. Skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas pateikė prašymą sprendimo vykdymą išdėstyti trims metams, kas pusmetį mokant po 441,27 Lt, atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.). Kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Apeliantas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis yra II grupės invalidas, jam pašalintas vienas inkstas, taip pat jis yra bedarbis, gauna mažas pajamas. Nustatyta, kad apeliantas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, jam mokama 818,82 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija. Duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Tačiau sprendžiant klausimą dėl sprendimo atidėjimo turi būti siekiama užtikrinti abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas apelianto nurodytomis dalimis ir prašomam laikotarpiui neatitiktų ieškovės teisėtų lūkesčių, kad sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir taip būtų neproporcingai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto prašymas tenkintinas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo dalies dėl ieškovei UAB „Plungės šilumos tinklai“ priteisto įsiskolinimo, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) sumokėjimo įvykdymas išdėstomas kas mėnesį mokamomis lygiomis dalimis vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėstyti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-514/2012 įvykdymą vieneriems metams, išieškant iš atsakovo T. Z. ieškovei UAB „Plungės šilumos tinklai“ priteisto įsiskolinimo, delspinigių ir žyminio mokesčio bendrą sumą kas mėnesį mokamomis lygiomis dalimis.

Teisėja Albina Pupeikienė