Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-747-557/2014

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00106-2013-3

2014 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D. dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,

M. K. dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. (2010 m. gruodžio 10 d. nusikaltimas), 155 str. 1 d. (2010 m. gruodžio 10 d. nusikaltimas), 154 str. 1 d. (2010 m. gruodžio 7 d. nusikaltimas), 155 str. 1 d. (2010 m. gruodžio 7 d. nusikaltimas), 154 str. 1 d. (2012 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas), 155 str. 1 d. (2010 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo I. V. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. Nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. prašymas priteisti iš M. K. ir V. D. 1500 Lt jų turėtas atstovavimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šmeižimu ir įžeidimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą, šmeižimo atveju nukentėję asmenys žeminami kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jų orumą. Šiuo atveju M. K. ir V. D. aktyviais veiksmais paskleidė raštu apie kitą žmogų melagingą informaciją (t. y. apkaltino nukentėjusiuosius padarius nusikalstamas veikas), galinčią padaryti žalos jų garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Tokia informacija remiantis BK yra, pavyzdžiui, kad žmogus padarė nusikaltimą, pasielgė amoraliai, melavo ir pan. M. K. ir V. D. veiksmuose yra būtent šių nusikalstamų veikų požymiai. Nukentėjusieji O. K. ir I. V. buvo melagingai apkaltinti smurto naudojimu, vagystėmis bei chuliganizmu. Jie buvo priversti nuolat lankytis policijos įstaigose ir aiškintis už veiksmus, kurių nėra padarę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantai O. K. bei I. V. išteisintųjų M. K. ir V. D. veiksmus – raštiškus jų pareiškimus bei pranešimą teisėsaugos institucijoms, kuriuose pastarieji aprašė galimai neteisėtus O. K. bei I. V. veiksmus, už kuriuos po aplinkybių aiškinimosi nei O. K., nei I. V. nebuvo patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, laiko jų šmeižimu bei įžeidimu ir tokiuose išteisintųjų veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų požymius. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 122) nukentėjusieji I. V. bei O. K. taip pat nurodė, kad dėl V. D. ir M. K. pareiškimuose išdėstytų aplinkybių jie buvo apšmeižti bei įžeisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų vertinimais ir išteisintųjų M. K. bei V. D. veiksmų traktavimu sutikti negali.

Taip pat išteisintasis M. K. 2012-11-27 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK pateikė pareiškimą (baudžiamoji byla Nr. 39-1-01827-12, b. l. 7), kuriame, būdamas įspėtas pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei būdamas įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad 2012-11-10 19 val. grįžęs namo pastebėjo, kad pas jį namuose buvo svečiai. Balkone nerado 40 Lt vertės „bačkos“ bei po pagalve buvusių į reklaminį popierių suvyniotų 1000 Lt, kupiūromis po 200 Lt. Tai ne pirmas įvykis, kada jie vogė ir iš sodo, ir iš buto. Raktus nuo buto turi P. V., I. V. ir O. K..

Taip pat su pareiškimu 2013-02-07 (b. l. 9-10) į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK kreipėsi išteisintoji V. D., kuri, būdama įspėta pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei būdama įspėta pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje savo pareiškime nurodė, jog 2013-02-06 16 val., po Klaipėdos miesto apylinkės teisme vykusios civilinės bylos nagrinėjimo ir jos apklausos, jai išėjus iš salės, staiga prie jos priėjo vyriškis, pradėjo ją tardyti: „tu su ja pažįstama 25 metus <...> kaip tu galėjai liudyti prieš ją <...> aš girdėjau prie durų tavo parodymus“. Ji atpažino, kad tai O. K. žentas. Praėjusi koridorių ji norėjo išeiti, bet jis ją pasivijo, sustabdė ir toliau ją tardė. Iš karto priėjo O. K. ir neleido jai išeiti, rėkė, kad ji atiduotų jai 20 Lt. Išėjęs iš teismo salės M. K. paėmė ją už rankos ir padėjo jai išeiti į gatvę. O. K. ir jos žentas neleido išeiti lauk, jie laikė duris, kol M. K. nesušaukė priėjęs prie registratūros lango ir prašė iškviesti policiją. Po to išleido išeiti lauk ir ji išvažiavo namo, bijojo, kad ją pasivys. Gavo tokio streso, kad visą naktį nemiegojo. Nėra tikra, kad gali jai atkeršyti. Prašė policijos išaiškinti šį įvykį. Išteisintasis M. K., būdamas įspėtas pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei būdamas įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK 2013-02-20 dėl šio įvykio pateikė pranešimą (b. l. 11-12), kuriame nurodė, jog 2013-02-06 apie 16 val. išėjęs iš teismo salės pamatė, kad jo žmona O. K. prie skelbimų lentos, kampe prie lango, netoli išėjimo iš pastato, buvo prispaudusi kampe V. D., laikė ją sugriebusi abiem rankomis už krūtinės ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, neleido V. D. išeiti, reikalavo 20 Lt. Jo žentas I. V. stovėjo nuo jų už poros metrų, bandė sutrukdyti jam prieti prie V. D.. Priėjęs prie V. D. norėjo ją išvesti iš teismo pastato, tačiau O. K. toliau laikė ją prispaudusi prie sienos, neleido ją išvesti. Jis ir V. D. ištrūko ir ėmė eiti prie išėjimo. Prie durų nuėjo O. K. ir I. V., šaukė ant jų. Tada jis priėjo prie teismo raštinės ir paprašė iškviesti policiją. Jam atsakė, kad policiją reikia kviesti pačiam. O. K. ir I. V. išsigando ir jį su V. D. išleido į lauką.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog pagal aukščiau paminėtus išteisintųjų M. K. bei V. D. pareiškimus/pranešimą O. K. ir I. V. nebuvo patraukti nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn, tačiau negalima sutikti su apeliantų teigimu, kad išteisintųjų pareiškimuose/pranešime nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės ir buvo jų prasimanytos.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėjas 2010-12-08 teikimu (b. l. 35) M. K. 2010-12-07 pareiškimo (dėl rūbų, vertingų daiktų ir kitų namų apyvokos daiktų dingimo) nagrinėjimą užbaigė M. K. ir O. K. santykiuose įžvelgęs civilinius turtinius santykius, kurie turėtų būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kaip matyti, M. K. 2010-12-07 pareiškime išdėstyti faktai, kad iš jo namų buvo išnešti daiktai, nebuvo paneigti, nebuvo nustatyta, kad jis teisėsaugos institucijoms pranešė melagingus duomenis, O. K. 2010-12-08 paaiškinime (b. l. 33) ir pati pripažino išsikrausčiusi su jai priklausančiais daiktais pas dukterį, vienok, buvo pasiūlyta ginčą sutuoktiniams spręsti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėjas, įvertinęs M. K. pareiškime išdėstytus teiginius, I. V. parodymus, vaizdo įrašą, 2010-12-14 nutarimu (b. l. 31) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. K. 2010-12-10 pareiškimą (dėl jo sužalojimo ir kitų aplinkybių), tačiau ne todėl, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar M. K. būtų nurodęs akivaizdžiai neteisingus duomenis apie nusikalstamą veiką, o todėl, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tyrėjas O. K. ir I. V. veiksmuose įžvelgė nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str., požymius. Ir tik dėl to, kad M. K. privataus kaltinimo tvarka nesikreipė į teismą, galimos O. K. ir I. V. nusikalstamos veikos liko neišaiškintos. Vienok, tai nereiškia, kad M. K. pareiškime nurodytos aplinkybės buvo neteisingos. Apeliantų pateiktame vaizdo įraše (b. l. 30 bei medžiaga Nr. 31-At-02087-10), kuriuo jie grindžia savo nekaltumą ir kuris, apeliantų teigimu, neva patvirtina, kad M. K. melavo, nebuvo pateikta visa konfliktinė situacija, įrašas nėra pilnas, todėl negalima sutikti, kad šiuo įrašu yra visiškai paneigti M. K. pareiškime išdėstyti teiginiai.

Dėl išteisintojo M. K. 2012-11-27 pareiškime (dėl dingusių 1000 Lt ir statinės kopūstams raugti) nurodytų aplinkybių 2012-12-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, įvertinus M. K., liudytojos V. P., O. K. ir I. V. parodymus apie paskolintus pinigus ir statinę kopūstams raugti, šių parodymų prieštaringumą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-03-06 nutarimu (baudžiamoji byla Nr. 39-1-01827-12, b. l. 44-45) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, be kita ko, konstatavus, jog nėra surinkta duomenų, kad prieš M. K. buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-04-08 nutarimu (baudžiamoji byla Nr. 39-1-01827-12, b. l. 49-50) prokurorės nutarimas paliktas nepakeistas taip pat, be kita ko, konstatavus, jog nėra surinkta duomenų, kad prieš M. K. buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Tačiau toks konstatavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad M. K. savo pareiškime nurodė melagingus, akivaizdžiai neteisingus faktus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne šiuo pagrindu, o dėl to, kad nepavyko surinkti pakankamai jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Dėl išteisintosios V. D. 2013-02-07 pareiškime bei išteisintojo M. K. 2013-02-20 pranešime (dėl konflikto teisme) išdėstytų aplinkybių Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas, išanalizavęs M. K., V. D., O. K., I. V. bei teismo darbuotojų paaiškinimus, 2013-02-25 priėmė nutarimus nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. V. bei O. K. atžvilgiu (b. l. 13-14, 18-19). Konstatuota, jog pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės savo sudėtimi atitinka ATPK 174 str., tačiau nėra nustatyta nešališkų liudytojų, galinčių patvirtinti pareiškime minimus faktus, nėra nustatyta kitos reikšmingos įvykio aplinkybėms tirti medžiagos, todėl nėra neginčijamai įrodyta, kad I. V. ir O. K. pažeidė ATPK 174 str. 2013-03-04 tarnybiniame pranešime (b. l. 21-22) bei 2013-03-05 teikime (b. l. 24-25) tyrėjas nurodė analogiškus administracinės teisenos O. K. bei I. V. atžvilgiu nepradėjimo pagrindus. Taigi, kaip matyti, ir šiuo atveju administracinė teisena O. K. bei I. V. atžvilgiu nebuvo pradėta dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai jų kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų (teismo darbuotojos konflikto nematė, teismo pastatas konflikto vietoje nebuvo filmuojamas), o ne todėl, kad V. D. ar M. K. savo pareiškimuose būtų nurodę melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie teisme įvykusį konfliktą.

Kaip aukščiau aptarta, nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad išteisintieji savo pareiškimuose/pranešime būtų nurodę melagingas, tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Tokiu būdu nepaneigta, kad savo pareiškimuose/pranešime pateikiamą informaciją išteisintieji suvokė kaip teisingą (šios informacijos teisingumas nebuvo paneigtas), galimai klydo tik dėl juridinio išdėstytų aplinkybių vertinimo, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas jie siekė apginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ir kad jų atžvilgiu galimai neteisėtai besielgiantys asmenys būtų sudrausminti bei įstatymo numatyta tvarka nubausti. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 121-122) išteisintieji M. K. ir V. D. taip pat parodė, kad pareiškimais jie nesiekė apšmeižti ar pažeminti O. K. bei I. V., jie siekė juos nubausti, nes, išteisintųjų vertinimu, buvo pažeistos jų teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju išteisintųjų veiksmuose nebuvo tyčios apšmeižti ar įžeisti O. K. bei I. V., savo pareiškimuose/pranešime pateikiamą informaciją suvokdami kaip teisingą, išteisintieji M. K. ir V. D. siekė tik apginti savo, jų vertinimu, pažeidžiamas teises bei teisėtus interesus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne kiekvienas nepasitvirtinęs kreipimasis į teisėsaugos institucijas ar kaltininko nenubaudimas pagal pareiškime išdėstytus faktus reiškia, kad tokiu būdu buvo siekiama pastarąjį apšmeižti ar įžeisti. Išteisintieji M. K. ir V. D., kreipdamiesi su pareiškimais/pranešimu į teisėsaugos institucijas dėl galimų neteisėtų O. K. ir I. V. veiksmų, buvo įspėti tiek dėl baudžiamosios, tiek dėl administracinės atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl nustačius, kad išteisintieji teisėsaugos institucijoms melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ar davė melagingus parodymus apie administracinį teisės pažeidimą, jie, paaiškėjus pagrindams baudžiamajam ar administraciniam persekiojimui pradėti, atsakomybėn galėtų būti traukiami bendra tvarka atitinkamai pagal BK 236 str. ar ATPK 187² str.

Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Bylos duomenys liudija, kad M. K. bei V. D. savo pareiškimus/pranešimą pateikė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK pareigūnams, duomenų, kad pareiškimai/pranešimas būtų pateikti ir kitiems asmenims, ne vien tik pareigūnams, nėra. Taigi, byloje nenustatytas ir būtinasis nagrinėjamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymis – informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims.

Nenustačius, kad M. K. bei V. D. pareiškimuose/pranešime policijai nurodyta informacija neatitinka tikrovės, yra šmeižianti bei įžeidžianti, ir nenustačius šmeižiančios bei įžeidžiančios informacijos paskleidimo fakto, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai M. K. bei V. D. išteisino nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Kartu pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su kiekviename tyrime apklaustų asmenų parodymų vertinimu, tų parodymų prieštaringumu, atitikimu/neatitikimu kitų asmenų parodymams, šiuo atveju neanalizuojami, nes šie duomenys buvo reikšmingi ir jau buvo išnagrinėti sprendžiant O. K. ir I. V. kaltės/nekaltumo klausimą pagal atskirus pareiškimus, nustatant, ar yra pakankamai objektyvių ir neprieštaringų duomenų jų kaltei/nekaltumui pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. K. ir V. D. teisėsaugos institucijoms būtų pateikę akivaizdžiai neteisingą informaciją.

Pastebėtina, jog apylinkės teismas epizode dėl 2013-02-06 16 val. teisme vykusio konflikto ir 2013-02-07 pareiškime išdėstytų aplinkybių išteisino tik V. D.. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusieji nusikalstamų veikų požymius įžvelgia ir M. K. veiksmuose 2013-02-20 surašant pranešimą dėl to paties įvykio. Tačiau kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, išnagrinėjęs privataus kaltinimo skundą, neįžvelgė, kad nukentėjusieji O. K. ir I. V. M. K. būtų kaltinę dėl 2013-02-20 pareiškime išdėstytų faktų. Iš tiesų, iš privataus kaltinimo skundo negalima vienareikšmiškai spręsti, ar dėl šio epizodo yra kaltinama tik V. D., ar ir M. K.. Kadangi kaltinimas M. K. dėl šio epizodo nebuvo tinkamai suformuluotas, teisėjų kolegija taip pat laiko, kad šioje dalyje M. K. atžvilgiu nuosprendis (išteisinamasis ar apkaltinamasis) neturėjo būti priimtas.

Kartu pastebėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu M. K., be kita ko, buvo išteisintas pagal BK 154 str. 1 d. (2012 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas), 155 str. 1 d. (2010 m. lapkričio 27 d. nusikaltimas). Vienok, kaltinime, taip pat ir privataus kaltinimo skunde buvo nurodyta, kad „M. K. 2013 m. sausio 07-09 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto l PK pranešdamas, kad O. K. ir I. V. atėję į jo namus pavogė 1000 Lt ir bačką kopūstams raugti“. Kaip matyti, epizodas dėl M. K. kreipimosi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl dingusių 1000 Lt bei statinės kopūstams raugti kaltinime datuojamas 2013 m. sausio 07-09 d. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog M. K. pareiškimą pateikė 2012 m. lapkričio 27 d. (baudžiamoji byla Nr. 39-1-01827-12, b. l. 7). Akivaizdu, jog privatūs kaltintojai formuluodami kaltinimą nurodė klaidingą datą, turėjo būti 2012 m. lapkričio 27 d., o apylinkės teismas išteisindamas šiame epizode M. K. ir nurodymas datą 2010 m. lapkričio 27 d. padarė rašymo apsirikimo klaidą. Tačiau šis apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia ir nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.

O. K. ir I. V. apeliaciniame skunde taip pat prašo patenkinti jų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. BPK 115 str. 3 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmeta, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šioje byloje išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t. y. nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 115 str. 3 d. 2 p. įtvirtintu reglamentavimu, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymas pritaikytas tinkamai, kadangi teismas, išteisindamas M. K. bei V. D. BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kitokio sprendimo dėl civilinio ieškinio priimti negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo patenkinti ir apeliantų prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisiant šią sumą iš išteisintųjų. BPK 104 str. 2 d. inter alia numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. inter alia nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje dėl privataus kaltinimo tvarka pareikštų kaltinimų M. K. ir V. D. yra išteisinti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, tokio prašymo tenkinimas aiškiai prieštarautų tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, tiek teisingumo bei protingumo principams. Be to, BPK 105 str. 6 d. inter alia nustatyta, jog kai kaltininkas išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, ką šiuo atveju apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai ir padarė.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiųjų O. K. ir I. V. (I. V.) apeliacinį skundą atmesti.