Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, ir

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, teistas 2013-01-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinama tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo, bei viešai žodžiu pažemino žmogų:

2013 m. vasario 7 d., Klaipėdos miesto AVPK Klaipėdos m. pirmame PK V. D. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 16 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S.Daukanto g.8, Klaipėda, ją užpuolė I. V. ir O. K.. Jie ją tardė, kibo, neleido išeiti iš teismo pastato. 2013 m. vasario 12 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo sekretoriato darbuotojos nurodė, kad nematė teismo vestibiulyje vykusio konflikto. 2013 m. vasario 20 d. M. K. tyrėjui nurodė, kad neva matė, kaip I. V. neleido V. D. išeiti iš teismo pastato, ant jos šaukė. O. K. grasino V. D. ir ją užsipuolė. 2013 m. vasario 12 d. teismo ūkvedė N. R. nurodė, kad negali pateikti vaizdo įrašo patvirtinančio V. D. pareiškime minimus faktus. Apklausus O. K. ir I. V., tyrėjas M. G. 2013 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą Nr.31NT-2361941-13 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. V. atžvilgiu. 2013 m. kovo 6 d. išsiųstas V. D. pranešimas dėl jos rašyto pareiškimo, išaiškintos teisės apskųsti šį priimtą sprendimą. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas.

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo, bei viešai žodžiu pažemino žmogų:

2010 m. gruodžio 10 d., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ąjame PK, užregistruotas M. K. pareiškimas Nr.0110000681591, kuriame nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 10 d., apie 09 val., į namus, Kretingos g.79-49, Klaipėdoje, atėjo žmona O. K., dukra P. V. ir žentas I. V., kurie kabinėjosi, neišleido išeiti iš buto, jį stumdė. M. K. nurodo dėl to patyręs fizinį skausmą. Apklaustas I. V. visus pareiškime nurodytus faktus paneigė ir pridėjo video įrašą, iš kurio matyti, kad I. V. nenaudojo smurto prieš M. K.. Tyrėjas R. Š. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.01100006815 91.

Be to, 2010 m. gruodžio 7 d. M. K. kreipėsi į Klaipėdos AVPK l PK ir apkaltino I. V. televizoriaus, rūbų, auksinių dirbinių vagyste. 2010 m. gruodžio 16 d. M. K. išsiųstas pranešimas, kad išnagrinėjus jo pareiškimą Nr.0110000669827, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Be to, 2013 metų sausio 07-09 d. M. K. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto l PK, pranešdamas, kad O. K. ir I. V. atėję į jo namus pavogė 1000 Lt ir bačką kopūstams raugti.

Kaltinamoji V. D. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S.Daukanto g.8, Klaipėda, dalyvavo teismo posėdyje civilinėje byloje dėl M. K. ir O. K. santuokos nutraukimo, buvo apklausiama kaip liudytoja. Pasibaigus posėdžiui, išėjus iš teismo posėdžių salės, ją sustabdė I. V. ir ėmė kalbėti visokias nesąmones. Jis užstojo išėjimą ir neleido V. D. išeiti iš pastato. Tada iš teismo posėdžių salės išėjo O. K., klausinėjo V. D., kodėl ji liudijo byloje. Išsigandusi tokio I. V. ir O. K. elgesio, V. D. sekančią dieną kreipėsi į policiją su prašymu juos nubausti. Rašydama policijos įstaigoje pareiškimą, ji nesiekė įžeisti ar pažeminti I. V. ar O. K., norėjo apginti savo teises.

Byloje yra 2013 m. vasario 7 d. p V. D. pareiškimas, rašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate (ROIK Nr. 0113000060219). Pareiškime nurodyta, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 14 val., V. D. atvyko į Klaipėdos miesto apylinkės teismą liudyti civilinėje byloje. O. K. 2010 m. rudenį O. K. paprašė V. D. paliudyti teisme jos skyrybų su M. K. byloje. V. D. nesutiko liudyti. 2011 m. O. K., atėjusi į V. D. sodą, garsiai kalbėjo su jos drauge Valentina. O. K. pasakė, kad, jeigu V. D. neatvyks į teismo posėdį, tai konvojaus bus pristatyta prievarta. Išsigandusi V. D. sužinojo teismo posėdžio datą ir atvyko į teismo posėdį. Teisme davė parodymus ir po apklausos išėjo iš salės. Prie jos priėjo vyriškis ir pradėjo tardyti. Jis sakė V. D.: „tu su ja pažįstama 25 metus, kaip tu galėjai liudyti prieš ją. Tu ką, manęs neatpažįsti?“. V. D. atpažino, kad šis vyriškis yra O. D. žentas I. V.. I. V. pasakė, kad stovėdamas už durų girdėjo V. D. parodymus. V. D. norėjo nueiti, tačiau I. V. ją pasivijo, sustabdė ir toliau tardė. Priėjo O. K. ir nedavė V. D. išeiti, rėkė, kad ši atiduotų O. K. 20 Lt. Tuo metu iš teismo posėdžių salės išėjo M. K. ir padėjo V. D. išeiti iš pastato į lauką. V. D. dėl šio įvykio patyrė stresą. Prašo policiją išsiaiškinti šį įvykį (b.l. 89).

2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjas M. G. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos O. K. ir I. V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad jie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) (b.l. 92).

K. M. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su buvusia sutuoktine O. K. ir žentu I. V. santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Nuo 2010 m. jie kartu negyvena.2010 m. gruodžio 10 d. į jo namus, (duomenys neskelbtini), atėjo O. K., žentas I. V. ir dukra P. V.. Jie neleido M. K. išeiti į parduotuvę, bute viską filmavo. O. K. aiškino, kad M. K. yra girtuoklis. Jie provokavo M. K., kad jis sudaužytų kamerą. I. V. stumdė M. K.. M. K. dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijoje. Pareiškime nurodė viską taip kaip buvo. Šiuo pareiškimu siekė, kad būtų nubausti jį nuskriaudę asmenys, tačiau nesiekė apšmeižti ar įžeisti O. K. ir I. V..

2010 m. lapkričio 29 d. M. K. išvažiavo į sodą, o O. K. pasiliko namuose. Vakare grįžęs iš sodo, žmonos namuose neberado. Iš buto dingo M. K. drabužiai, televizorius, žmonos drabužiai, indai, auksiniai žiedai. M. K. dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti tyrimą. Pareiškime nurodė, kad minėtus daiktus galėjo paimti jo žmona O. K. ir žentas I. V., nes viena žmona visko negalėtų panešti. 2012 m. lapkričio 11 d. grįžęs iš sodo į savo namus, M. K. pasigedo pinigų – 100 Lt. Pinigai buvo susukti į ritinėlį ir paslėpti lovoje po pagalvę. Šiuos pinigus M. K. buvo pasiskolinęs advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat balkone neberado metalinės bačkos kopūstams raugti. Dėl šio įvykio M. K. taip pat kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį yrimą. Pareiškime jis nurodė, kad raktus nuo jo buto turi I. V. ir O. K.. Atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą. M. K. , rašydamas pareiškimus policijai, siekė, kad policija išsiaiškintų įvykio aplinkybes ir surastų pavogtus daiktus. Jis nenorėjo apšmeižti ir pažeminti O. K. ir I. V..

Byloje yra M. K. 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškimas, rašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui (ROIK Nr. 0110000681591). Pareiškime M. K. nurodo, kad 2010 m. gruodžio 1 d., apie 9 val., į jo namus, (duomenys neskelbtini), atėjo žmona O. K., žentas I. V. ir duktė P. V.. Jie bute viską filmavo, nenorėjo išleisti M. K. išeiti į parduotuvę nusipirkti pieno. M. K. pradėjus šaukti, jį išleido. Visi šaukė ant I. K., žmona aiškino, kad jis yra girtuoklis. I. V. stumdė M. K., neleido išeiti iš buto. Dėl to M. K. patyrė fizinį skausmą. M. K. prašo policijos pareigūnų pasikalbėti su O. K., I. V. ir P. V., kad jie paliktų M. K. ramybėje (b.l. 27).

2010 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjas R. Š. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. K. 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškimo. Nutarime nurodyta, kad M. K. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 14 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnyje, vadovaujantis BPK 407 straipsniu, gali kreiptis į teismą su privataus kaltinimo skundu (b.l. 31).

Byloje yra M. K. 2010 m. gruodžio 7 d. pareiškimas, rašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui (ROIK Nr. 0110000669827). Pareiškime M. K. nurodo, kad 2010 m. lapkričio 29 d., apie 12 val., M. K. išvažiavo į sodą, o žmona O. K. pasiliko namuose. Paskutiniu autobusu grįžęs į namus, M. K. neberado žmonos ir šuniuko. Balkonas buvo praviras. Kambaryje nukabintas šviestuvas, iš spintos dingo M. K. chalatas, kepurė, žmonos rūbai, patalynė ir rankšluosčiai. Iš kito kambario dingo žmonos batai. Iš virtuvės dingo mikrobangų krosnelė ir kiti daiktai. Taip pat buvo išneštos krištolinės vazos, auksiniai dirbiniai, tarp jų M. K. vestuvinis žiedas ir vyriškas auksinis žiedas. M. K. įtaria, kad šiuos daiktus galėjo paimti I. V. ir jo žmona Olia (b.l.32).

2010 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjo R. Š. teikimu M. K. skundo nagrinėjimas buvo užbaigtas. Teikimas motyvuojamas tuo, kad O. K. ir I. V. veikoje nėra nusikaltimo ar teisės pažeidimo požymių, o tarp pareiškėjo ir minėtų asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai (b.l. 35).

Prie baudžiamosios bylos prijungta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 31-1-01827-12, pradėta pagal M. K. 2012 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariatui rašytą pareiškimą. Pareiškime M. K. nurodo, kad 2012 m. lapkričio 1 d. grįžęs namo iš sodo pastebėjo, kad bute buvo svečių. Balkone pasigedo bačkos kopūstams raugti, 40 Lt vertės. Po pagalve pasigedo suvyniotų į popierių pinigų – 1000 Lt. Iš namų prapuolė ir užrašų knygutė su dokumentais ir pinigais – 450 Lt. Knygutė atsirado pirmojo policijos komisariato patalpose, ant laiptų. M. K. paskambino policijos komisariato budėtojas ir liepė atvažiuoti pasiimti dokumentus. Apžiūrėjęs knygutę pinigų joje neberado. Raktus nuo buto turi P. V., I. V. ir O. K. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 31-1-01827-12, b.l. 7).

2013 m. gruodžio 3 d. dėl šio M. K. pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 31-1-01827-12, b.l. 1).

2013 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės G. S. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 31-1-01827-12, b.l. 7).

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad kaltinamasis M. K. buvęs jos sutuoktinis, o V. D. buvusi jos draugė. O. K. ir M. K. visą santuokinį gyvenimą nesutarė, M. K. mušdavo O. K.. O. K. kartais kreipdavosi dėl sumušimo į policijos įstaigą, o kartais ir nesikreipdavo. Su V. D. ji draugavo apie 20 metų, sutarė puikiai. M. K. pas V. D. dažnai lankydavosi, padėdavo jai. 2010 m .O. K. neapsikentusi M. K. smurto, nusprendė su juo išsiskirti ir išėjo gyventi pas dukterį. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo neprašė V. D. liudyti teisme. V. D. pati atvyko į teismo posėdį ir liudijo prieš O. K.. Po teismo posėdžio nei I. V., nei O. K. nepurtė ir nelaikė V. D., netrukdė jai išeiti iš teismo pastato. 2010 m. gruodžio mėn. O. K., I. V. ir P. V., norėdami, kad kuo greičiau būtų ištirta byla, nuėjo pas M. K. į namus. M. K. niekas nemušė ir nestumdė. Jis tik atidaręs duris ėmė rėkti, kad jį muša. Televizoriaus iš M. K. namų ji neėmė, jis iki šiol stovi kambaryje. Kartais O. K. ateina į M. K. butą, nes turi raktą ir jos asmeniniai daiktai yra šiame bute. Jokių auksinių dirbinių ir papuošalų jie neturėjo. O. K. turėjo tik vieną senai mamos padovanotą auksinį žiedelį. M. K. jai auksinių papuošalų nedovanojo ir pats tokių papuošalų neturėjo. Bačka kopūstams raugti yra pas O. K.. Ji bačką pasiėmė matant M. K.. Pinigų – 1000 Lt iš M. K. lovos neėmė. M. K. rašyti pareiškimai, kuriose išdėstyta melaginga informacija, labai įžeidė ir įskaudino O. K.. O. K. manymu, pareiškimus M. K. rašo tam, kad galėtų jais pasinaudoti civilinėje byloje dėl ištuokos ir įrodyti O. K. kaltę dėl nutrūkusios santuokos.

Nukentėjusysis I. V. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jo uošvis. M. K. parašė pareiškimą policijoje, kad I. V. neva sumušė M. K. sode. Po šio pareiškimo 2010 m. gruodžio 10 d. I. V., P. V. ir O. K. nuvažiavo į M. K. namus surengti akistatą. Jie filmavo susitikimą su M. K., nes jis keistas žmogus, todėl bijojo, kad vėl ko nors neprisigalvotų. M. K. namuose jo niekas nemušė ir nestumdė, tačiau M. K., matydamas, kad yra filmuojamas, garsiai šaukė. Vaizdo įrašą pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl baudžiamoji byla buvo nutraukta. 2010 m. gruodžio 7 d. I. V. nebuvo M. K. namuose ir jokių jo daiktų nepaėmė. 2013 m. liepos 9 d. iš M. K. namų jokių pinigų ar bačkos kopūstams raugti jis nepaėmė. 2013 m. V. D. liudijo teisme civilinėje byloje dėl M. K. ir O. K. santuokos nutraukimo. V. D. daug purvo pylė ant O. K.. po teismo I. V. kalbėjosi su V. D., tačiau jos netardė ir nelaikė. Policijos pareigūnai pranešdavo apie M. K. parašytus pareiškimus, pareigūnai atvykdavo ir į I. V. namus, kviesdavo jį į policijos įstaigą paaiškinimams pateikti. Dėl nuolatinių policijos pareigūnų apsilankymo pablogėjo I. V. reputacija kaimynų tarpe, jis turėjo jiems paaiškinti šių apsilankymų priežastis. Be to, savo neteisingais pareiškimais M. K. ir V. D. jį įžeidė ir pažemino.

Liudytoja P. V. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jos tėvas. Prasidėjus tėvų skyrybų procesui, M. K. ėmė rašinėti policijos įstaigoms pareiškimus, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl O. K. kaltės. Visus tyrimus dėl M. K. pareiškimų policija nutraukė. Tačiau dėl tokių M. K. pareiškimų buvo labai nemalonu. Į P. K. ir I. K. namus atvykdavo policijos pareigūnai, kaimynai ėmė klausinėti apie pareigūnų apsilankymo priežastis. Savo iniciatyva I. V. ir P. V. į policijos įstaigas nevaikščiodavo, tačiau dėl M. K. pareiškimų buvo priversta šiose įstaigose nuolat lankytis.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. D. ir kaltinamojo M. K. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

O. K. ir I. V. kaltina V. D. tuo, kad ji 2013 m. vasario 7 d. policijos įstaigai pranešė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastate ją užpuolė I. V. ir O. K., tardė neleido išeiti. Nukentėjusiųjų teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės, todėl juos pažemino ir įžeidė, bei pakirto kitų asmenų pasitikėjimą nukentėjusiaisiais. Nustatyta, kad 2013 m vasario 7 d. nukentėjusieji O. K. ir I. V., bei kaltinamoji V. D. dalyvavo civilinėje byloje dėl M. K. ir O. K. santuokos nutraukimo. Nukentėjusieji patvirtino, kad pasibaigus posėdžiui jie su kaltinamaisiais susitiko už posėdžių salės durų, kalbėjosi, tačiau V. D. nepuolė, nestumdė ir netardė. 2013 m. vasario 7 d. p V. D. pareiškime, rašytame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate (ROIK Nr. 0113000060219), nurodyta, kad pasibaigus teismo posėdžiui I. V. priekaištavo V. D., kad ši liudijo teisme, „“tardė“ ją ir neleido išeiti į lauką, o O. K. rėkė, kad V. D. atiduotų 20 Lt. Šiuo pareiškimu V. D. prašo policiją išsiaiškinti įvykį (b.l. 89). Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. bei kaltinamosios V. D. įvyko konfliktas, kurį abi šalys vertina ir interpretuoja skirtingai. Šio konflikto metu nukentėjusiųjų elgesį (pareiškime šį elgesį apibūdina žodžiais: „tardė, neleido išeiti į lauką) pati V. D. vertina, kaip jos teisių suvaržymą, todėl ir prašė policijos pagalbos išsiaiškinant , ar I. V. ir O. K. veikoje yra teisės pažeidimo požymiai.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Teismo nuomone, kaltinamoji V. D., 2013 m. vasario 7 d. kreipdamasi į policijos įstaigą ir minėtame pareiškime išdėstydama savo subjektyvią nuomonę apie teismo pastate tarp jos ir nukentėjusiųjų I. V. bei O. K. įvykusį konfliktą, neabejojo savo nuomonės teisingumu ir tikrumu, pareiškime pateikta informacija siekė apginti savo teises (teismas šiuo atveju nesprendžia, ar V. D. teisės buvo pažeistos) ir nubausti nukentėjusiuosius, o ne pažeminti ar paniekinti juos, todėl jos veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.

O. K. ir I. V. kaltina M. K. tuo, kad jis 2010 m. gruodžio 10 d., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ąjam PK pranešė apie tai, kad 2010 m. gruodžio 10 d. į jo namus, atėjo žmona O. K., dukra P. V. ir žentas I. V., kurie kabinėjosi, neišleido išeiti iš buto, jį stumdė, M. K. dėl to patyrė fizinį skausmą. Be to, 2010 m. gruodžio 7 d. M. K. Klaipėdos AVPK l PK pranešė, kad I. V. pavogė televizorių, rūbus ir, auksinius dirbinius. 2013 metų sausio 07-09 d. M. K. pranešė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto l PK, kad O. K. ir I. V. pavogė 1000 Lt ir bačką kopūstams raugti. Nukentėjusiųjų teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės, todėl juos pažemino ir įžeidė, bei pakirto kitų asmenų pasitikėjimą nukentėjusiaisiais.

Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. lapkričio 27 d. kaltinamasis M. K. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, pranešdamas, kad iš jo namų dingo įvairūs daiktai, tame tarpe ir jo žmonos O. K. drabužiai. Pareiškimuose M. K. nurodo įtariantis, kad šiuos daiktus galėjo paimti žmona O. K. ir žentas I. V. (b.l. 84, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 31-1-01827-12 lapas Nr.7). 2010 m. gruodžio 7 d. pareiškime M. K. nurodo, kad tirti įvykio buvo atvažiavęs inspektorius Venckus, kuris liepė parašyti pareiškimą (b.l. 84). 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškime policijai M. K. nurodė, kad žentas I. V. ir žmona O. K. stumdė jį, neišleido iš buto, aiškino, kad M. K. yra girtuoklis. Pareiškimu M. K. prašo pareigūnus pravesti su O. K. ir I. V. pokalbį (b.l. 77).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 2010 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiosios O. K. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismo sprendimas šioje byloje priimtas tik 2014 m. gegužės 28 d. Tarp nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. bei kaltinamojo M. K. susiklostę itin konfliktiški ir įtempti santykiai. Nukentėjusieji neneigia, kad 2010 m. gruodžio 1 d. jie važiavo į M. K. namus, siekdami padaryti su juo akistatą, kurią I. V. filmavo. Šią situaciją kaltinamasis M. K. suvokė kaip grėsmingą ir pažeidžiančią jo teises bei interesus, todėl tą pačią dieną parašė pareiškimą policijai, prašydamas, kad policijos pareigūnas pasikalbėtų su O. K. ir I. V.. Teisiamojo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad pareiškime nurodė visą tiesą. 2010 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. M. K. policijai pranešė apie jo asmeninių daiktų ir bendrų su sutuoktine O. K. daiktų dingimą, kaip asmenis, kurie galėjo paimti šiuos daiktus, jis nurodė nukentėjusiuosius I. V. ir O. K.. teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl šmeižimo ir įžeidimo, nesprendžia minėtuose pareiškimuose policijai išdėstytų teiginių teisingumo. Nukentėjusioji O. K. patvirtino, kad turi kaltinamojo M. K. gyvenamosios vietos – buto raktus ir kartais nueina pasiimti savo daiktų, palaistyti gėlių. Ji patvirtino, kad paėmė bačką kopūstams raugti, savo drabužius, tačiau M. K. pinigų ir kitų daiktų tvirtino neėmusi, o kaltinamasis M. K. tyčią ją šmeižia kaltindamas nebūtų nusikaltimų padarymu.

Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji O. K. ir I. V. bei kaltinamasis M. K. vykstančio skyrybų ir turto dalybų teisminio proceso metu, pasitaikius bent menkiausiai galimybei, bet kokius turto dalinimosi, santykių aiškinimosi ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus vertina ne kaip kitaip, o tik kaip nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. K., kreipdamasis į policijos įstaigą su pareiškimais ir juose išsakydamas savo subjektyvią nuomonę, kuriai beje netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir ją argumentuodamas tam tikru faktiniu pagrindu, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės apie priešiškus nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. bei kaltinamųjų M. K. ir V. D. santykius suteikė kaltinamiesiems pagrindą manyti, jog nukentėjusieji juos provokuoja, “tardo”, neleidžia išeiti iš teismo pastato ar iš M. K. namų, o M. K. suteikė pagrindą manyti, kad nukentėjusieji, nesant teismo sprendimo dėl turto padalinimo, patys savo iniciatyva dalina bendrą turtą, taip sumažindami teisme dalintino turto mastą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012).

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Teismo nuomone, kaltinamasis M. K., 2010 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 27 d. kreipdamasis į policijos įstaigą ir minėtuose pareiškimuose išdėstydamas savo subjektyvią nuomonę apie jo teisių ir interesų pažeidimą, neabejojo savo nuomonės teisingumu ir tikrumu, pareiškimuose pateikta informacija siekė apginti savo teises (teismas šiuo atveju nesprendžia, ar M. K. teisės tikrai buvo pažeistos) ir nubausti nukentėjusiuosius, o ne pažeminti ar paniekinti juos, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Įžeidimas, pagal BK 155 straipsnį, tai neigiamas, nepadorus, užgaulus kito žmogaus įvertinimas. Pagal teismų praktiką įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti ar įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šmeižimas nuo įžeidimo yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius.

Iš privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų (įžeidimo) padarymu M. K. ir V. D. buvo kaltinami už tuos pačius veiksmus, kaip ir 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimo), t. y. už viešai išsakytą neteisingą informaciją apie nukentėjusiųjų I. V. ir O. K. neva padarytus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į teismo anksčiau išdėstytus motyvus, konfliktinę situaciją tarp abiejų ginčo šalių, kurioje kiekviena šalis viena kitos veiksmus vertina ne kaip kitaip, o tik kaip nusikaltimą, pagrįsta išvada, jog kaltinamieji, rašydami pareiškimus dėl jų teisių suvaržymo policijai ir prašydami nubausti kaltininkus (šiuo atveju nukentėjusiuosius O. K. ir I. V.), šiais dokumentais nesiekė neigiamai apibūdinti nukentėjusiųjų asmenybės, juos pažeminti ar pakenkti jų moraliniam prestižui, tačiau siekė apginti savo teises, pamokyti, ar net nubausti nukentėjusiuosius. Kaltinamųjų veikoje nebuvo tiesioginės tyčios įžeisti, pažeminti, sumenkinti nukentėjusiuosius I. V. ir O. K..

Kaltinamųjų M. K. ir V. D. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie išteisinami.

Nukentėjusieji I. V. ir O. K. pareiškė kaltinamiesiems M. K. ir V. D. civilinį ieškinį, reikalaudami atlyginti nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarytą kiekvienam nukentusiajam 5000 Lt neturtinę žalą. Baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinio proceso tvarka, galioja Baudžiamojo proceso kodekso 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktą, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažemintiną asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-204/2008). Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys dėl 5000 neturtinės žalos atlyginimo ir I. V. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusieji O. K. ir I. V. prašo priteisti iš kaltinamųjų V. D. ir M. K. jų turėtas atstovavimo baudžiamajame procese išlaidas 1500 Lt (b.l. 117). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Kaltinamuosius V. D. ir M. K. išteisinus baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiųjų privataus kaltinimo skundą, nukentėjusieji turėtas proceso išlaidas apmoka patys iš savo lėšų (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 10 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 10 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 7 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 7 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (2012 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

I. V. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir O. K. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. prašymą priteisti iš kaltinamųjų M. K. ir V. D. 1500 Lt jų turėtas atstovavimo išlaidas atmesti.

Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 31-1-01827-12 ir pareiškimų tyrimo medžiagas: ROIK Nr. 0110000669827, ROIK Nr. 0113000060219 ir ROIK Nr. 0110000681591 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.