Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-11-10 · Civilinė byla Nr. e2-2071-647/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
e2-2071-647/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01205-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
A. N., A. K., N. N., L. K., A. L.
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
E. T., I. Z., UAB „Visana“, V. Š., A. K., V. L., V. A., A. A., J. A., M. Č., V. B., N. B., A. B.
Advokatai
Artūras Sebeika, Edmundas Mikučiauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2071-647/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01205-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,

dalyvaujant ieškovams A. N., A. K., jų ir ieškovų N. N., L. K., A. L. atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,

atsakovės V. S. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. N., N. N., A. K., L. K., A. L. ieškinį atsakovei V. S., tretieji asmenys – E. T., I. Z., UAB „Visana“, V. Š., A. K., V. L., V. A., A. A., J. A., M. Č., V. B., N. B., A. B., A. B., dėl statinio nugriovimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę V. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti sklypo, kadastro Nr. 4110/0800:905, esančio (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu “A”, savavališkai pastatytą stoginę, kurios plotas yra apie 9,0 kv. m ir aukštis apie 2,5 m bei pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti betoninius stulpus, pamatus, sutvarkyti sklypą, atsakovei per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams nurodytus darbus atlikti savo jėgomis ir atsakovės lėšomis, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovams su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,7854 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos žemės sklypas su statiniais, sklypo unikalus Nr. 4400-3881-2067, kadastro Nr. 4110/0800:905, esantis (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. Bendraturčiai yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 2013-04-03 Nr. 2042 ir 2016-07-12 Nr. 6280 (žr. NTR išrašo Nr. 44/1985345, 7.3 punktą), pagal kurį 3249 kv. m (0,3249 ha) sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A”, sklypo bendraturčiai naudojasi bendrai (planas su naudojimosi tvarka). 2013 metų rudenį atsakovė, neturėdama visų bendraturčių sutikimo, bendrai naudojamoje sklypo dalyje pradėjo neaiškios paskirties statybas. Dėl šios priežasties ieškovai skundu kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Buvo pateikti trys skundai: 2013-11-15, 2013-12-16 ir 2014-01-06 „Pakartotinis skundas dėl savavališkai atliekamų statybos ir rekonstrukcijos darbų”. Kadangi skunduose iš esmės buvo nurodomos tos pačios aplinkybės, siekdami neapsunkinti bylos nagrinėjimo, pateikia tik pakartotinį 2014-01-06 skundą, VTPSI registruotą 2014-01-07. Skunde ieškovai nurodė, kad bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje atsakovė V. S. pradėjo statybas: įbetonavo į žemę stulpus su armatūros strypais, pradėjo betonuoti betoninę sienelę, galimai planuodama kažkokio statinio statybas. Skunde ieškovai nurodė, kad jie prieštarauja bet kokios panašaus pobūdžio statyboms bendro naudojimo sklypo dalyje, nes ši dalis skirta sklype stovinčio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų laisvam judėjimui, vaikų žaidimų aikštelėms, gėlynams ir pan. Į visus tris skundus VTPSI atsakė 2014-01-30 raštu Nr. (2330)KL2-48 „Dėl įvykdytų darbų (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.”, kuriame nurodė, kad 2013-12-31 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas patikrinimo aktas Nr. SPA(23.6)-6. VTPSI nurodė, kad remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” „betoniniai stulpai” ir „betoninės sienelės” nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento reikalavimai, kadangi objektas nėra priskiriamas inžinerinių ar kitų statinių grupei. Atsiradus naujoms aplinkybėms, susijusioms su objektų pakitimais, t. y. ant „betoninių stulpų” bus pastatyta stoginė ar pan., VTPSI tyrimą atnaujins. Nežinia ar dėl atlikto tyrimo, ar dėl piniginių lėšų trūkumo, statybų procesas metams nutrūko. Statybas atsakovė atnaujino tik 2016 metų vasaros pradžioje ir jas baigė. Atsižvelgdami į VTPSI rašte nurodytą aplinkybę, kad VTPSI atnaujins tyrimą atsiradus naujoms aplinkybėms, t. y. ant „betoninių stulpų” bus pastatyta stoginė ar pan., 2016-09-27 ieškovai „Skundu dėl savavališkai atliekamų statybos ir teritorijos pertvarkymo darbų” vėl kreipėsi į VTPSI. 2016-12-01 taip pat pateikė skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. VTPSI atsakė 2016-10-24 raštu Nr. (23.2)2D-15324 „Dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Vilniaus raj.” ir 2017-01-12 raštu Nr. (23.2)-2D-384 „Dėl stoginės statybos sklype Sūduvių g. 22, Zujūnų sen., Buivydiškių k., Vilniaus raj.” VTPSI nurodė, kad išnagrinėjus pateiktą informaciją nustatyta, kad nurodytu adresu pastatyta stoginė (I grupės nesudėtingas statinys), kurios plotas yra apie 9,0 kv. m ir aukštis apie 2,5 m. Pažymėjo, kad pagal VTPSI prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų „Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių” 48 punktą skundų nagrinėjimas nutraukiamas, jei pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Taisyklių 46.5 punktas numato, kad skundai nenagrinėjami dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Sutinkamai su Taisyklių 50.1 punktu mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi pažeidimai – naujo nesudėtingo statinio statyba neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl skundo nagrinėjimas nutraukiamas. VTPSI pažymėjo, kad tokiais atvejais visuomet galima kreiptis į teismą. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas, tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 2 dalies 71 punktas nustato, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba. Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 40 straipsnio 5 punktas nustato, kad pastatytas statinys nugriaunamas, kai statinys pastatytas savavališkai, per teismo sprendime nurodytą terminą. Nuosekliai, atsakovės pastatytas statinys, stoginė, yra savavališka statyba, todėl turi būti nugriautas. Pažymėtina, kad ginčo statinys pastatytas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, todėl jis griautinas vadovaujantis ir Civilinio kodekso nuostatomis. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys yra pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl tokio statinio nugriovimo. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Kaip minėta, ginčo statinys pastatytas bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje. Sutinkamai su CK 4.75 straipsnio 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu buvo numatyta, kad šia sklypo dalimi naudosis visi bendraturčiai, kuriems ji yra priskirta, ir ji bus naudojama laisvam gyventojų judėjimui, vaikų žaidimų aikštelėms, gėlynams ir pan. Jokio sprendimo ar sutikimo, kurio pagrindu šioje sklypo dalyje būtų leidžiama statinių statyba, bendraturčiai nėra davę. Atsakovė faktiškai savavališkai savo asmeniniam naudojimui užėmė žemės sklypo dalį ir joje pastatė statinį, todėl jis turi būti nugriautas. Todėl, ieškovų įsitikinimu, ginčo statinio statyba negali būti įteisinta ir statinys turi būti nugriautas. Ieškovai nedavė ir neketina duoti sutikimo tokiai statybai ir neprivalo tokio nesutikimo motyvuoti. Tokiomis statybomis pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisė. Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to konstatavusi būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje c/b Nr. 3K-7-230/2010 yra išaiškinusi, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti jai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai kartu su ieškovais ir trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3881-2067, esantis Sūduvių g. 22, Buivydiškės, Vilniaus r. sav. Taipogi yra pasirašiusi 2013-04-03 sudarytą Bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. 2042 (naudojimosi tvarka). Atsakovei nėra žinomas ieškinyje nurodytas 2016-07-12 bendraturčių susitarimas, ji nėra šio susitarimo pasirašiusi ir jai nėra žinomas tokio susitarimo turinys. Be to, ieškovai teismui nėra pateikę nei vieno iš ieškinyje nurodytų bendraturčių susitarimų. Vadovaujantis naudojimosi tvarka, atsakovė naudojasi 23 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, prie ieškinio pridėtame plane pažymėta indeksu „H“. Šioje žemės sklypo dalyje yra pastatytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis 20 kv. m. užstatyto ploto garažas. Įvažiavimas į atsakovei priklausantį garažą yra iš pietinės žemės sklypo pusės, nuo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „G“. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra ir kitų tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims priklausančių pastatų, tame tarpe ir garažų, kurie prie ieškinio pridėtame plane yra pažymėti indeksais „I“, „J“, „K“, „N“. Naudojimosi tvarkoje nustatyta atsakovės teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „H“, kaip ir kitų bendraturčių teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais garažais ir kitais objektais, gali būti tinkamai realizuotos tik tuo atveju, jeigu bendraturčių naudojimosi tvarka užtikrintų kiekvienam atitinkamam bendraturčiui patekti į jų naudojamą žemės sklypo dalį bei ant jos esančius statinius. Kadangi įvažiavimas į atsakovei priklausantį garažą, kaip nurodyta aukščiau, yra iš pietinės žemės sklypo pusės, akivaizdu, kad žemės sklypo dalimi, esančia greta garažo, turi teisę naudotis išimtinai tik atsakovė. Tai yra, kiti žemės sklypo bendraturčiai neturi teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, per kurią yra vienintelis galimas patekimas į atsakovės garažą. Vadinasi, priešingai, nei nurodoma ieškinyje, žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengta stoginė, yra nėra ir negali būti skirta vaikų žaidimų aikštelėms, gėlynams ar kitoms bendraturčių reikmėms. Priešingu atveju būtų grubiai pažeidžiama atsakovės teisė naudotis jai priklausančiu garažu, nes ji neturėtų jokios galimybės į šį garažą patekti. Lygiai taip pat žemės sklypo dalimis, esančiomis greta jiems priklausančių garažų ir kitų pastatų bei užtikrinančiomis patekimą į šiuos objektus, turi teisę naudotis tik jų savininkai, įskaitant ir ieškovus. Pavyzdžiui, nei atsakovė, nei kiti bendraturčiai neturi teisės žemės sklypo dalyje, esančioje greta garažo, plane pažymėto indeksu „J“ bei priklausančio ieškovams N. N. ir A. N., arba greta garažų, plane pažymėtų indeksu „K“ ir indeksu „N“ bei taškais 98-99, priklausančių ieškovams L. K. ir A. K., įrengti vaikų žaidimo aikšteles, gėlynus ar netgi statyti savo automobilius tokiu būdu užkertant galimybę ieškovams naudotis savo garažais. Šios aplinkybės patvirtina, kad sudarant naudojimosi tvarką, bendraturčiai faktiškai yra susitarę, kad žemės sklypo dalimis, kurios užtikrina patekimą į jiems priklausančius statinius, naudosis išimtinai kiekvienas atitinkamas bendraturtis. Kitoks bendraturčių susitarimo ir naudojimosi tvarkos aiškinimas nebūtų įmanomas, nes tuomet nei vienas bendraturtis neturėtų galimybės tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais ir pagal naudojimosi tvarką priskirtomis naudotis žemės sklypo dalimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad, vadovaujantis Naudojimosi tvarka ir žemės sklypo bendraturčių susitarimu, atsakovė turi išimtinę teisę savo nuožiūra naudoti žemės sklypo dalį, esančią greta jai priklausančio garažo, plane pažymėto indeksu „H“. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatyta stoginė, negali būti naudojama jokių kitų žemės sklypo bendraturčių. Stoginės įrengimas niekaip nepažeidžia ieškovų interesų, nes kaip nurodyta aukščiau, žemės sklypo dalies, kurioje ji įrengta, kiti bendraturčiai neturi teisės naudoti savo nuožiūra, joje neturi teisės įrengti nei vaikų žaidimų aikštelių, nei gėlynų, nei naudoti kitai paskirčiai. Taipogi būtina atsižvelgti į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovų pateiktus skundus, jokių atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų nenustatė. Tai patvirtina prie ieškinio pridėtas VTPSI 2016-10-24 raštas Nr. (23.2)2D-15324 „Dėl statybos darbų žemės sklype Sūduvių g. 22, Buivydiškių k., Vilniaus raj.“, kuriame nurodoma, kad ieškovų pateikto skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Be to, ieškinyje nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie stoginės įrengimą. Ieškovai taipogi niekuomet po stoginės įrengimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, niekuomet nereikalavo jos nugriauti. Priešingai, ieškovai niekuomet neginčijo atsakovės teisės jos naudojamoje žemės sklypo dalyje įrengti stoginę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareikštame ieškinyje nurodytas reikalavimas stoginę nugriauti yra nesuderinamas su pačių ieškovų anksčiau išduotais sutikimais dėl stoginės įrengimo bei visų bendraturčių susitarimu dėl žemės sklypo naudojimo.

3. Tretieji asmenys atsiliepimų teismui nustatytu terminu nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovas A. N. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo statybos pradžios pradėjo daug metų. Prie atsakovės garažo V. S. pradėjo statyti pavėsinę, vėliau ją pastatė. Jie leidimų statyti nedavė. Kartais jo turimą garažą užstato kaimynai.

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pavėsinė pastatyta be sutikimų. Jis pats turi dalį garažo. Jo garažo kaimynai paprastai neužstato, kadangi jo automobilis būna pastatytas prieš garažą. Atsakovės garažas paverstas malkine. Vakarais pavėsinėje triukšmaujama.

Ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sklypo dalis bendram naudojimuisi buvo paskirta jau esant statiniams. Kalbėti apie žodinius susitarimus nagrinėjamu atveju nėra prasmės. Atsakovė neginčija pačios statybos fakto.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal bendravimo tvarką bendraturčiai susidarė, kad netrukdys vienas kitam naudotis asmeniniu turtu, sklypo dalyje esančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovė statydama pavėsinę nieko nepažeidė, išskyrus tuo metu galiojusį Statybos įstatymą. Pažeidimas iš esmės buvo formalus, nepažeidė kitų bendraturčių teisių. Šiuo metu bendraturčių susitarimo įstatymų leidėjas nevertina kaip statybą leidžiančio dokumento. Tokio statybą leidžiančio dokumento pradedant statybą nėra. Vertinant susitarimo sąlygas reikia vertinti, kokia yra šalių valia.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Liudytoja I. R. nurodė, kad yra atsakovės dukra. Visi kaimynai gyvena pirmame aukšte, jie antrame. Žodinis susitarimas buvo. Kaimynai sutiko, po to persigalvojo. Pavėsinė niekam netrukdo. Kiekvienas savininkas naudojasi įvažiavimu į garažą. 2013 m. ieškovai, išskyrus A. L. davė sutikimą statyti pavėsinę.

Šalies argumentai

L. O. K. nurodė, kad yra šalių kaimynas. I. Z. yra jo motina. Problema yra ta, kad daugiabučiui priklauso žemės sklypas. Pavėsinė niekam nemaišo, puošia aplinką. Mano, kad pavėsinė turėtų likti. Tarp kaimynų yra susitarimas naudotis tam tikromis bendro naudojimosi teritorijomis. Apie sutikimą statyti pavėsinę nieko pasakyti negali. Mano, kad niekas neprieštaravo pavėsinės statybai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3881-2067, kadastro Nr. 4110/0800:905, esančio (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. vieni iš bendrasavininkių. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad yra įregistruotas juridinis faktas – sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. žemės sklypu Nr. 4400-3881-2067. Įregistravimo pagrindas - 2013-04-03 Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 2042, 2016-07-12 Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 6280. Iš byloje esančių dokumentų, pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė žemės sklypo dalyje, matininko D. V. 2015-04-23 parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A”, kuria bendraturčiai naudojasi bendrai, pastatė pavėsinę. Su nurodytomis aplinkybėmis šalys sutinka.

6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovai N. N. ir A. N. dar 2013 metai kreipėsi Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės vykdomų darbų bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, vėliau buvo pateikti ir kiti skundai.

7. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2016-12-31, 23 str. 1 d. 5 p. buvo nustatyta statybą leidžiantys dokumentai, tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

8. N. S. įstatymo redakcijoje 2 str. 71 p. numatė, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o 23 str. 28 d. numatė, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

9. CK 4.103 str. 1 d. nurodyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

10. CK 4.75 str. 1 d. numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė neturėdama statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo bendraturčių sutikimo pradėjo statybas ir savavališkai pastatė nesudėtingą statinį – pavėsinę.

12. Nors liudytoja I. R., kuri yra atsakovės dukra, todėl jos nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, ir nurodė, kad 2013 metais ieškovai, išskyrus A. L. davė sutikimą statyti pavėsinę, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovai N. N. ir A. N. dar 2013 metais kreipėsi Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės vykdomų darbų bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, o duomenų apie rašytinį ieškovų sutikimą dėl pavėsinės statybos byloje nėra. Todėl teismas laiko, kad ieškovų sutikimo statyti pavėsinę atsakovė neturėjo.

13. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog pažeidimas iš esmės formalus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių, ar jog žemės sklypo dalimi, esančia greta garažo, turi teisę naudotis išimtinai tik atsakovė. Teismas pažymi, kad atsakovė garaže yra įsirengusi malkinę, garažo durys yra kitoje pusėje nei pastatyta pavėsinė. Duomenų, jog bendraturčiai susitarė, kad prie garažo esančia žemės sklypo dalimi garažo savininkas gali naudotis išimtinai savo nuožiūra ir statyti statinius savo nuožiūra byloje nėra.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybės, ieškinys tenkintinas pilnai, įpareigojant atsakovę savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti sklypo, unikalus Nr. 4400-3881-2067, kadastro Nr. 4110/0800:905, esančio (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., bendro naudojimo dalyje, matininko D. V. 2015-04-23 parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A”, savavališkai pastatytą pavėsinę, kurios plotas yra apie 9,0 kv. m ir aukštis apie 2,5 m bei išardyti betoninius stulpus, pamatus, sutvarkyti sklypą. Teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą, į tai, kad ieškovai nurodė, jog pavėsinės buvimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovų prašomas 2 mėnesių terminas laikytinas optimaliu ir pakankamu nugriauti nesudėtingą statinį.

15. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

16. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovų reikalavimas suteikti teisę jiems patiems nugriauti atsakovės savavališkai pastatytą pavėsinę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.

17. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d.).

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 42,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti sklypo, unikalus Nr. 4400-3881-2067, kadastro Nr. 4110/0800:905, esančio (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., bendro naudojimo dalyje, matininko D. V. 2015-04-23 parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A”, savavališkai pastatytą pavėsinę, kurios plotas yra apie 9,0 kv. m ir aukštis apie 2,5 m bei išardyti betoninius stulpus, pamatus, sutvarkyti sklypą, o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę ieškovams, t. y. A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nugriauti pastatytą pavėsinę bei išardyti betoninius stulpus, pamatus, sutvarkyti sklypą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 531,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42,56 Eur (keturiasdešimt du eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius