- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-1121-648-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00076-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1121-648/2011
Teisėja Larisa Tamulionienė Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00076-2009-6
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. už tai, kad 2009-10-21 dienraštyje „L (duomenys pakeisti)“ ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) išspausdinus „L“ korespondento A. L. straipsnį pavadinimu „V (duomenys pakeisti)“, kuriame rašoma apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. M. 2009-09-16 priimtą nutartį, kuria jis atsisakė skirti kardomąją priemonę-suėmimą įtariamajam L. K., S. L. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, viešai raštu užgauliai pažemindamas teisingumą vykdantį teisėją N. M. dėl jo darbinės veiklos, 2009-10-21, 8.30 val., internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pateikė šio straipsnio komentarą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą „(duomenys neskelbtini)“, „neveltui, oi neveltui trata šūviai išgamų pusėn...“, tai yra tokiu viešai išreikštu komentaru išreiškė nepagarbą teismui.
Šalies argumentai
Nuteistojo S. L. gynėja advokatė I. Blaževičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog S. L. kaltę įrodo nukentėjusiojo N. M. parodymai ir kita byloje esanti medžiaga. Priešingai, jokių įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo ir neegzistavo, išskyrus nukentėjusiojo parodymus ir nuteistojo komentaro vertinimą, kuris atliktas vadovaujantis prielaidomis ir abejonėmis. Tvirtina, kad nei pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą, nei nukentėjusiojo parodymuose jo komentaras nebuvo nurodomas kaip rodantis nepagarbą teismui, teisėjui ar apskritai teisingumui. Tik apklausus nukentėjusįjį teisme, pastarasis teigė, jog ir jo (S. L.) komentaras visų komentarų kontekste vertinamas kaip nepagarbos rodymas, įžeidžiantis ir bauginantis, dėl ko N. M. patyrė išgyvenimus. Nukentėjusysis nurodė, kad po parašyto straipsnio apie priimtą procesinį sprendimą vienoje iš baudžiamųjų bylų „pasipylė“ komentarai, rašantieji pradėjo įžeidinėti, šmeižti, grasino jam ir jo šeimai ir tai vyko po Kauno apygardos teismo teisėjo J. F. nužudymo. Kitų įrodymų, kuriuos nurodo teismas, nėra.
Pasak nuteistojo gynėjos, komentarų visuma gal ir atspindi bei pagrindžia nusikaltimo buvimą, tačiau vertinant kiekvieną atskirai, ypač vertinant S. L. komentarą, to negalima teigti. Komentaruose kritikuojamas tiek teisėtvarkos darbas apskritai, tiek Seimo ar atskirų politikų darbas, įžeidimai ir grasinimai reiškiami konkrečiam asmeniui, t. y. nukentėjusiajam, jo šeimai, įžeidimai adresuojami ir žurnalistui A. L. bei asmeniui, kurio atžvilgiu buvo priimtas procesinis sprendimas. Todėl vertinant tik nuteistojo komentarą, negalima teigti, kad jis turėjo tikslą kažką įžeisti, pažeminti, jo komentaras nebuvo niekam konkrečiai adresuotas, kas neleidžia to laikyti nepagarba teismui, teisėjui ar teisingumui. Tiesiog tokiu būdu buvo išreikšta jo nuomonė ir emocinė būsena perskaičius straipsnį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina asmens teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė suteikia asmeniui garantijas, kad sąžiningai reikšdamas savo nuomonę, jis nebus baudžiamas ar kitaip persekiojamas. Tvirtina, kad S. L., savo komentare pavartojęs žodį „išgama“, kuris reiškia nedoras žmogus, apskritai niekam jo netaikė, o žodžiais „oi trata kulkos“ niekam nei grasino susidorojimu, nei grasino nužudyti, tuo labiau nenorėjo nieko įžeisti. Iš visų komentarų jo komentaras priskirtinas prie neutralių. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino rašęs komentarą, neįrodo jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str., nes jis nepažemino nukentėjusiojo. S. L. gynėjos teigimu, nuteistojo komentaras buvo nukreiptas ne į teismų darbą, konkretų teisėją, kitus teisingumą vykdančius pareigūnus, o apie vykstančius Lietuvoje procesus, daromus nusikaltimus ir juos darančius asmenis, kurie neteisėtomis priemonėmis vykdo tariamą teisingumą, taip pat į žiniasklaidos darbo pobūdį. Taigi, atsižvelgiant į straipsnio pobūdį, jame išreikštas mintis ir S. L. komentarą, kuriame išreikšta nuomonė, negali būti vertinama, kad padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 232 str. Be to, teismas nenustatė jo kaltės, t. y. psichinio santykio su daroma veika ir pasekmėmis. Todėl teismas, priimdamas S. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė jo teisę į teisingą teismą, taip pat teismas buvo šališkas.
Pasak S. L. gynėjos, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nevertino nei padaryto nusikaltimo motyvų, nei tikslų, neatsižvelgė į jo asmenybę, t. y. kad jis ne tik neteistas, tačiau ir nebaustas administracine tvarka, taip pat nepaisė kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicijos skirti jam 1 MGL dydžio baudą, kas leidžia tvirtinti, kad jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. L. gynėjos advokatės I. Blaževičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėja, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006).
Tiek iš baudžiamosios bylos, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad S. L. neneigia, jog jis, perskaitęs 2009-10-21 internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbtą dienraščio „L“ korespondento A. L. straipsnį „V“, parašė komentarą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, „neveltui, oi neveltui trata šūviai išgamų pusėn...“, tačiau nuteistasis nesutinka, jog tokio pobūdžio komentaras yra nepagarbos teismui rodymas.
Nagrinėjamu atveju vertinant, ar S. L. parašytas komentaras yra nusikalstamas Lietuvos Respublikos BK 232 str. prasme, būtina atsižvelgti į komentaro turinį, kokiomis aplinkybėmis parašytas šis komentaras. Nors internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbto dienraščio „L“ korespondento A. L. straipsnyje yra rašoma apie įtariamojo L. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau tiek paties straipsnio pavadinimas „V“, tiek straipsnio turinys neleidžia abejoti tuo, kad šiuo straipsniu akcentuojamas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. M. priimtas procesinis sprendimas neskirti įtariamajam L. K. kardomosios priemonės-suėmimo, kritiškai vertinant tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvus (t. 1, b.l. 19-21). Iš komentarų, skirtų šiam straipsniui, matyti, kad daugumoje iš jų yra pateikiama neigiama nuomonė apie teisėją N. M. dėl priimto procesinio sprendimo, taip pat apie teisėjus, jų veiklą, visą teismų sistemą (t. 1, b.l. 22-26). Negalima atskirai vertinti S. L. komentaro ir su žinomu faktu, jog 2009-10-05 buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas J. F., tai yra, S. L. komentarą parašė praėjus vos daugiau kaip dviem savaitėms po minėtos žmogžudystės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, kad S. L. komentaras „neveltui, oi neveltui trata šūviai išgamų pusėn...“ buvo skirtas būtent išreikšti savo nuomonę apie teisingumą vykdančių teismų, tarp jų ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. M., veiklą. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad S. L. komentaras buvo nukreiptas į vykstančius Lietuvoje procesus, daromus nusikaltimus ir juos darančius asmenis, kurie neteisėtomis priemonėmis vykdo tariamą teisingumą, taip pat į žiniasklaidos darbo pobūdį, atmetami kaip nepagrįsti.
Nuteistojo gynėja neteisi teigdama, kad S. L. parašytu komentaru užgauliai nepažemino nukentėjusiojo N. M.. Šiame komentare vartojamas žodis „išgamos“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną žodis „išgama“ apibrėžiamas kaip niekam tikęs žmogus, išsigimėlis, degeneratas. Akivaizdu, kad toks žodis yra neigiamo, niekinamo pobūdžio. Taigi, komentare žodžiu „išgamos“ S. L. išsako savo niekinamą požiūrį į teismus dėl jų veiklos. Toks palyginimas be abejo yra užgaulus, t. y. prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Šiame komentare nėra minimas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas N. M., tačiau kadangi nuteistojo komentaras buvo parašytas prie straipsnio, kuriame pabrėžiamas teisėjo N. M. priimtas procesinis sprendimas neskirti įtariamajam L. K. kardomosios priemonės-suėmimo, konstatuotina, kad taip užgauliai pavadintas ir nukentėjusysis dėl savo veiklos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo komentaru teisėjas N. M. užgauliai pažemintas viešai, t. y. internetinėje erdvėje, kur sudaryta galimybė kiekvienam trečiajam asmeniui paskaityti S. L. parašytą komentarą, tarp jų ir kitiems asmenims, rašiusiems komentarus dėl minėto žurnalisto straipsnio. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl vien pats viešas užgaulių veiksmų, žeminančių teismą, teisėją dėl jų veiklos, atlikimas vertinamas kaip baigtas nusikaltimas, o baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturi reikšmės nusikalstamos veikos padariniai.
Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendžiu neįrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Įvertinus internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbtą straipsnį, komentarų, skirtų šiam straipsniui, visumą, taip pat patį S. L. parašytą komentarą, nekyla abejonių, kad S. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jis viešai raštu užgauliai menkina, griauna teismo autoritetą, ir siekė tai daryti.
Teisėjas N. M. nei 2009-10-22 pareiškime, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad S. L. komentaras rodo nepagarbą teismui, kita vertus, minėtos aplinkybės neturi reikšmės nuteistojo baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika nėra priskiriama prie tų nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas gali būti pradedamas išskirtinai nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pagrindu (Lietuvos Respublikos BPK 167 str., 407 str.). Lietuvos Respublikos BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Todėl šiuo atveju nustačius, kad S. L. parašytas komentaras galimai atitinka Lietuvos Respublikos BK 232 str. įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, baudžiamasis procesas pagrįstai buvo pradėtas ir tęsiamas net ir nenurodžius teisėjui N. M. pareiškime, kad nuteistojo komentaras yra galimai nusikalstamas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš N. M. pareiškimo matyti, jog jis nurodė tik komentarų, kurie, jo nuomone, laikytini kaip prieštaraujantys baudžiamajam įstatymui, pavyzdžius (t. 1, b.l. 7-9), kas neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusysis nelaikė ir S. L. komentaro nusikalstamu. Tai vienareikšmiškai įrodo N. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, jog S. L. parašytas komentaras yra jį įžeidžiantis kaip žmogų, ir kaip teisėją. Žodis „išgama“ akivaizdžiai žemina garbę ir orumą, duodantis suprasti visiems kitiems skaitytojams, kad taip siekiama pažeminti (t. 2, b.l. 38). Taigi, pats nukentėjusysis patvirtino, jog suprato nuteistojo S. L. komentarą kaip užgauliai pažeminantį.
Taigi, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str. S. L. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis komentaru išreiškė savo emocinę būseną perskaičius straipsnį, tačiau tai nepaneigia, kad jis viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą dėl jo veiklos.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konvencija garantuoja asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus (Konvencijos 10 str. 1 d.). Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Konvencijos 10 str. 2 d. numatyta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. taip pat yra įtvirtinta teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o to paties straipsnio 3 d. numatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Be to, Konstitucijos 28 str. reglamentuoja, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, naudodamasis saviraiškos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, priešingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Todėl S. L. nuteisimas už jo komentarą, kuriuo išreikšta nepagarba teismui, nereiškia, kad nuteistajam buvo neteisėtai apribota teisės aktų garantuojama saviraiškos teisė.
Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas S. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad S. L. ir jo gynėjai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime nepatvirtina teismo nešališkumo principo pažeidimo. Priešingai, jokių aplinkybių apie teismo šališkumą šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
Apylinkės teismas taip pat paskyrė S. L. aiškiai ne per griežtą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Šio principo vienas iš aspektų baudžiamajame procese yra tas, kad tik teismui, išnagrinėjusiam baudžiamąją bylą ir pripažinusiam kaltinamąjį kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra suteikta prerogatyva parinkti baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį ir jos dydį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad teismo nesaisto nei prokuroro, nei nukentėjusio nuomonė dėl skirtinos kaltinamajam bausmės. Nagrinėjamu atveju S. L. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis praeityje neteistas, dirba, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skirdamas S. L. žymiai mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nesunkių nusikaltimų kategorijai nustatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Tai, kad nuteistasis praeityje nebaustas administracine tvarka, nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti jo teisinės padėties. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo principą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti ar keisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžio S. L. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo S. L. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą.