- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2-13842-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08720-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- S. H.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
2020 m. gegužės 20 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. H. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog ieškovas, iš Suomijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog Suomijos atsakovei S. H. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. VLK pateikė ieškovei tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai, patvirtinančios asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse metu. Atsakovė Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 151,50 Eur žala. Atsakovei buvo išsiųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų nebuvo atlyginta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 151,50 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Atsakove ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš Suomijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog Suomijoje atsakovei S. H. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. VLK pateikė ieškovei tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai, patvirtinančios asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse metu. Atsakovė Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 151,50 Eur žala. 2020 m. sausio 16 d. raginimu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų nebuvo atlyginta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.). Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK, teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkte įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo. Atsakovė, Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovė, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 151,50 Eur žala. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių neginčija, nors ieškinys atsakovei įteiktas tinkamai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 151,50 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (151,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 151,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (151,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės S. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.