- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1-342-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00063-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- S. V.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūra. Tomas Tukleris
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis OOO „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V., veikdamas kaip vykdytojas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais 2020 m. birželio 28 d. privalomų pateiktų muitinei daiktų kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2020 m. birželio 28 d., apie 20.43 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją krovinine transporto priemone – vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždamas paslėptas puspriekabėje, vietoj deklaruoto krovinio – 18 540,000 kg plieno šratų, granulių ir 3 090,000 kg plieno šratų, miltelių, žemiau nurodytas cigaretes bei melagingai deklaravęs muitinį tikrinimą atliekančiam pareigūnui, kad puspriekabėje gabenamas plieno šratų granulių ir miltelių krovinys, pateikdamas jam tikrus krovinį lydinčiuosius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad šioje puspriekabėje gabenama 18 540,000 kg plieno šratų, granulių ir 3 090,000 kg plieno šratų, miltelių iš Rusijos Federacijoje esančios ribotos atsakomybės bendrovės „duomenys neskelbtini“ į Lenkijos Respublikoje esančią bendrovę „duomenys neskelbtini“, – ir tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav., privalomus pateikti muitinei daiktus: 250 500 pakelių (5 010 000 NAR) cigarečių „Minsk Capital MS“, 249 500 pakelių (4 990 000 NAR) cigarečių „Fest“ , 100 500 pakelių (2 010 000 NAR) cigarečių „Queen Menthol“ , 74 500 pakelių (1 490 000 NAR) cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 75 000 pakelių (1 500 000 NAR) cigarečių „NZ Gold“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 617 394 eurų.
Taip pat S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2020 m. birželio 29 d., apie 01.50 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Šalčininkų kelio posto, esančio Šalčininkų raj. sav., Gerviškių sen., Pamūrinės k., iki kelio Nr. 176 Jašiūnai - Pirčiupiai, 3 km, Vilniaus apskrityje, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, minimą postą, krovininiu automobiliu – vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu neteisėtai įvežtas bei transporto priemonės puspriekabės viduje paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – 250 500 pakelių (5 010 000 NAR) cigarečių „Minsk Capital MS“, 249 500 pakelių (4 990 000 NAR) cigarečių „Fest“, 100 500 pakelių (2 010 000 NAR) cigarečių „Queen Menthol“, 74 500 pakelių (1 490 000 NAR) cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 75 000 pakelių (1 500 000 NAR) cigarečių „NZ Gold“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 2 617 394 eurų, iki kelio Nr. 176 Jašiūnai - Pirčiupiai, 3 km Vilniaus apskritis, kur buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnų.
Šalies argumentai
S. V. nurodė, kad kaltu prisipažįsta, paaiškino, kad dirbdamas vairuotoju gavo užduotį pasiimti automobilį iš stovėjimo aikštelės Breste. Automobilyje buvo telefonas „Samsung“, jame buvo vienas numeris. Automobiliu vyko į Šalčininkų pusę, atvykęs į pasienį, stovėjo eilėje. Į telefoną ateidavo SMS žinutės, bet ne tiek daug, kaip prasidėjo po to. Kai Baltarusijoje įformino ir pajudėjo į Lietuvos muitinę, pradėjo ateiti dar daugiau žinučių su užduotimis, ką turi daryti šioje dalyje. Buvo žinutės, kur važiuoti – kairiau, dešiniau. Tuo metu, kai buvo neutralioje teritorijoje tarp Baltarusijos ir Lietuvos, jam sulūžo transporto priemonė ir teko savo jėgomis taisyti. Jis turėjo du telefonus – asmeninį ir darbinį. Teko kalbėtis dviem telefonais, jo telefonu aiškino, kaip turi taisyti automobilį, o į kitą telefoną ateidavo žinutės, kad turi važiuoti toliau ir ką turi daryti. Nežiūrint į tai, ką rašė žinutėse, kad turi važiuoti kairiuoju kanalu, jis važiavo pačiu trumpiausiu keliu, be jokių vingių. Atvažiavęs iki Lietuvos pasienio muitinės, atidavė dokumentus pirmam muitininkui, kuris prie jo priėjo. Nieko nekeitė dokumentuose, taip, kaip jam buvo nurodyta žinutėse. Žinutės ateidavo, kad turi paduoti neteisingus dokumentus. Praėjo pasienio kontrolę, išvažiavo už muitinės teritorijos ribų, sustojo artimiausioje stovėjimo aikštelėje, kur tęsė transporto priemonės remontą. Dar prieš tai, kai važiavo pas Lietuvos muitininkus, iš žinučių pats sau galėjo daryti išvadas, kad kažkas negerai su dokumentais, arba kažkas negerai su kroviniu, bet kas konkrečiai, nesuprato. Kai sustojo aikštelėje, kur tęsė automobilio remontą, iš pradžių kalbėjosi su savo firmos vadovais, po to su tais žmonėmis, kurie jam siuntė užduotis. Jis klausė, ką daryti su priekaba, nes norėjo ja atsikratyti, kadangi įtarė, kad ten kažkas yra negerai. Tada atėjo paskutinė žinutė, kurioje jo klausė, ar turi trosą. Žinutė buvo dėl troso, kuriuo reikia traukti, o ne dėl troso su plomba. Negalėjo pats nuvažiuoti be tos priekabos, reikėjo, kad atvažiuotų kita mašina pasiimti. Po trijų valandų remonto tie žmonės pasakė, kad galvoja, kaip jam padėti, bet pagalbos taip ir nesulaukė. Vienintelį, ką paaiškino, kad važiuotų toliau. Žinutėse nurodyta, kad turi pasitikti kažkoks lengvasis automobilis, kad jie padės ir pasakys, ką toliau daryti, bet iki tų žmonių jis taip ir nenuvažiavo, sustabdė muitininkai.
Atlygis už tai, kad pristatys krovinį, nebuvo pažadėtas, tik darbo atlyginimas. Breste krovinį siuntė jo darbovietė, krovinį turėjo vežti į Lenkijos Respubliką, į Krokuvą. Žmonės, nežino, kas jie, visą laiką jį skubino, sakė, kad tas krovinys jiems yra labai svarbus, jį buvo užvaldžiusios emocijos, pasakė, kad, jei taip reikalingas krovinys, kad atvažiuotų ir pasiimtų. Dėl atsiųstų žinučių kiekio galvojo, kad kažkas netvarkoje su dokumentais, labai jau daug dėmesio jam skyrė žmonės, kurie save vadino logistais. Jie prisistatė kaip logistai, L. ir G. asmeniškai jam nepažįstami. Iš šių asmenų gavo žinutes, dalinai vykdė jų nurodymus. Negali pasakyti, ar jie buvo susiję su įmone, kurioje jis dirbo, jie prisistatė kaip logistai, kurie buvo šio krovinio užsakovai. Negalėjo patikrinti šios informacijos, jis – paprastas vairuotojas, pasakė važiuoti, jis ir važiavo. Suprato, kad vyksta kažkas negero tada, kai jam pradėjo siųsti žinutes, kam paduoti šiuos dokumentus – jaunam ar nejaunam muitininkui, jei prieitų ne tas muitininkas, kad paduotų neteisingą deklaraciją. Jis pats nepildė dokumentų muitinėje. Padavė tuos dokumentus, kurie buvo teisingi, nieko nekeitė. Nežino, kurioje vietoje buvo pakrauta puspriekabė. Kai aš ėmė automobilį su priekaba, krovinys jau buvo pakrautas. Patikrinti krovinio, kas ten yra, jis neturi galimybių. Jis važiavo iš Bresto, iki Lietuvos Respublikos atvažiavo per 3 val. Savo transporto priemonę buvo palikęs tik degalinėje prie pasienio. Dėl troso –pirmą kartą matė tokį savadarbį dalyką, buvo sujungta ne kaip plombos, o iš kitos pusės, buvo padaryta gudriai, mokant, nepastebimai. Prieš perimdamas automobilį Baltarusijoje, vizualiai jį apžiūrėjo. Tolimųjų reisų vairuotoju dirba virš 8 metų. Šiame pasienyje procedūra jam nelabai žinoma, nes čia buvo tik antrą kartą. Paprastai dalyvaudavo kraunant krovinį į puspriekabę, šį kartą nedalyvavo. Nieko neįprasto dėl tokios procedūros nebuvo. Pažiūrėjo, ar yra visos plombos iš išorės, dokumentus ir važiavo. Pažiūrėjo, ar yra plombos, vizualiai nebuvo įmanoma pamatyti.
Neutralioje juostoje tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasienio automobilio kairysis ratas užsikirto. Po truputį galėjo judėti. Automobilius eilėje lenkė Baltarusijoje, kai forminosi Baltarusijos muitinėje. Tai darė, nes žmonės prašė pasistengti greičiau važiuoti, jie neaiškino, kokiu tikslu. Gal taip ir buvo, kad jam liepė pravažiuoti iki 21 val., nes keisis pamaina. Pagrindinis susirašinėjimas, kur jis perklausia, ko iš jo nori, vyko, kai buvo Baltarusijos muitinėje. Neuždavė klausimo, kokiu tikslu reikia suspėti, iki baigs darbą konkreti muitininkų pamaina, bet pats sau išvadas darė, nes pačiam buvo kažkas įtartina. Neturėjo kitų variantų, todėl važiavo toliau, nes buvo pravažiavęs Baltarusijos muitinę.
Nesuprato, kokia problema. Pirmiausiai pagalvojo, kad kažkas netvarkoje su dokumentais, nes darbo metu man buvo taip atsitikę, kad prašė paduoti neteisingus dokumentus. Jo įmonė visada atsisakydavo tokių dalykų, nežino, kodėl žmonėms to reikėdavo, todėl ir pagalvojo, kad kažkas negerai su dokumentais. Kai pradėjo vežti krovinį, apie tai negalvojo, kai pradėjo įtarti, kad kažkas yra negerai, buvo jau prie sienos, negalėjo apsisukti ir važiuoti atgal, turėjo važiuoti į priekį. Dabar supranta, kad padarė neteisingai. Jis niekada nesakė, kad ištrynė žinutes, kiek žino, žinutes gali ištrinti abi pusės. Apie tai, kad vienoje žinutėje domisi, iš kur gauti neteisingą numerį, kurį reikia įrašyti į T1 formą, jei dokumentus reikėtų paduoti senam muitininkui, gali paaiškinti, kad rašė taip, nes tokia situacija jam buvo pirmą kartą. Deklaracijoje labai daug visko yra nurodyta, jam sakė, kad turi keisti kažkokį skaičių, buvo nesuprantama, kodėl tai turi daryti, bet jam neteko nieko ten keisti. Telefonų nebuvo apsaugojęs PIN kodu.
L. jo paklausė, ar jis važiuoja atgal, po to jie uždavė klausimą, ar šalia yra muitininkai, jis atsakė, kad taip. Jis tik atsakė į jų klausimą, iš anksto neinformavo. Žinutė su žodžiu „šikna“ reiškia, kad važiuoja atgal į pasienį, kad čia nieko gero, sunku atsakyti, ką tuo metu turėjo omenyje. Visos tos žinutės buvo tada, kai jau važiavo į Medininkų pusę ir šalia sėdėjo muitininkas. Jį muitininkas įspėjo, kad važiuodamas nerašytų žinučių, todėl parašė, kad nereikia čia rašyti, netrukdytų važiuoti. Apie tai, kokiu tikslu jį turėjo pasitikti už Lietuvos Respublikos valstybės sienos, jam neaiškino. Negavo informacijos, kas turėjo atvažiuoti su „Opel Astra“.
Jaučiasi kaltas, nes jau pats padarė sau kažkokias išvadas. Jo kaltė, kad nuvažiavo iki aikštelės ir susitikimo su tais žmonėmis, reikėjo kažką padaryti, bet nežino, ką. Įtarimai atsirado neutralioje zonoje. Neutrali zona apie 50 metrų. Kaip tik tada ir kilo visi įtarimai. Telefonas „Samsung“ jau buvo mašinoje, kai paėmė automobilį. Jam aiškino, kad tai yra darbinis telefonas ir jis visą laiką bus mašinoje. Jam paaiškino krovinių vadybininkas. Pakrovimo metu paprastai dalyvauja vairuotojas. Šiuo atveju nedalyvavo. Krovinys važiavo iš Rusijos Federacijos nuo Juodosios jūros. Vadybininkas paaiškino, kad susisieks logistas, kuris atsako už krovinį. Sakė, kad vienas logistas, bet vėliau į tą telefoną paskambino ir kitas. Nuo maršruto galima kažkiek nuklysti, sienos kirtimą parenka darbdavys, įteikia maršrutą kartu su automobilio raktais. Per Lietuvos Respubliką vyko antrą kartą. Į Lenkijos Respubliką tenka nuolatos vežti krovinius, vykdavo per Kazlovičius. Negali paaiškinti, kodėl vyko per Lietuvos Respubliką. Buvo parinktas vykimas per Šalčininkus, deklaracijoje buvo taip nurodyta, jis gavo tokį maršrutą. J., įmonės vadybininkas, pasakė, kad telefonas bus automobilyje ir kad jis yra darbinis. Telefone buvo įvestas vienintelis kontaktas – G.. Jam paaiškino, kad tas žmogus yra atsakingas už šio krovinio pervežimą. Jis važiavo iš Bresto, jam, kaip vairuotojui, nekilo įtarimų, uždarbis priklauso nuo pravažiuotų kilometrų. Sprendimus priima žmonės iš viršaus, su juo jie nesitaria.
Atsakydamas į klausimus apie susirašinėjimo turinį, paaiškino, kad negalvojo apie tai, kokios valstybės piliečiai ar gyventojai buvo L. ir G., numeris buvo baltarusiškas. Dėl žinutės „kiek mašinų iki išvažiavimo iš mūsiškių?“ ir į klausimą, kas tie „mūsiškiai“, paaiškino, kad čia klausiama apie tai, kiek mašinų išvažiuoja iš Baltarusijos. Jam sunku pasakyti, ką pagalvojo, kodėl jam rašo laiką „iki 21 val.“. Baltarusijos pusėje stovėjo galbūt apie 2 valandas. Apie tai, ką reiškia jo žinutė „kairiausias“, paaiškino, kad jam pateikė informaciją, kokiu kanalu reikia važiuoti. Telefone buvo įvestas G., o jis tik vėliau sužinojo, kad atsakinėjo kaip I.. Dėl žinutės, kad dokumentus reikia pateikti jaunam, o ne senam, ir į klausimą, kurioje vietoje buvo, kai gavo šią žinutę, paaiškino, kad kaip tik išvažiavo iš Baltarusijos muitinės ir buvo neutralioje zonoje, po tokių žinučių ir kilo mintys. Jo veiksmus visada koordinuoja kažkoks logistas, bet kalba apie kažkokius muitininkus yra nebūdinga. „Žaliaisiais“ vadina pasieniečius. Baltarusijos Respublikos pasieniečiai būna Baltarusijos valstybėje. Žinutė apie eilę jam buvo pateikta Baltarusijoje, kai formino išvažiavimą. Į klausimą, kaip suprato žinutę „atsargiai rašyk, pasienyje daug kamerų“, paaiškino, kad žmonės dėl kažko pergyveno ir bandė jį įspėti. Dėl žinutės, kad kai išvažiuos iš mūsiškių, parašytų, ir į klausimą, iš kur išvažiuos, paaiškino, kad išvažiuos į neutralią juostą iš jų (Baltarusijos) muitinės. Tuo metu, kai rašė apie „mus“, „mūsiškius“, buvo Baltarusijoje. Žinutes gaudavo, o jis stovėjo vietoje, nejudėjo. Pagal žinutes gaunasi, kad išvažiavo iš Baltarusijos 19.22 val., visą laiką stovėjo, Lietuva nepriėmė. Dėl žinutės „4 iki kanalų“ ir į klausimą, iki kokių kanalų, paaiškino, kad kairėje pusėje buvo mažas pastatėlis, jis galvojo, kad ten ir yra tie pasieniečiai, o po to išaiškėjo, kad ten yra gydytojas, kuris tikrina temperatūrą dėl pandemijos. Jam taip pat tikrino temperatūrą, tai užtruko sekundes. Dėl žinutės „iš kur paimti neteisingą numerį“, paaiškino, kad su tokia situacija susidūrė pirmą kartą ir klausė, iš kur jam paimti tą neteisingą. Jo supratimu, šią deklaraciją išduoda Baltarusijos brokeriai, jie iš anksto viską paruošia, viską surašo apie krovinį, tam dokumentui suteikiamas kažkoks numeris, jame labai daug informacijos, o jam pasako, kad paduotų neteisingą, todėl kyla klausimas, iš kur paimti, ir iš karto klausia, kokia jo atsakomybė. Jis suprato, kad jei paduos neteisingą dokumentą, bus kažkokia atsakomybė. Tuo metu, kai rašė žinutę „trečias iki Lietuvos pasienio“, buvo kažkur prie gydytojo. Dėl žinutės „mūsų stovi iki 21“ ir į klausimą, kas „stovi iki 21“, paaiškino, kad jie turėjo galvoje, jog pamaina dirba iki 21 val. Dėl žinutės „valanda liko“ ir į klausimą, iki ko liko valanda, paaiškino, kad valanda liko iki 21 val., jam tokią užduotį davė, kad turi suspėti iki 21 val. Į klausimą, ką turėjo atblokuoti, paaiškino, kad iš tų visų pokalbių jiems buvo žinoma, kad yra automobilio gedimas, jis bandė savo jėgomis taisyti automobilį. Po to jam parašė, kad išvažiuotų į aikštelę ir tada užsiimtų remontu, taip ir buvo. Remontavo apie 3-4 val. Neutralioje zonoje remontavo automobilį, buvo išlipęs iš automobilio jį remontuoti. Pavažiavo į priekį, kol ten niekas nevažiavo, užsiėmė automobilio remontu, netgi priėjo kiti vairuotojai, kad padėtų. Bandė kažką daryti ir atsakyti į žinutes, todėl yra ir praleistų žinučių, nes negalėjo atsakyti, be to, į kitą telefoną skambino iš firmos, bandė aiškinti, ką turi daryti. Į klausimą, ką norėjo pranešti, rašydamas „muitinė varo atgal“, paaiškino, kad, kiek pamena, jam paskambino ir paklausė, kodėl važiuoja atgal, jis atsakė, kad važiuoja atgal, nes jį siunčia. Tuo metu važiavo atgal į Medininkus. Dėl žinutės su keiksmažodžiu paaiškino, kad žmonės jau žinojo, kad važiuoja, kad šalia sėdi muitininkas, o jie vėl rašė, čia buvo pyktis, nes buvo ir gedimas, ir galvoje neaišku, kas, jie norėjo, kad atsakytų į kiekvieną žinutę, jautė, kad kyla pyktis. Parašė, kad atstotų nuo jo, nebereikia rašyti.
Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 7 d. rašto Nr. 99.3/49)-2V-9770 duomenimis, žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ 2020 m. birželio mėn. pateikta vilkiko „duomenys neskelbtini“ (kategorija N3-BC, pasirinkti metai – 2010, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 12 900 cm³, variklio galia – 300 kW, bendroji masė – 18 t) vidutinė kaina Lietuvoje – 15 530 Eur. Pagal atskirą užklausą VšĮ „Emprekis“ pateikė puspriekabės „duomenys neskelbtini“, pasirinkti metai – 2012, vidutinę kainą Lietuvoje – 8 600 Eur (t. 1, b. l. 78).
Šalies argumentai
S. V. nurodė, kad jis pripažįsta kaltę, tačiau duodamas parodymus nepripažino veikęs kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais privalomų pateikti muitinei daiktų kontrabandą, tyčia vietoj deklaruoto krovinio paslėpęs cigaretes bei melagingai deklaravęs muitinį tikrinimą atliekančiam pareigūnui, kad puspriekabėje gabenamas plieno šratų granulių ir miltelių krovinys ir tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, pažeisdamas nustatytą tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, t. y. iš esmės kaltės nepripažino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas bylos duomenis, pripažintinus įrodymais, jų visumą, daro išvadą, kad S. V. pareikštas kaltinimas dėl kontrabandos pasitvirtino.
Objektyviai, sienos kirtimas, privalomai pateikti muitinei daiktų gabenimas paslėpus puspriekabėje, deklaravus dokumentuose nurodyto krovinio gabenimą, bendra muitinė prekių vertė (2 617 394 Eur), tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, gabenimas, nustatyta apžiūros 2020 m. birželio 29 d. protokolo, daiktų apžiūros 2020 m. liepos 14 d. protokolo, Vilniaus teritorinės muitinės specialisto 2020 m. liepos 22 d. išvados Nr. 38 duomenimis, kuriais užfiksuotas kontrabanda gabentų cigarečių radimo faktas ir vieta, jų skaičius, suskaičiuota muitinė vertė, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Iš esmės kaltinamasis neigė veikęs tyčia, paaiškino, kad jam sukėlė įtarimus susirašinėjimo žinutėmis turinys, tačiau jis nežinojo konkrečiai, ar problema susijusi su kroviniu, ar dokumentais.
Kaltinamojo veikos subjektyvioji pusė nustatoma ne tik iš jo parodymų, tačiau ir vertinant kitus bylos duomenis, kiek juos patvirtina ar paneigia, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo deklaruojamą veikos turinio nežinojimą paneigia jo paties susirašinėjimo su asmenimis L., G. turinys.
Kaip matyti iš susirašinėjimo, kaltinamajam 2020 m. birželio 28 d. vykstant per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną, asmuo L. UTC+3 laiku 17.53 val. (laikas Lietuvoje ir Baltarusijoje 2020 m. birželio 28 d. nesiskyrė) klausė: „Kiek mašinų iki išvažiavimo iš mūsiškių?“, vėliau, 17.54 val., rašė: „Bandyk aplenkti“, „Ten laikas iki 21“, „Reikia suspėti“, 18.33 val. rašė: „4 eilė. Ten du muitininkai, vienas jaunas, kitas senas. Tai dokumentus reikia pateikti jaunam“. Kaltinamasis, žinutėse įvardintas I., 17.54 val. patvirtino supratęs: „Aš supratau“, 18.34 val. perklausė, kuria eile vykti: „4 kanalas ?“, 18.34 val. pranešė, kad praėjo Baltarusijos pareigūnus: „Praėjau mūsų žaliuosius“, po L. 18.36 val. prašymo pranešti, kai išvažiuos iš Baltarusijos: „Išvažiuosi iš mūsiškių, parašyk“, klausimo 19.22 val.: „Išvažiavai?“, 19.23: „?“; 19.27 val. atsakė: „Ką tik“.
Vertintina, kad kaltinamasis ir asmuo, rašęs jam žinutes, bendravo itin glaudžiai, kaltinamasis gavo detalius nurodymus dėl kiekvieno sienos kirtimo momento, buvo įspėtas laikytis konspiracijos – saugotis kamerų (L. 18.35 val. žinutė: „Atsargiai rašyk. Pasienyje daug kamerų“), jam buvo pateikti nurodymai atlikti dokumentų klastojimo veiksmus – įrašyti neteisingą skaičių (L. 19.41 val. žinutė: „Jei senas muitininkas pasiims dokumentus, tai nurodyk neteisingą T1“; 19.44 val.: „Tai vieną skaičių neteisingai parašyk“, „Paskutinį numeryje“), kaltinamasis suprato nurodymų esmę, klausė dėl pasekmių (19.55 „O jei pateiksiu neteisingą, kaip paskui su manim pasielgs?“), dėl ko buvo nuramintas (L. 19.55 val.: „Jaunas pasiims ir įformins. Pasakys tau, kad nurodytum teisingą numerį“, 19.56 val.: „Mūsų stovi iki 21“).
Atitinkamai, kaltinamasis gavo nurodymus dėl veiksmų, kirtus Lietuvos Respublikos sieną (L. žinutės) 20.38 val.: „Iš karto už užkardo, kai išvažiuosi, yra stovėjimo aikštelė. Ten atblokuosi“, 00.38 val.: „Važiuok link Merkinės. Ten pakeliui tave sutiks su avariniais žibintais“; 00.38 val.: „Opel Astra“, 00.39 val.: „Žalios spalvos“. Kaltinamasis 00.39 val. patvirtino supratęs: „Supratau“, 01:08 patikslino susitikimo vietą (01.08 paklausęs: „Už kelius, kur mokėti?“, 01.08 val. gavęs L. atsakymą: „Degalinėje“, pasitikslino 01.08 val.: „Ten, kur laukia?“), pranešė, kad buvo sustabdytas muitininkų, nepavyko, reikia nutraukti susirašinėjimą (į L. 02.56 val. klausimą: „Su tavim muitininkas?“ 02.56 val. atsakė: „Taip“, po ko 03.16 val. rašė: „Šikna“ ir 03:16: „Nereikia čia rašyti“, „Nereikia čia rašyti“).
Žemesnės instancijos teismas
Minėtas susirašinėjimo turinys, teismo vertinimu, patvirtina kaltinamojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų susitarimą bendrai veikti, kaltinamojo veiką pagal jam pateikiamus nurodymus. Teismo įsitikinimą kaltinamojo veikos subjektyviąja puse – veikus tyčia, patvirtina ir objektyvi bylos aplinkybė – maršrutas, kuriuo važiavo kaltinamasis. Kaip matyti iš byloje esančių krovinio dokumentų, kaltinamojo paaiškinimų, jis pradėjo važiuoti su kroviniu iš Bresto, t. y., nuo pasienio su Lenkija. Akivaizdu, kad vykimas iš Bresto į Krokuvą per Lietuvos Respubliką, kai nuo Bresto iki Krokuvos yra apie 472 km, tuo tarpu vien nuo Bresto iki Medininkų yra apie 363 km, kryptis priešinga, nei nuo Bresto iki Krokuvos (tolstama), ir nuo Medininkų iki Krokuvos yra apie 779 km, yra nelogiškas ir ekonomiškai nepaaiškinamas. Paties kaltinamojo parodymais, atvykęs į Lietuvą, jis norėjo atsikratyti puspriekabės – paaiškino, kad jis klausė, ką daryti su priekaba, nes norėjo ja atsikratyti, kadangi įtarė, kad ten kažkas yra negerai, t. y., suvokė, jog asmenų, su kuriais susirašinėjo, interesas yra susijęs su gabenamu kroviniu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-895/2019 pažymėta, kad daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti??? (pvz.,??? kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018).
Pažymėtina, kad automobilyje buvo gabenamas didelės vertės kontrabandinių cigarečių krovinys, dėl to, teismo vertinimu, veiką vykdžiusius asmenis siejo pasitikėjimo santykiai, kaip minėta, nors kaltinamasis siekė švelninti savo teisinę padėtį, jis pripažino suvokęs vykdęs neteisėtą veiką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo asmeninės savybės (aštuonerius metus dirba (duomenys neskelbtini), ne kartą vežęs krovinius į Lenkiją, kaip pats nurodė, anksčiau susidūręs su prašymais naudoti netikrus dokumentus) ir veikos padarymo aplinkybės yra pakankamos paneigti kaltinamojo paaiškinimą dėl tyčios jo veikoje nebuvimo. Taip pat, nors kaltinamasis deklaravo tiksliai nežinojęs veikos neteisėtumo pobūdžio, jis akivaizdžiai suvokė, jog gabena pagal sutartą planą ir atlikdamas nurodomus veiksmus, jis, paties parodymais, siekė perduoti puspriekabę (ja atsikratyti), tuo pačiu, sužinoti kontrabanda gabento krovinio turinį. Kaltinamojo deklaruojamas nežinojimas šiuo atveju neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis neabejotinai suvokė, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, jų nepateikdamas muitinės kontrolei, šiuos veiksmus atliko, veikė būdamas vykdytoju, melagingai deklaravęs muitinį tikrinimą atliekančiam pareigūnui, kad puspriekabėje gabenamas plieno šratų granulių ir miltelių krovinys, pateikdamas jam tikrus krovinį lydinčiuosius dokumentus, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinimo duomenimis, kaltinamasis gabeno prekes jas pats paslėpęs puspriekabėje. Teismo vertinimu, duomenų, kad S. V. pats būtų perpjovęs trosą, slėpęs kontrabandinį krovinį, o ne tik jį gabenęs, nepakanka, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, veikos kvalifikavimo ji nekeičia.
Tais pačiais motyvais, kuriais teismas grindžia savo įsitikinimą dėl kaltinamojo tyčia gabentos kontrabandos, suvokiant, kad krovinys, kurį gabeno, tėra priedangos, tuo pačiu, suvokiant krovinio neteisėtumą, savo rizika prisiimant gabentų daiktų rūšį ir vertę, teismas daro išvadą, kad duomenų, jog kaltinamasis tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, nepakanka. Nusikaltimas, už kurį numatyta atsakomybė BK 199² straipsnyje, yra tyčinis. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.
Teismo vertinimu, anksčiau aptarti bylos duomenys nėra pakankami pagrįsti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai disponuoja būtent akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kaltinamasis dėl kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta kaltinamojo prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, teisme jo duoti parodymai iš dalies buvo paneigti kitais bylos duomenimis.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas. S. V. Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 2, b. l. 132-133), administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas (t.2, b. l. 134), jis dirba, kaip nurodo, turi faktinę sutuoktinę, nepilnametį vaiką.
Kaltinamasis neteistas, dirba, veiką, dėl kurios kaltinamas, padarė būdamas vykdytoju, duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie veikos organizavimo, gautų didelės vertės atlygį, teismui, nagrinėjančiam bylą, nepateikta. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo asmenybė ir jo veikos pobūdis – veika padaryta dirbant vairuotoju, nėra tiek pavojingi, kad būtų daroma išvada, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skiriant tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Priešingai, atsižvelgus į darbingą kaltinamojo amžių, jo socialinius ryšius, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę – baudą. Bausmės dydis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis už nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, nedidelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nustatytinas mažesnio nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto vidurkio dydžio.
S. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2020 m. birželio 29 d., 07.15 val. (t.2, b. l. 139), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui nuo 2020 m. birželio 29 d. (t.2, b. l. 170-173), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 29 d. (t.3, b. l. 8-10). Pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui, kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirtina. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus 2020 m. liepos 2 d. prašymo duomenimis, 2020 m. liepos 2 d. darbdavys (duomenys neskelbtini)“ į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo 10 000 Eur užstatą už įtariamąjį S. V., užstato davėjas neprieštarauja, jog įrodžius įtariamojo kaltę, šis 10 000 Eur užstatas būtų įskaitytas į baudos bausmę (t.3, b. l. 40-44). Teismas pažymi, kad BPK nenumato įgaliojimų nuosprendžiu įskaityti kitų asmenų sumokėtų sumų būsimai (nepaskirtai) baudai, baudos sumokėjimo (įskaitymo) klausimai spręstini vykdymo procese. Asmuo, įmokėjęs pinigus į prokuratūros sąskaitą, turi teisę pateikti ir prašymą pinigus grąžinti.
Nusikalstama veika įvykdyta panaudojant transporto priemonę – vilkiką „DAF“ su puspriekabe, ši transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Kontrabandinis krovinys buvo gabenamas paslėptas medinėse konstrukcijose, o ne slėptuvėje, įrengtoje vilkike ar puspriekabėje. Tyrimas nenustatytiems asmenims atskirtas. Teismo, nagrinėjančio bylą, vertinimu, bylos duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad kaltinamojo darbdavys OOO „duomenys neskelbtini“ turėjo ir galėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat nėra kitų, BK 72 straipsnio 4 dalyje, 2-5 punktuose numatytų sąlygų konfiskuoti kitam juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020 pažymėta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.
Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 7 d. rašto Nr. 99.3/49)-2V-9770 matyti, kad žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ 2020 m. birželio mėn. pateikta vilkiko „duomenys neskelbtini“ (kategorija N3-BC, pasirinkti metai – 2010, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 12 900 cm³, variklio galia – 300 kW, bendroji masė – 18 t) vidutinė kaina Lietuvoje – 15 530 Eur, VšĮ „Emprekis“ pateikta puspriekabės „duomenys neskelbtini“, pasirinkti metai – 2012, vidutinė kaina Lietuvoje – 8 600 Eur, t. y., bendra konfiskuotino turto vertė – 24 130 Eur. Kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų ją įvertinti kitaip.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019 pažymėta, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Teismas daro išvadą, kad šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti pagal oficialius duomenis nustatyta konfiskuotino turto verte, esminis klausimas – konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumas. Kaip minėta, kaltinamajam neinkriminuotas nusikalstamos veikos organizavimas ar vadovavimas jai, negauta duomenų apie numatomą atlygį iš nusikalstamos veikos, iš bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas nenustatytiems asmenims. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, konfiskuojant ne turtą, o jo vertę, užtikrinami prevenciniai tikslai, tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo.
Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie S. V. turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai, baudžiamojo poveikio priemonė būtų griežtesnė už kaltinamajam skirtiną bausmę. Pažymėtina, kad atskyrus tyrimą dėl nenustatytų asmenų, išlieka tikimybė, jog bus sprendžiamas ir šių asmenų atsakomybės, tuo pačiu, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas. Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertės dalis – 10 000 Eur.
2020 m. liepos 21 d. nutarimu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. sausio 21 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas OOO „duomenys neskelbtini“ priklausančioms transporto priemonėms – vilkikui „DAF“ XF 105 410, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabei „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (t.1, b. l. 82-83). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėjantis bylą, daro išvadą, kad cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 103,33 Eur, sulaikytų medinių konstrukcijų saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 0,22 Eur, nuo 2020 m. liepos 24 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą – po 0,022 Eur, sulaikytų prekių pakavimo ir krovos darbų išlaidos – 407,38 Eur, sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidos – 259,49 Eur, sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos – 1 924,92 Eur, sulaikytos transporto priemonės – „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos – 8,47 Eur, jos saugojimo išlaidos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžys, nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 13 d. – 39,20 Eur, saugojimo išlaidos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Minsko pl., Vilnius, nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 90,75 Eur, ir nuo 2020 m. liepos 24 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą – po 9,08 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo.
2020 m. liepos 24 d. nutarimo sunaikinti daiktus duomenimis, cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklu: 250 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 249 500 pakelių cigarečių „Fest“, 100 500 pakelių cigarečių ‚Queen Menthol“, 74 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ 75 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nutarta sunaikinti (t.1, b. l. 134-135).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SM-A015F“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele A1 Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių (t. 2, b. l. 118, 120), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puspriekabės tento tvirtinimo trosas, perduotas saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių (t. 2, b. l. 118, 120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, taip pat sunaikintinos medinės konstrukcijos, perduotos saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirąjį muitinės sandėlį, adresu Janonio g. 4, Panevėžys.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, skirti bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą S. V. bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. spalio 29 d. išbūtą laiką (123 dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikyti S. V. neatlikusiu 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudos.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. V. pagal kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – suėmimą S. V. panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš S. V. transporto priemonės, vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 10 000 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš S. V. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy SM-A015F“ (duomenys neskelbtini) su SIM kortele A1 Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių (t. 2, b. l. 118, 120).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5,6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, cigarečių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 103,33 Eur, sulaikytų medinių konstrukcijų saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 0,22 Eur, nuo 2020 m. liepos 24 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą – po 0,022 Eur, sulaikytų prekių pakavimo ir krovos darbų išlaidas – 407,38 Eur, sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidas – 259,49 Eur, sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidas – 1 924,92 Eur, sulaikytos transporto priemonės – „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidas – 8,47 Eur, jos saugojimo išlaidas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžys, nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 13 d. – 39,20 Eur, saugojimo išlaidas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Minsko pl., Vilnius, nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. – 90,75 Eur, ir nuo 2020 m. liepos 24 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą – po 9,08 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas 188656838, esančią „Luminor bank“ AB Vilniaus sk., banko kodas 40100.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą OOO „duomenys neskelbtini“ priklausančioms transporto priemonėms – vilkikui „DAF“ XF 105 410, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabei „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puspriekabės tento tvirtinimo trosą, perduotą saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių (t. 2, b. l. 118, 120), medines konstrukcijas, perduotas saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajį muitinės sandėlį, adresu Janonio g. 4, Panevėžys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.