Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas: 1) 2009 m. gruodžio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2010 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 65 straipsniu subendrinus su 2003 m. gruodžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausme, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 1,4 punktais, 72² straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė; 3) 2013 m. gegužės 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi paskirtos 9 mėn. ir 6 d. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų ir 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 4) 2014 m. rugsėjo 12 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 3 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė; 5) 2014 m. lapkričio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2015 m. sausio 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 7) 2015 m. sausio 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2015 m. kovo 12 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. sausio 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2016 metais, laikotarpiu nuo rugpjūčio 12 d. 12 val. iki rugpjūčio 15 d. 13 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, neteisėtai atėmė A. M. laisvę, panaudodamas smurtą ir laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. 12 val. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 13 val. 48 min., neišleido iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 13 val., A. M. pavykus išeiti iš jo namų, ją pasivijo ir sudavė ranka vieną kartą į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nusivedė vėl į namus, nurodė lipti ant namo aukšto į palėpę ir ją ten laikė tol, kol 2016 m. rugpjūčio 15 d. 13 val. 48 min. atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. P. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, parodė, jog A. M. savo namuose prievarta nelaikė. Parodė, jog tomis 2016 m. rugpjūčio mėnesio dienomis kartu su A. M. ir E. G. tapetavo jo kambarį, vartojo alkoholį. Teigia, jog A. M. jo namuose buvo savo noru, savo noru vartojo ir alkoholį. Smurto prieš ją nenaudojo, kaimynė B. K. negalėjo matyti, kad jis smurtauja, nes to nebuvo. Neneigia, jog pagal M. M. pranešimą iškvietus policiją, kartu su A. M. buvo pasislėpę ant aukšto, nes A. M. bijojo savo vyro, tačiau atvykus policijos pareigūnams, abu nusileido į apačią. Matė, jog ant kelio stovi ir M. M., sakė jam, kad šis neitų į kiemą. Dėl išjungto A. M. telefono parodė, jog šį išjungė, nes A. M. vyras pradėjo siuntinėti grasinančias žinutes, kur padėjo, vėliau pamiršo, kol kitą dieną po įvykių telefoną surado jo motina. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltę pripažinęs, nes bijojo, kad A. M. už tai, kad ji lankydavosi pas jį, A. P., nesumuštų jos vyras. Šiuo metu su A. M. gyvena kartu ir planuoja kurti šeimą.

Nukentėjusioji A. M. parodė, jog su A. P. nuo 2015 m. lapkričio 15 d. palaiko artimus intymius santykius. Dėl įvykių 2016 m. rugpjūčio 11 – 15 d. paaiškino, jog tomis dienomis tapetavo su A. P. ir A. G. savo kambarį A. P. namuose, ten buvo savo noru, niekas jos prievarta A. P. namuose nelaikė, taip pat neigė, kad A. P. prieš ją smurtavo. 2016 m. rugpjūčio 15 d., prie A. P. namų atvykus policijos pareigūnams, su A. P. pasislėpė, nes bijojo savo vyro ir sūnaus. Teigia, jog jos paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu buvo melagingi, jai taip sakyti ikiteisminio tyrimo metu dėl prieš ją panaudoto smurto, laikymo prievarta nurodė sūnus.

Liudytoja B. K. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 15 d. išgirdusi gatvėje triukšmą matė, kaip A. P. ranka pastūmė A. M., sakė jai eiti namo. Kad būtų A. P. sudavęs A. M., to nematė. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu buvo užfiksuoti jos parodymai dėl smurto prieš A. M., nežino, ji pati policijai sakė, jog matė, kaip pastūmė.

Liudytojas E. G. parodė, jog yra A. P. kaimynas, kartu su juo tapetavo A. P. kambario sienas ir tomis dienomis nematė, kad A. P. prievarta ten būtų laikęs A. M., priešingai, ši yra jo draugė ir dabartinė sugyventinė.

Liudytoja policijos pareigūnė L. M. – R. parodė, jog pagal M. M. pranešimą apie pas A. P. laikomą jo motiną nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko M. M., paaiškino trumpai situaciją. Jie lankėsi A. P. namuose, ieškojo A. M.. Iš pradžių A. P. motina neigė apskritai, kad mačiusi A. M., tačiau po to, kai pastebėję užmaskuotą palėpę pradėjo sakyti, jog kviesis specialiąsias tarnybas, A. P. atidarė duris bei pradėjo sakyti, jog su A. M. viskas gerai, A. M. neleido net įsiterpti. Jie pasakė, kad nori pabendrauti su A. M., jei ši patvirtins, kad ji savo noru yra A. P. namuose, jie išvyksią. Matė, kad A. M. su jais, policijos pareigūnais, vengia prie kaltinamojo ir savo sūnaus kalbėti, atrodė išsigandusi. Pakalbėjus su A. M. atskirai, ši sakė, kad nori išvažiuoti, sakė, kad A. P. neatiduoda jos daiktų. Pasiūlius rašyti pareiškimą, A. M. sutiko, sakė, jog turi pretenzijų A. P.. Liudytoja parodė, jog bendravo ir su B. K., kuri teigė mačiusi, kaip A. P. jėga A. M. parsivedė atgal į namus. Tiek A. M., tiek A. P. buvo neblaivūs, tačiau A. M. situaciją aiškino normaliai, teigė, jog iš pradžių pas A. P. buvo savo noru, paskui, kiek jie suprato iš A. M., pas A. P. buvo ne savo noru, nes jos artimieji ir sūnus negalėjo su ja susisiekti, A. M. sūnus sakė, kad paskambinus motinai fone girdėjosi vyro balsas ir telefonas iškart buvo išjungiamas.

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, jog pagal pranešimą apie tai, kad A. P. prievarta savo namuose laiko moterį, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten su juos pasitikusiu moters sūnumi nuėjo į A. P. namus, ten buvusi A. P. motina sakė, kad sūnaus ir tos moters nėra, jie yra išėję. Tačiau užlipus į antrą namo aukštą pastebėjo duris ir suprato, kad už jų kažkas yra ir jų neįleidžia. Pasakius, kad jeigu durys bus neatidarytos, bus iškviesti ugniagesiai, išpjauta skylė, po ko durys atsidarė, už jų matė A. P. ir moterį, kaip paaiškėjo, A. M.. Pareikalavus nulipti, nei A. P., nei moteris nelipo, tačiau pasakius, kad jie neišvažiuos, kol nenulips, nes gavę pranešimą apie prievarta laikomą moterį, abu nulipo į apačią. Moters sūnus paprašė leisti pasikalbėti su motina, jie pasikalbėjo, po ko moteris pasakė, kad rašys pareiškimą, nurodė, kad yra paslėpti jos daiktai. Atvykus į policijos komisariatą A. M. parašė pareiškimą, jis ją apklausė, A. M. apklausos metu tvirtino, kad buvo laikoma prievarta, po to, kai A. P. išėjo pas kaimynus, ji išėjo iš A. P. namų, tačiau šis pasivijęs ją parsivedė į namus iki kol jie atvažiavo. Neneigia, jog abu buvo neblaivūs, tačiau A. M. parodymai buvo nuoseklūs, jis ją apklausė ir surašė protokolą.

Liudytoja policijos pareigūnė G. T. parodė, jog ji surašė prašymą, kuriame nurodė, kad A. M. prašo tęsti tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, A. M. teigė, jog jai dėl A. P. smurto prieš ją buvo sukeltas fizinis skausmas. Liudytoja parodė, jog ji apklausė ir įtariamąjį A. P., šis kaltės neneigė, tačiau kalbėjo apie tai, kad buvo girtas ir kai kurių aplinkybių nepamena.

Liudytojas M. M. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį vieną dieną paskambino jo motina ir pasakė, kad ją muša, fone girdėjosi riksmai, triukšmas, po ko telefonas išsijungė. Prieš išsijungiant telefonui motina spėjo pasakyti, kad jos neišleidžia, ji bandė pabėgti, bet jai sudavė per nugarą ir įsitempė atgal į namus. Po skambučio jis iškart nuvažiavo pas A. P., su kuriuo motina paskutiniu metu bendravo, namus, tačiau niekas jo į vidų neįsileido, A. P. motina sakė, kad jo, liudytojo, motinos nėra. Jis nuėjo pas kitoje gatvės pusėje gyvenančią kaimynę, ši teigė, kad motina pas A. P. yra, laikoma uždaryta. Jis iškart paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams matė, jog šie ieškojo motinos po namą, ūkinį pastatą, vėliau, kiek žino, motiną rado ant aukšto. Po to, kai atsirado motina, jis įėjo į namo vidų, pabendravo su ja. Matė, kad ši yra neblaivi, pavargusi, sakė, kad nenori pasilikti pas A. P., nurodė, kad rašys pareiškimą policijai. Kartu su motina nuvyko į policiją, ten jis taip pat rašė pareiškimą. Bevažiuojant motina pasakojo, kad bandė pabėgti, tačiau A. P. ją sugavo už rankinuko, už plaukų parsitempė atgal į namus. Motina sakė, kad pas A. P. tapetavo kambarį, tačiau detalių jis nei apie kambario tapetavimą, nei apie alkoholio vartojimą neklausė. Tą dieną, kai kvietė policiją, iš šalia A. P. gyvenančios kaimynės suprato, kad motina pas A. P. būna dažnai, ten kartu jie vartoja alkoholį, konfliktuoja, kaimynė sakė, kad matė, kaip A. P. smurtavo prieš motiną. Liudytojas parodė, jog apie santykius tarp tėvų pasakyti nieko negali, tačiau kiek žino iš tėvo, sesers, tėvų santykiai nebuvo geri.

Iš įvykių registracijos žurnalo išrašo (1 t. 10 b. l.) matyti, jog 2016-08-15 13.26 val. paskambinęs M. M. pranešė, jog jo motiną pažįstamas asmuo galimai per prievartą laiko uždaręs savo namuose, smurtauja prieš ją, yra išjungęs jos telefoną, jam atvykus prie namų, į vidų niekas neįsileidžia; į įvykį išvyko policijos pareigūnas A. S.. Iš pareiškimo (1 t. 11 b. l.) matyti, jog 2016-08-15 15.18 val. pradėtas rašyti A. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog ją A. P. nuo 2016-08-12 12 val. iki 2016-08-15 14 val. A. P. savo namuose laikė prieš jos valią, neteisėtai atimdamas iš jos laisvę, be to, pas A. P. namuose liko jos telefonas NOKIA, dėl ko jai buvo padaryta 50 Eur žala; pareiškimas surašytas kompiuteriu, pasirašytas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 15-16 b. l.) matyti, jog 2016-08-15 nuo 18.09 iki 18.19 val. buvo apžiūrėtas V. P. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nieko reikšmingo nefiksuota. Iš blaivumo testo šaknelės (1 t. 24 b. l.) matyti, jog 2016-08-15 14.56 val. A. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,38 ‰). Iš liudytojo apklausos protokolo (1 t. 27-28 b.l.) matyti, jog A. M. apklausta 2016-08-15 nuo 15.49 val. iki 15.57 val., apklausos metu parodė, jog 2016-08-11 apie 12 val.., pakviesta A. P., atėjo į jo namus, o 2016-08-12 apie 12 val. A. P. niekur jos neišleido, iš jos buvo paimtas telefonas, kad negalėtų pasiskambinti; iki 2016-08-15 ji iš A. P. namų nebandė išeiti, tik 2016-08-15, apie 13 val., A. P. išėjus, ji išėjo iš A. P. namų išėjo ir ėjo į savo namus, kai pasivijęs A. P. liepė eiti atgal į jo namus, pagrasino partempsiąs už plaukų, sudavė per nugarą vieną kartą ir parstūmė į namus; atvažiavus jos sūnui M. M. prie A. P. namų, A. P. liepė lipti jai ant aukšto, užlipo pats ir jie taip ten prabuvo, kol atvykę policijos pareigūnai jų nerado; teigė, jog dėl smūgio buvo sukeltas jai fizinis skausmas, be to, pas A. P. liko jos telefonas NOKIA, kurį A. P. pasisavino. Iš liudytojo apklausos protokolo (1 t. 33-34 b. l.) matyti, jog 2016-08-17 papildomos apklausos metu A. M. nurodė, jog telefonas jai grąžintas, pretenzijų ji A. P. neturi. Iš prašymo (1 t. 35 b. l.) matyti, jog A. M. pasirašė prašymą tęsti tyrimą pagal BK 140 str. 1 d. ir nubausti A. P. už jai sukeltą fizinį skausmą. Iš liudytojo apklausos protokolo (1 t. 45 b. l.) matyti, jog 2016-08-18 apklausta B. K. parodė, jog matė, kaip 2016-08-15 iš A. P. namų išbėgusią iš matymo pažįstama moterį, vardu A., pasiveja A. P., suduoda kumščiu per nugarą, stveria už drabužių ir parsiveda pas save į namus; parodė, jog netrukus atvykęs jaunuolis jos klausė, ar ji nemačiusi jo motinos, po ko ji papasakojo tam jaunuoliui, ką mačiusi. Iš blaivumo testo šaknelės (1 t. 47 b. l.) matyti, jog A. P. 2016-08-15 17.11 val. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,54 ‰). Iš įtariamojo apklausos protokolo (1 t. 108-109 b. l.) matyti, jog 2016-08-16 apklausus A. P. kaip įtariamąjį, šis neneigė neleidęs A. M. nuo 2016-08-12 eiti namo, su ja kartu iki 2016-08-15 vartojo alkoholinius gėrimus, o 2016-08-15 paskambinus motinai, kai jis buvo išėjęs, ir pranešus, kad A. M. išėjo namo, ją pasivijo, sudavė ranka per nugarą ir parsivedė į namus, užsirakino duris, atvažiavus jos sūnui, užlipo į palėpę ir ten buvo, kol atvykę policijos pareigūnai nepareikalavo jos išleisti; nurodė, jog A. M. neleido į namus, nes bijojo, kad šios nesumuštų jos vyras; apklausos metu teigė, kad visų įvykio detalių neprisimena, nes tomis dienomis buvo girtas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau kaip 48 valandas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Prokuratūra kaltina A. P. tuo, kad jis panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją A. M. – 2016-08-15 apie 13 val. suduodamas kumščiu per nugarą, laikydamas ją namuose nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. 12 val. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. 13.48 val., nukentėjusiajai A. M. atėmė laisvę ilgiau nei 48 valandoms. Tačiau ištyrus byloje visus įrodymus nebuvo neginčytinai nustatyta, jog A. P. veiksmai atitiko BK 146 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Byloje išklausius kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, jog A. P. ir A. M. dar nuo 2015 m. lapkričio mėnesio palaikė artimus santykius, tokius santykius palaiko ir šiuo metu, bylą nagrinėjant teisme. Nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d. – 15 dienomis A. M. buvo A. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su A. P. tapetavo kambarį, jiems padėjo E. G., jie visi tomis dienomis vartojo alkoholį. Taip pat nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. A. M. iš A. P. namų išėjo į namus, tačiau ją pasivijęs A. P. jėga parsivedė atgal į namus, po ko A. M. paskambino savo sūnui M. M., pasiskundė, kad A. P. prieš ją smurtauja, neleidžia eiti namo, paprašė pagalbos. Atvykus M. M. į A. P. namą ir A. P. motinai pradėjus neigti, kad A. M. jų namuose yra, M. M. iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus, neblaivūs A. M. su A. P. rasti ant aukšto ir tik po pareigūnų reikalavimo abu nusileido į pirmą aukštą. Pristačius A. P. į policijos komisariatą ir A. M. į policijos komisariatą, A. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, A. P. – sunkus girtumo laipsnis. Policijos komisariate A. M. surašė pareiškimą, kad A. P. atėmė jai laisvę nuo 2016-08-12 iki 2016-08-15, pasisavino mobilųjį telefoną, tą pačią dieną apklausta kaip liudytoja parodė, jog A. P. prieš ją smurtavo, sukeldamas jai fizinį skausmą. Šios visos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tomis 2016-08-12 – 2016-08-15 dienomis A. M. buvo A. P. namuose, tačiau byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad ten ji buvo laikoma prieš jos valią, prieš ją buvo panaudotas smurtas, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, sukeliantis baudžiamąją atsakomybę. Teisiamajame posėdyje apklausta A. M. apskritai neigė bet kokį smurtą prieš ją, buvimą prieš jos valią A. P. namuose, parodė, jog jos parodymai apie smurtą, neteisėtą laisvės atėmimą ikiteisminio tyrimo metu yra susiję dėl jos santykių su sutuoktiniu, su kuriuo dar nėra išsituokusi ir bijo jo pykčio dėl jos santykių su A. P.. Apklausa, kurios metu A. M. minėjo apie smurtą prieš ją, buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 15 d., iškart po atvykimo į policijos komisariatą (1 t. 25-26 b. l.). Tačiau taip pat nustatyta, jog liudytojai prieš valandą iki apklausos buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumo laipsniui (1 t. 24 b. l.), kas pagrįstai gali kelti abejones dėl tokios apklausos metu duotų parodymų objektyvumo. Pakartotinai A. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, išskyrus tai, jog pasirašė kompiuteriu atspausdintą prašymą tęsti tyrimą (1 t. 35 b. l.). Tai, kad buvo smurtas, galėjęs sukelti fizinį skausmą A. M., teisiamojo posėdžio metu nebetvirtino ir liudytoja apklausta B. K., paneigusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. P., pasivijęs A. M., sudavė kumščiu šiai per nugarą, teismo posėdyje paaiškinusi, jog matė tik momentą, kai A. P. A. M. pastūmė ranka ir abu grįžo į namus. Tai yra B. K. neneigė pačios konfliktinės situacijos, tam tikros jėgos panaudojimo, tačiau nebetvirtino, kad A. P. sudavė A. M. kumščiu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo A. P. apklausos (108-109 b. l.), šis lyg ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltę pripažinęs dėl smurto, nukentėjusiosios laikymo prieš jos valią, tačiau apklausos metu tokie teiginiai, kaip „... tačiau tikrai žinau, kad neleidau jos išeiti iš mano namų,...“, „...atėmiau tokiu būdu jai laisvę be jokio pagrindo...“, formuluotės, kelia abejonių dėl šių parodymų objektyvumo, tuo labiau, jog pats A. P. apklausos metu teigė, kad visų aplinkybių dėl girtumo nepamena. Nei vienas iš šių proceso dalyvių (nei nukentėjusioji, nei liudytoja, nei pats įtariamasis) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam būtų galėję patvirtinti aplinkybes, kuriomis teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio pagrindais, galėtų pripažinti įrodymais, patvirtinančiais A. P. kaltę. Teismas kaip liudytojus apklausė policijos pareigūnus A. S., surašiusį nukentėjusiosios A. M. pirminės apklausos protokolą, G. T., užpildžiusią A. M. prašymą tęsti tyrimą, apklaususią įtariamąjį A. P., tačiau abejonių dėl nukentėjusiosios A. M., įtariamojo A. P. apklausų metu duotų parodymų objektyvumo liko (liudytojas A. S. pripažino, kad apklausos metu A. M. buvo neblaivi, liudytoja G. T. patvirtino, kad A. P. dalies aplinkybių neprisiminė dėl girtumo). Jokių kitų įrodymų, kad A. P. smurtavo prieš A. M. ar jo veiksmai parsivedant nukentėjusiąją į namus, kai ši 2016-08-15 apie 13 val. išėjo namo, sukėlė šiai fizinį skausmą, laikė nukentėjusiąją ilgiau nei 48 valandas prieš jos valią, nėra pateikta. Prokuratūra, grįsdama A. P. kaltę, taip pat rėmėsi M. M. parodymais, jog jam atvykus prie A. P. namų, niekas į namus neįsileido, ten buvusi A. P. motina neigė tą aplinkybę, kad A. M. yra pas A. P., ji rasta tik į pagalbą atvykus policijos pareigūnams, netoliese gyvenanti kaimynė sakė, kad matė, kaip A. P. jėga parsivedė motiną pas save į namus, pati motina jam sakė apie smurtą, tačiau tai gali būti tik netiesioginiai įrodymai, papildantys kitus byloje esančius įrodymus. Tokių nenustačius, remtis vien netiesioginiais įrodymais nėra pagrindo. Kita vertus, nustatyta, jog atvykę policijos pareigūnai tik po paieškos tiek A. P., tiek A. M. rado ant gyvenamojo aukšto, kaip parodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S., pareikalavus leistis į apačią, nei vienas, nei kitas nelipo į apačią, nusileido tik po to, kai pareigūnas pasakė, kad jie neišvažiuos tol, kol abu nenusileis. Toks A. M. elgesys, jeigu ji prieš tai tris paras buvo laikoma prieš jos valią, kaip yra kaltinamas A. P., prieš ją buvo smurtaujama, neatrodo logiškas. Nekalbant apie tai, kad A. M. rasta neblaivi. Tikėtina, kad tomis dienomis A. M. ir A. P., su kuriuo A. M. palaikė artimus santykius, girtaudami konfliktavo, po vieno konflikto A. M., nutaikiusi progą, buvo pasiryžusi eiti namo, tačiau ją A. P. pasivijęs jėga sulaikė bei parsivedė į namus. Tai, kad pasivijęs A. M. A. P. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, byloje taip neginčytinai nenustatyta (kaip minėta, niekas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai, o pastūmimas, apie kurį teismo posėdyje parodė liudytoja apklausta B. K., nebūtinai sukelia fizinį skausmą). Todėl pripažįstama, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jis yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Galima teigti, jog kaltinamojo A. P. veiksmai reikalaujant grįžti A. M. į jo namus galėjo atitikti BK 148 straipsnyje numatytą veiką (Žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas), tačiau įvertinus nukentėjusiosios poziciją (pretenzijų kaltinamajam neturi, apskritai neigia bet kokį smurtą, jų santykiai tuo metu neatitiko artimoje aplinkoje gyvenančių asmenų santykius), BK 148 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, šios aplinkybės nėra svarbios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. P., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.