Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-468/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1A-408-468/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50802-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
S. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-468/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50802-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorams Oksanai Leontjevai, Artūrui Survilai,nuteistajam S. L.,nuteistojo gynėjui advokatui Vičeslavui Jevmenovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-17 nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. L. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019-11-30.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 9 893 Eur .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019-11-29, apie 18.51 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-17 nuosprendį pakeisti dalyje dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo.

3. Apelianto manymu, teismo nuosprendis yra neobjektyvus ir nepagrįstas, identiškas teismo baudžiamajam įstatymui. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, atlygino eismo įvykiu nukentėjusiesiems, draudimo bendrovėms sukeltą žalą, kritiškai vertina savo poelgį. Apeliantas nesutinka su konfiskuotino turto vertės nustatymu, apelianto manymu, teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies normas, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, nukrypo nuo teismų praktikos.

4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas transporto priemonės vertę rėmėsi vien tik VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma, tuo tarpu apelianto pateiktos pažymos, nurodančios kitokią, mažesnę transporto priemonės vertę (7 010 Eur, 5 537,1 Eur be PVM), nevertino, nenurodė, kodėl vienus bylos duomenis laikė įrodymais, kitų – ne. Apelianto vertinimu, nėra aišku, kokiu pagrindu VšĮ „E.“ nustatinėja transporto priemonių vertes, ar šiuo atveju nebuvo suklysta, kodėl nebuvo pareikalauta iš įmonės, kurios transporto priemonę vairavo apeliantas, dokumento, kuriuo jie įvertintų transporto priemonę, neatliktas vertės sulyginimas. Apeliantas remiasi baudžiamosios teisės doktrina, pagal kurią, kiekvienu atveju sprendžiant skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, turi būti kruopščiai derinami humaniškumo bei teisėtumo principų reikalavimai su proporcingumo principu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras taip pat skundo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo S. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma ir prašo ją sumažinti atsižvelgiant į jo pateiktą pažymą.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su transporto priemonės vertės nustatymu, nepagrįstai atmetė nuteistojo pateiktus įrodymus ir nemotyvavo tokio sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-17 nuosprendis šioje dalyje keistinas.

9. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. L. vilkiką Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teisėmis priklauso ne ją vairavusiam S. L., tačiau UAB „J.“, nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo gautos dvi išvados, susijusios su konfiskuotino vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu: VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 11 970 Eur (1 t., b. l. 23) ir apelianto teismui pateikta Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 22001010, kurioje nurodyta, kad vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 7 010 Eur (1 t., b. l. 165-167). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nepaisant to, jog byloje yra dvi išvados, kuriomis nurodoma gana ženkliai skirtinga transporto priemonės vertė, apylinkės teismas išimtinai rėmėsi tik viena iš jų (VšĮ „E.“ pažyma), tuo tarpu nuosprendyje dėl abiejų nurodytų dokumentų vertinimo ir rėmimosi/nesirėmimo vienu iš jų, nepasisakė. Tai, apygardos teismo vertinimu, laikytina BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

12. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Jeigu yra prieštaravimų tarp įrodymų, teismas turi išanalizuoti visus įrodymus atskirai, juos palyginti tarpusavyje ir tuo atveju, jeigu esančių prieštaravimų nepavyksta pašalinti, nurodyti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi ir atmeta kitus.

13. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo gautos dvi išvados dėl transporto priemonės, su kuria buvo padarytas nusikaltimas, vertės nustatymo ir apylinkės teismas nepasisakė dėl jų vertinimo, teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti specialistai/ekspertai „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ atstovas A. S. ir VšĮ „E.“ atstovas A. S. prašant patikslinti, kuri iš pažymų yra tikslesnė.

15. VšĮ „E.“ atstovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų įmonė vertina vidutines transporto priemonių rinkos vertes, tai nėra konkretaus automobilio vertinimas, krovininio transporto vertė gali svyruoti 30-40 proc. ribose dėl tam tikrų automobilio techninių savybių. Jų įmonė skaičiuodama vidutinę vertę laiko, kad vertinamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturintis jokių nei techninių, nei kosmetinių nusidėvėjimų, kitą vertus, 2007 metų gamybos automobilis gali reikalauti pakankamai daug remonto. A. S. pažymėjo, kad šiuo atveju konkretaus automobilio (Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevertino, jo neapžiūrėjo. Teismo posėdžio metu apklausiamas „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ atstovas A. S. paaiškino, kad jis apžiūrėjo automobilį, automobilio vertinime taikomas Lyginamosios vertės metodas, tai yra palyginami ne mažiau kaip trys aktyvioje rinkoje esantys tokio modelio automobiliai, išvedama vidutinė rinkos kaina lyginant, kai automobilis techniškai tvarkingas, be žymesnių apgadinimų. A. S. pažymėjo, kad vertindamas S. L. vairuotą automobilį palygino jį su tuo metu esančiomis kitomis transporto priemonėmis, vertę skaičiavo pagal ridą, techninę būklę ir komplektaciją, šiuo atveju automobilio statistinės ridos skirtumas buvo 97 622 km, tai 6 proc. pakilo automobilio rinkos vertė lyginant su palyginamaisiais ir rinkos vertė gavosi 7 010 Eur.

16. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjęs ekspertas A. S. paaiškino, kokią metodiką naudojo ir kokie apskaičiavimai įvyko, tiek VšĮ „E.“ atstovo A. S., tiek prokuroro, tiek ir apygardos teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis, kadangi VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo S. L.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 010 Eur.

17. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išieškotiną pinigų sumą konstatavo, jog į konfiskuotino turto vertę neturi būti įskaičiuotas PVM, tokios teismo išvados prieštarauja aktualiai teismų praktikai.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė fakto vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

tenkinti nuteistojo S. L. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-17 nuosprendį:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vilkiko Iveco Stralis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 010 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė