Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Donato Jatužio, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. bei 146 str. 2 d. neįrodžius, jog kaltinamasis padarė šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2016 metais, laikotarpiu nuo rugpjūčio 12 d. 12 val. iki rugpjūčio 15 d. 13 val. 48 min., ( duomenys neskelbtini)., savo namuose, neteisėtai atėmė A. M. laisvę, panaudodamas smurtą ir laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. 12 val. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 13 val. 48 min., neišleido iš savo namų, esančių ( duomenys neskelbtini)., o 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. A. M. pavykus išeiti iš jo namų ją pasivijo ir sudavė ranka vieną kartą į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nusivedė vėl į namus, nurodė lipti ant namo aukšto į palėpę ir ją ten laikė tol, kol 2016 m. rugpjūčio 15 d. 13 val. 48 min. atvyko policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A. P., jo gynėja bei nukentėjusioji – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai išteisino A. P. iš kaltinimo pagal 146 str. 2 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Visų pirma apeliaciniame skunde teigiama, jog A. M. ir išteisintasis A. P. savo pozicijas dėl parodymų davimo suderino, nes apsigyveno kartu kaip sugyventiniai. Šis skundo argumentas atmetamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. ir A. P. artimus santykius palaikė ir iki 2016 rugpjūčio 12 d., kuomet, kaip nurodoma kaltinime, A. M. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ( 2 t. 21 - 23 b. l. ). Skunde nurodoma, kad liudytoja B. K. A. M. sūnui M. M. yra sakiusi, jog A. P. smurtauja prieš jo motiną. Teismas šį skundo argumentą taip pat atmeta. Iš byloje esančių B. K. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad, priešingai nei nurodoma skunde, liudytoja B. K. pažymėjo, jog ji pati nieko nematė, teigė, jog vaikai, anūkai kieme žaidė ir jai pasigirdo, kad vyksta skandalas. Nurodė, jog A. M. dažnai lankosi pas A. P. (2 t. 22 b. l. ). Tuo tarpu liudytojas E. G. nurodė, jog su A. P. ir A. M. nurodomos nusikalstamos veikos laiku tapetavo kambarį ir jokių konfliktų ar nesutarimų tarp judviejų nebuvo (2 t. 23 b. l.). Apeliaciniame skunde pažymima, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal A. M. pareiškimą dėl neteisėto laisvės atėmimo, nurodant, kad A. P. prieš ją atliko neteisėtus veiksmus. Teigiama, jog tyrėjos G. T. kompiuteriu užpildytas prašymas, pasirašytas A. M., laikytinas tinkamu prašymu, išreiškiančiu tikrąją pirminę A. M. valią ir poziciją – nubausti A. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kolegija sutinka su skunde nurodoma aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. M. pateiktą pareiškimą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog prašymu A. M. išreiškė savo tikrąją valią – nubausti A. P.. Pažymėtina, jog A. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu prisipažino, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės, nurodė, jog jos sūnus, t. y. M. M., privertė duoti tokius parodymus (2 t. 21 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis sutiko su proceso pabaigimu baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės jam siūloma bausme, šioje konkrečioje situacijoje nepatvirtina A. P. kaltės. Pažymėtina, kad A. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog prisipažino tik dėl to, jog bijojo, kad A. M. vyras jos neprimuštų (2 t. 20 b. l. ). Tą patį patvirtino ir pati A. M., kuri pažymėjo, jog jei ką ir sakė, tai tik dėl to, jog bijojo, kad jos nenuvežtų pas vyrą, bijojo, kad nesumuštų. Tiek A. P., tiek ir A. M. teigė pasislėpę tik dėl to, kad manė, jog atvažiavo A. M. vyras jos ieškoti (2 t. 33 b. l.).

Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius apie tariamą A. P. kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, o neginčijamai A. P. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pastebėtina, kad A. M. ir apeliacinį skundą nagrinėjusiame teisme pažymėjo, jog nelaiko savęs nukentėjusiąja, gyvena kartu su A. P. bei laukia šeimos pagausėjimo ( 2 t. 72 b. l.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Grušienės apeliacinį skundą atmesti.