- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2-110-514/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01446-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- T. Z.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui T. Z. dėl prievolės įvykdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2794,90 Lt skolą už tiektą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiosiose gyvenamosiose patalpose, es. (duomenys neskelbtini), Plungė, 31,43 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas už šiluminę energiją patalpų šildymui, šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploataciją nustatytomis kainomis pagal pateiktą sąskaitą privalo mokėti ieškovui kiekvieną mėnesį, tačiau už patiektą šilumos energiją nemokėjo ar mokėjo dalimis ir įsiskolino ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. 2794,90 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovui Plungės r. savivaldybės tarybos 209-09-24 sprendimu buvo leista nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, parengus buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projektą ir rengti alternatyvaus šildymo projektą, jį suderinant su Nuolatine statybos projektų derinimo komisija, tačiau atsakovas tokio projekto neparengė. Todėl mokesčiai už šilumos energiją iki 2011-02-01 atsakovui buvo skaičiuojami pilnai, nes ieškovas neturėjo jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra atsijungęs šilumos tiekimą. 2011-02-02 komisija, apžiūrėjusi atsakovo butą, nustatė, kad radiatoriai ir džiovintuvas vonioje atjungti nuo šildymo ir karšto vandens sistemos, tačiau šildymo ir karšto vandenes vandentiekio stovai nedemontuoti, neizoliuoti, nuo jų į patalpas perduodama šiluma, bute nėra įrengta alternatyvaus šildymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2011-06-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba nutarė prasidėjus naujam šildymo sezonui skaičiuoti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir nuo šildymo stovų tenkančią šilumos dalį, nuo 2011-06-01 skaičiuoti po 80 kWh per mėnesį šilumos kiekį perduotą per karšto vandens sistemą, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą vidutinių šilumos sąnaudų normatyvą. Tuo pačiu nutarimu buvo perskaičiuotas įsiskolinimo dydis nuo 2011-02-02 iki 2011-04-19 už šilumos kiekį. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsiskolinimą sumažino 263,07 Lt, todėl šia dalimi ieškinį mažina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam priklausantis butas nuo pastato šilumos tiekimo sistemos yra atjungtas nuo 2009 m. rugsėjo mėn., todėl ieškovo reikalavimas mokėti už sunaudotą šilumos energiją nepagrįstas. Žinodamas apie priimtą Plungės r. savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo atsakovui buvo leista atsijungti nuo namo šilumos tiekimo sistemos, įvykdė atjungimo darbus. Atsakovas yra įgijęs pramonės šiluminės energetikos specialybę, todėl pats atliko atjungimo darbus. Atsakovui nėra suvokiamas ir suprantamas reikalavimas paruošti projektą, numatyti alternatyvų šildymą, kai butas šildomas elektra (pajungta OWEL tipo elektrinio apšildymo sistema. Apie tai, kad butą atjungė nuo šildymo sistemos, 2009 m. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Atsakovas nėra sudaręs rašytinės sutarties su ieškovu dėl šilumos energijos tiekimo, butas yra atjungtas nuo šilumos tiekimo sistemos, todėl reikalavimas mokėti už sunaudotą šilumos energiją nepagrįstas.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškinęs, jog atjungus šilumą, ja nesinaudoja, todėl neprivalo mokėti už šilumos energiją. Be to, gyvena pirmame aukšte, šilumos nuostoliai jo bute yra didesni nei kitų namo gyventojų, todėl ieškovas neteisingai apskaičiavo priklausančią mokėti sumą už bendro naudojimo patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. ( LR CK 1.71, 6.384 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungė. Šiam butui šildyti šiluminę energiją iki atsakovas atsijungė nuo namo šilumos tiekimo sistemos tiekė ieškovas. Nors rašytinė sutartis nėra sudaryta, tačiau atsakovas faktiškai naudojosi šilumine energija, todėl laikytinas šilumos energijos vartotoju.
Atsakovo teigimu jis nuo šilumos tiekimo sistemos atsijungė 2009 m. rugsėjo mėn., todėl neprivalo mokėti jokių mokesčių.
Byloje kyla atsakovo, atlikusio patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, civilinės atsakomybės klausimas.
Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas LR CK 6.390 straipsnyje, LR Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, LR ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis atsakovas kaip buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name.
LR Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį; buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Taisyklių 250 punkte nustatyta, kad pastato buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas). Buto at kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto apsirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).
Pagal nurodytą teisinę reglamentaciją šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti.
Taigi, butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.
Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, ne kartą konstatuotas ir teismų praktikoje (LAT 2007-10-24 nutartis civilinėje. byloje Nr.3K-7-359/2007, 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovui Plungės r. savivaldybės tarybos 209-09-24 sprendimu buvo leista nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, parengus buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projektą ir rengti alternatyvaus šildymo projektą, jį suderinant su Nuolatine statybos projektų derinimo komisija, tačiau atsakovas šios tarkos laikėsi tik iš dalies, t.y. buto nuo pastato šilumos tiekimo sistemos atjungimo projekto, alternatyvaus šildymo projektų neturėjo ir neturi, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą. Atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar nuo 2009 m. rugsėjo mėn. faktiškai buvo atsijungęs nuo bendros namo šildymo sistemos, remiantis jau aptartu minėtu teisiniu reglamentavimu, laikytinas buitiniu šilumos vartotoju, kuris saistomas sutartiniais santykiais su ieškovu.
Atsakovas, nesilaikydamas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos, piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją (LR CK 1.137 str. 3 d.).
LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Ieškovas, skaičiuodamas, atsakovo suvartoto šilumos kiekio dalį, tenkančią atsakovui kaip šilumos vartotojui, atsižvelgė į minėtus įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus, įvertino ir užfiksavo atsakovo bute esančius atliktus darbus 2011-02-02 aktu, dėl ko atitinkamai perskaičiavo šilumos kiekius. Paskaičiavimai atlikti, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (3.1 punktas). Patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos ir atsakovo patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Atsakovas įpareigotinas atsiskaityti su ieškovu už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką priskirtą šilumos kiekį.
Ieškovo paskaičiavimu laikotarpiu nuo 2009-03-01 atsakovo įsiskolinimas iki 2011-09-01 sudarė 2794,90 Lt. Dalį šio įsiskolinimo atsakovas sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl iš atsakovo priteistina suma šia dalimi mažintina ir išieškotina 2531,20 Lt.
Šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Ieškovo paskaičiuoti delspinigiai atitinka LR energetikos ministro Šilumos ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297, nustatytą dydį (Taisyklių 7 priedo 22 punktas), t.y. 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, atsakovo sutartiniai įsipareigojimai ieškovo atžvilgiu nėra įvykdyti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 31,43 Lt delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Atsakovas nurodė, kad pragyvena iš gaunamos pensijos, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas nesvarstytinas.
Dalyje dėl 263,07 Lt išieškojimo ieškovo atstovai nuo ieškinio atsisakė, atsakovui šią sumą sumokėjus gera valia. Pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo išieškotinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo sumokėtas 85 Lt žyminis mokestis (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš T. Z. 2531,20 Lt įsiskolinimo už šiluminę energiją, 31,43 Lt delspinigių, 85 Lt žyminio mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Civilinę bylą dalyje dėl 263,07 Lt išieškojimo nutraukti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.