Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjui M. K. ir jo atstovei advokatei R. B., suinteresuotam asmeniui VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovei L. P., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vitai Viduolei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. K., VšĮ „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėjas pirmame teismo posėdyje aiškino, kad nori tik bendrauti su sūnumi, kad gal jo advokatė ne taip suprato, kitame teismo posėdyje paaiškino, kad nori bendrauti su sūnumi, kad suprato, jog turi padėti vaikams, vaikai turi augti šeimoje. Turi keturis vaikus: A., J., A. ir U.. Yra pasirengęs sūnų prižiūrėti ir auklėti savarankiškai. Dirba, išlaiko šeimą. Sūnui išlaikymo neteikia, tačiau nuperka jam to, ko reikia, dovanoja dovanas. Pareiškėjo šeimos butas nedidelis, apie 36-38 m². Sūnus atskiro kambario neturėtų, gyvendamas jo namuose. Gyventų kartu su mažaisiais vaikais, tačiau priimti sūnų į savo namus gali, turi tam sąlygas. Sutuoktinė tam neprieštarauja, kad jo sūnus pas juos gyventų. Mano, kad sūnus narkotines medžiagas pradėjo vartoti dėl jo ir sūnaus motinos kaltės. Šiuo metu, bendrauja su sūnumi, žino, jog sūnaus mėnesį niekas neranda, jam paskelbta paieška. Anksčiau su sūnumi susiskambindavo, šiuo metu bendrauja SMS žinutėmis. Domėjosi, ar jis turi ką valgyti. Prašė sūnaus grįžti į jo namus ar pas globėjus, paaiškino, jog elgiasi blogai, tačiau sūnus jo neklauso, neklauso ir globėjų, elgiasi, kaip nori. Sūnus bijo, jog grįžus, jį vėl išveš į socializacijos centrą, todėl nepasako, kur šiuo metu yra. Pareiškėjas pripažino, kad prieš du mėnesius yra vartojęs alkoholį.

6. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) (toliau - socializacijos centras) atstovas ir V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai. Iš socializacijos centro gautas prašymas nagrinėti be jų. V. K. atsiliepimo nepateikė.

7. Institucija raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad šiuo metu nėra sąlygų nepilnamečiui J. K. grįžti į jo biologinio tėvo šeimą, o M. K. panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. M. K. elgesys nepasikeitė iš esmės, teigiami pokyčiai nėra stabilūs, dėl ko pareiškėjas M. K. dar nėra pasirengęs savarankiškai užtikrinti geriausius nepilnamečio J. K. interesus, todėl nėra pagrindo panaikinti jam taikomo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė teiktą išvadą raštu ir pateikė išvadą, jog nėra sąlygų J. grįžti į tėvo šeimą, o tėvui panaikinti tėvo valdžios apribojimą. Pareiškėjas nėra išsprendęs alkoholio problemos, todėl situacija nelabai pasikeitusi. J. pasižymi destruktyviu elgesiu. Nuo 2025-08-04 yra pasišalinęs iš socializacijos centro, paskelbta jo paieška. Išvadoje pateikti duomenys patvirtina, jog M. K. nesugeba laikytis nustatytų normų, todėl negalėtų to išmokyti ir vaiko. Pareiškėjo šeima gyvena socialiniame būste. Minimalios sąlygos sūnui gyventi tėvo namuose būtų, tačiau gyventi penkiems žmonėms mažame bute būtų keblu. Gyvenamasis plotas labai mažas, pareiškėjo pajamos nedidelės. Bendraujant su pareiškėjo sutuoktine V. K., ji nurodė, kad neprieštarautų jog vyro sūnus atvažiuotų pas juos, bet nenorėtų, kad nuolat pas juos gyventų. Ji nėra nusiteikusi prieš J., tačiau nurodė, jog jiems būtų sunku kartu gyventi. Atstovės teigimu, V. K. valdinga, namuose yra nustatytos taisyklės, todėl ir pareiškėjo sūnus turėtų jų laikytis. J. taip pat išreiškė didelę abejonę dėl gyvenimo tėvo namuose. Vaiko santykis su tėvu yra, tačiau tėvas neturi jam jokios įtakos. Pareiškėjas bando kalbėtis su sūnumi, bando įkalbėti grįžti į socializacijos centrą, tačiau tėvo nuomonė J. yra nesvarbi, sūnus jo neklauso. Ryšys tarp tėvo ir sūnaus yra, tačiau artimo ryšio, kad tėvas turėtų sūnaus elgesiui įtakos, kelia abejonių. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog tėvas sūnui išlaikymo neteikia, o vaikui grįžus į pareiškėjo šeimą, pareiškėjas turėtų pats išlaikyti savo vaiką, todėl kylą pagrįstų abejonių dėl vaiko grįžimo į šeimą. Atstovė nurodo, jog pareiškėjui nėra draudžiama bendrauti su vaiku, jis tą gali daryti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. K. yra J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Tėvo valdžia pareiškėjui neterminuotai buvo apribota (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į tai, jog M. K. yra visiškai atsiribojęs nuo vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo, jais visiškai nesirūpina. M. K. neturi galimybių pasirūpinti vaikais, niekur nedirba, negauna nuolatinio užmokesčio, ir sutinka, kad jam jo vaikų atžvilgiu būtų apribota tėvo valdžia neterminuotai. Esant šioms aplinkybėms, buvo nustatyta, jog ateityje M. K. ims rūpintis savo vaikais, nėra jokio pagrindo.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi J. K. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba ir nuolatiniu rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini) Nutartyje teismas nurodė, jog nepilnametis J. K., yra likęs be tėvų rūpybos, (duomenys neskelbtini) mirus vaiko motinai. Vaiko tėvas M. K. sūnumi nesirūpina, jo neaugina ir tėvo valdžios jo atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Nuo (duomenys neskelbtini) per visą šį laikotarpį vaiko tėvas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų nepilnametį į šeimą. Nepilnamečiu rūpinasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nepilnamečiui J. K. skirta vidutinė priežiūros priemonė vieneriems metams. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametis J. K. yra ugdomas (duomenys neskelbtini) centre.

11. Pažymėtina ir tai, jog nors tėvo valdžia pareiškėjui neterminuotai apribota nuo (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas nuo (duomenys neskelbtini) gyveno pas globėją. Pareiškėjas negalėjo pasirūpinti ne tik sūnumi J., bet ir kitais savo vaikais, vaikas vengė su juo bendrauti.

12. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti jam taikytą neterminuotą tėvo valdžios ribojimą, sugrąžinti jam vaiką. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tai yra minėtame straipsnyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Taigi, esminis dalykas sprendžiant tėvų valdžios ribojimo panaikinimo klausimą yra nustatyti, kad jei įrodyta, kad tėvais (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, ar pakanka įrodymų, kad tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nepakenks paties vaiko interesams.

13. Bylos duomenys patvirtina, jog po teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu, pareiškėjas savo elgesio ir gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, nesiėmė priemonių, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas, priešingai, pareiškėjas toliau vartojo alkoholį, darė nusikalstamas veikas, neteikė išlaikymo sūnui.

14. (duomenys neskelbtini) Panevėžio socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) V. ir M. K. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiama socialinė priežiūra šeimoms. Pagrindinė problema šeimoje pareiškėjo priklausomybė alkoholiui, dažni konfliktai šeimoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (2024-06-13, 2024-12-25 įvykių metu M. K. buvo neblaivus). Pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad sutuoktinis vartoja ir psichoaktyvias medžiagas ir nesiima realių veiksmų priklausomybėms spręsti. Pareiškėjo sutuoktinė teigia bijanti dėl vaikų saugumo, vyro agresijos protrūkių, jam būnant apsvaigusiam. Pažymėtina, kad pareiškėjas abejingai žvelgia į alkoholio vartojimo problemą, iš esmės nesprendžia priklausomybių problemos, šeimoje įvesdamas destrukciją.

15. 2025 m. gegužės 16 d. Panevėžio apskrities VPK rašte nurodoma, kad nuo 2023-01-01 iki 2025-05-16 pareiškėjo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dėl įvairių priežasčių buvo kviesti dešimt kartų. Paskutinis pranešimas gautas (duomenys neskelbtini), kad neblaiviam vyrui M. K. kilo suicidinės mintys, vyras neprognozuojamas. Atvykus policijos pareigūnams pareiškėjas buvo perduotas greitajai medicinos pagalbai. Smurtas naudotas nebuvo.

16. 2025 m. gegužės 19 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus pareiškėjas yra daug kartų baustas administracine tvarka pagal ANK 508 str. 1 d., 506 str. 1 d., 484 str. 2 d., 73 str. 1 d., informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Pažymėtina ir tai, jog daugumą pažeidimų padarė būdamas neblaivus.

17. 2025 m. gegužės 20 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis paskutinis pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo. M. K. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skirta reali laisvės atėmimo bausmė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, o (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Registro duomenys patirtina, jog pareiškėjas ne kartą teistas dėl įvairių nusikalstamų veikų, susijusių su asmens sveikatos sužalojimu, svetimo turto grobimu, taip pat ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

18. 2025 m. gegužės 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, jog 2022-08-03 pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi į policiją dėl neblaivaus ir agresyvaus pareiškėjo. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas pagalbos šeimai poreikis. 2024-03-29 nepilnametis A. K. apsinuodijo tėvo vartojamais medikamentais. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas pagalbos šeimai poreikis. Šeima gyvena bendrabučio tipo socialiniame būste, kuris yra pareiškėjo vardu. Butas yra 1,5 kambario, bendras plotas 36 kv. m. Pažymėtina ir tai, kad, atliekant vertinimą, pareiškėjas nurodė, kad turi problemų, vartoja alkoholį, bet stengiasi keistis. Supranta, kad šiuo metų jų namuose net nelabai yra sąlygos gyventi dar vienam žmogui, geriausiu atveju, galėtų nupirkti J. atskirą lovą, tačiau nelabai būtų, kur ją pastatyti. Šeimos pajamos nėra didelės, auginami du maži vaikai, todėl negalės skirti sūnui tiek lėšų, kiek jam šiuo metu gali skirti globėjas. Jam yra labai svarbu turėti teisę bendrauti ir matytis su sūnumi, kad vaikas galėtų pas jį atvykti pasisvečiuoti. Iš akto taip pat matyti, jog pareiškėjo sutuoktinė sutinka, jog pareiškėjas su J. bendrautų, neprieštarauja, kad vaikas atvažiuotų į namus paviešėti, tačiau mano, kad šiuo metu jų namuose nėra sudarytos sąlygos gyventi dar vienam vaikui. Yra pateikusi skyrybų prašymą, nes bijo sutuoktinio agresijos priepuolių, jam būnant apsvaigus. Pareiškėjas epizodiškai vartoja alkoholį, dažniausiai savaitgaliais, kartais negrįžta namo (savaitgaliais ir naktinis), nes yra susitarimas, kad jeigu jis vartoja alkoholį, kad negrįžtų namo. Pareiškėjas nemano, kad alkoholis ir narkotikai yra jo problema. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba, bet pareiškėjas vengia eiti į atvejo vadybos posėdžius, nes nemato tam poreikio. Iš esmės vaikais rūpinasi ji viena, vyras prie vaikų priežiūros, auklėjimo, ugdymo prisideda minimaliai.

19. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad alkoholį vartoja 15 metų, turėjo problemų su alkoholiu. Tačiau šiuo metu, t. y. 2 mėn. 5 d., yra blaivus. Gulėjo ligoninėje, gydosi. Narkotinių medžiagų nevartoja. Santuokos su sutuoktine nutraukti neketina, nes pradėjo gydytis nuo alkoholizmo.

20. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi kokių nors pastangų pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tai, kad pareiškėjas lanko AA užsiėmimus, savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas savo valia siekia iš esmės pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, t. y. į tai, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykti į bendruomenę, lankytis pas psichologą, nepakankamai skiria dėmesį gydyti turimas priklausomybes. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo lankomi AA užsiėmimai turės įtakos esminiam ir ilgalaikiam pareiškėjo elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimui.

21. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (LAT nutartis Nr. 3K-3-548-915/2015).

22. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad pareiškėjo elgesys nėra iš esmės pasikeitęs į gerąją pusę taip, kad galėtų pasirūpinti savo sūnumi J. savarankiškai, o aplinkybės, dėl kurių valdžia buvo neterminuotai apribota, nėra išnykusios. Taip teismas sprendžia įvertinęs duomenis apie besitęsiantį pareiškėjo alkoholio vartojimą, konfliktišką elgesį šeimoje. Dėl netinkamo pareiškėjo elgesio, padarytų teisės pažeidimų, ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai. Daugumos konfliktų metu pareiškėjas būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat patvirtino, jog pareiškėjas dažnai vartoja alkoholį, o, būdamas apsvaigęs, būna agresyvus. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas ne tik, kad toliau vartoja alkoholį, tačiau nepripažindamas turimos problemos, atsisako kitų pagalbos ir pats nesistengia ar nepakankamai stengiasi, kas rodo, jog pareiškėjas nemotyvuotas keistis. Iš byloje esaančių duomenų nustatyta ir tai, jog pareiškėjas sūnui neteikia išlaikymo. Duomenų, kurie pateisintų tokį pareišėjo elgesį, nenustatyta. Priešingai, šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, kaip ir tai, jog jis ne tik kad sūnui negalėtų skirti tiek lėšų, kiek jam dabar skiria globėjas, bet ir negalėtų suteikti tinkamų gyvenimo salygų savo namuose.

23. Vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų emocinius, ugdymo, fiziologinius ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (LAT nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

24. Nors byloje yra duomenų, jog pareiškėjas bando spręsti šį klausimą, stengiasi daugiau bendrauti su sūnumi, domisi sūnaus gyvenimu, bet tai daro nepakankamai, nes iš esmės savo elgesio nekeičia. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą daugiau nei šešerius metus. Daugiau bendrauti pradėjo tik nuo (duomenys neskelbtini), po sūnaus motinos mirties. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad turės pakankamų lėšų išlaikyti sūnų, kad sudarys tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas ir kt. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas negali būti vertinamas, kaip pasiruošęs pats auginti vaiką, pasikeitimai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CPK 178, 185 str.).

25. Pareiškėjo noras bendrauti su sūnumi, jį prižiūrėti, ketinimas keisti požiūrį į įstatymo numatytas pareigas savo vaikams, realiai neatliekant ir nesiimant daugiau jokių konkrečių veiksmų, neleidžia spręsti, kad, esant dabartiniam pareiškėjo elgesiui, jo gyvenimo būdui, iš esmės nebendradarbiaujant su paskirtais socialiniais darbuotojais, atsisakant pagalbos dėl turimų priklausomybių gydymo, situacija iš esmės būtų pasikeitusi, įvertinus geriausius ir sūnaus J.interesus, todėl pareiškimas dėl Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir neterminuotai apribotos tėvo valdžios sūnaus J. K. atžvilgiu panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). nutarties pakeitimo ir J. K. atžvilgiu nuolatinės rūpybos panaikinimo, socialinių globos namų „(duomenys neskelbtini) atleidimo nuo rūpintojo ir turto administratoriaus ir gaunamų lėšų tvarkytojo pareigų, ir nepilnamečio J. K. gyvenamosios vietos kartu su tėvu M. K., atmestinas (CPK 178, 185 str.).

26. Išaiškintina pareiškėjui, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, pareiškėjui nėra draudžiama bendrauti su sūnumi, bendradarbiaujant su nuolatiniais globėjais.

27. Pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 % apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat jis 100 % atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-08-12 pažymą, valstybės išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui yra 437,50 Eur. Kadangi pareiškimas atmestinas, valstybei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.