Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-488/2016 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui D. M., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo D. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes, padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą : ieškovei priteisiant ½ dalį buto ir ½ dalį 11/100 dalių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, iš viso 9670,35 Eur vertės turtą ; atsakovui priteisti ½ dalį buto ir ½ dalį 11/100 dalių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilį CITROEN XANTIA, iš viso 9752,35 Eur vertės turtą; priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (5250 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimą už tris metus – 4104 Eur ; priteistą išlaikymo sumą (5250 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimą -4104 Eur pakeičiant nekilnojamu turtu - atsakovui priteistina buto ir ūkinio pastato dalimi 9352,35 Eur vertės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas buvo jai nelojalus, neištikimas - namuose dažnai nebūna savaitgaliais, turi kitą moterį, žiauriai su ja elgėsi vaikų akivaizdoje, šeima nesirūpino, nuo 2014 metų buvo nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, žemino ir įžeidinėjo dukrų akivaizdoje, šeimoje dėl atsakovo elgesio kildavo įtampa. Atsakovas priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalims palikti santuokines pavardes; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros – M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; iš ieškovės priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur; padalinti santuokoje įgytą turtą - ieškovei priteisti ½ dalį buto ir ½ dalį 11/100 dalių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, iš viso 9670,35 Eur vertės turtą; atsakovui priteisti ½ dalį buto ir ½ dalį 11/100 dalių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilį CITROEN XANTIA, iš viso 9752,35 Eur vertės turtą; iš atsakovo priteisti ieškovei 41 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pažeidinėjo sutuoktinės pareigas, rodė nepagarbą sutuoktiniui, prieš jį nuteikinėjo dukrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl D. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo D. M. ir L. M. paliko santuokines pavardes M., M. Padalino bendrąją jungtinę nuosavybę: butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 18400 Eur vertės ir 11/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 304,70 Eur vertės. Iš viso 18704,70 vertės turtą padalino – 2/3 dalis turto paskyrė ieškovės L. M. asmeninėn nuosavybėn ir 1/3 dalį minėto turto - D. M. asmeninėn nuosavybėn; Priteisė L. M. asmeninėn nuosavybėn natūra - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 18400 Eur vertės ir 11/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 304,70 Eur vertės, natūra., iš viso 18704,70 Eur vertės ir automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 318 Eur vertės. Priteisė D. M. asmeninėn nuosavybėn natūra automobilį CITROEN XANTIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės. Priteisė iš ieškovės L. M. atsakovui D. M. kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį – 6152,9 Eur ir įpareigojo ieškovę piniginę kompensaciją sumokėti atsakovui per vienerius metus. Nustatė nepilnamečio vaiko, M. M. gyvenamąją vietą su motina L. M.. Priteisė iš D. M. materialinį išlaikymą M. M. po 130,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-20 - pareiškimo teismui pateikimo dienos - iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė motiną L. M. nepilnamečio vaiko M. M. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš D. M. L. M. 160 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš L. M. 290 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Iš ieškovės paaiškinimų, kuriuose ji nurodo, kad atsakovas dažnai nenakvoja namuose, nebūna savaitgaliais, kuriuos patvirtino šalių dukra M. M., iš liudytojos V. S. ( ieškovės sesers) paaiškinimų, kad atsakovas du metus turi kitą moterį, ieškovę niekina, žemina vaikų akivaizdoje, su dukra M. neranda kontakto, iš liudytojos N. J. paaiškinimų, kad atsakovą yra mačiusi su kita moterimi kine, bei yra išklausiusi ieškovės pasakojimų apie vyro neištikimybę - teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovės pateiktų neištikimybės bei netinkamo elgesio šeimoje įrodymų nepaneigė. Pirmos instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovas priešieškinyje pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendė, kad atsakovas pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas darė išvadą, kad šalių pateiktos nuotraukos ieškovės neištikimybės fakto nepatvirtina – juose užfiksuotas šiltas vienas kitą pažįstančių asmenų ir jų šeimos narių bendravimas laisvalaikio metu. Vertino, kad šis atsakovo nurodytas faktas buvo užfiksuotas 2008 metais, prieš 8 metus iki bylos nagrinėjimo, ir tai patvirtina, kad toks ieškovės laisvalaikio leidimas ilgą laiką neturėjo jokios įtakos šeimos santykiams. Atsakovas kaltino ieškovę nuteikinėjant prieš jį dukrą, tačiau teismas, tiesiogiai apklausęs šalių dukrą M., darė išvadą, kad dukra nėra nusiteikusi prieš tėvą - ji su tėvu nori bendrauti. Atsakovo pateiktus įrodymus – dukros M. dienoraštį ir susirašinėjimo virtualioje erdvėje kopijas – teismas vertino kaip nekorektišką ir neatsakingą tėvo elgesį vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas, pateikdamas faktus apie vaiko neigiamas emocijas, jas tik išviešina, bet nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovas bandė padėti vaikui spręsti jam iškilusias problemas. Todėl teismas tai vertino kaip atsakovo neatsakingą elgesį vaiko atžvilgiu, atsakovo nesugebėjimą spręsti vaiko auklėjimo problemų ir egoistinį požiūrį į šeimą. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ir pats atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtino, kad atsakovas yra kaltas dėl pastoviai šeimoje kylančios įtampos, kurios pasėkoje ir iširo šeima. Todėl teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ir konstatavo, kad tolimesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, šalims, jų pageidavimu, paliekant jų santuokines pavardes. ( LR CK 3.60str., 3.62str., 3.69str. 1 d.). Teismas, įvertinęs tai, kad šalių dalijamame bute yra du kambariai, šalių dukra yra paauglė – penkiolikos metų, ji mokosi, muzikuoja, turi kitų pomėgių, kita dukra kartu negyvena, bet dažnai grįžta į namus, dukrų ir motinos santykiai yra artimi, o atsakovas namuose dažnai nenakvoja, atsakovo santykiai su ieškove ir dukra konfliktiški ir kt. sprendė, kad atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn skirti 2/3 dalis ginčo buto su rūsiu ir 2/3 dalis 11/100 dalių ūkinio pastato, o atsakovui 1/3 dalį ginčo turto. Kadangi ieškovė turi kitą asmeninį turtą, teismas sprendė, kad šiuo atveju abiejų šalių ir nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų kompensacinio mechanizmo taikymas. (LR CK 3.117 str. 3d. ). Todėl ginčo butą su 11/100 dalių ūkinio pastato priteisė ieškovei , o iš ieškovės atsakovui priteisė piniginę kompensaciją 1/3 buto ir 11/100 dalių ūkio pastato vertės. Teismas darė išvadą, kad nepilnametės M. M. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Iš ieškovės pateiktų įrodymų – šeimos biudžeto paskaičiavimo, išlaidų kvitų, ir kitus mokėjimus patvirtinančių dokumentų darė išvadą, kad visą namų ūkį vedė ieškovė ir ji pagrįstai nurodo nepilnamečiui reikalingą išlaikymo dydį. Tačiau įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad optimalus išlaikymo dydis būtų 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Iš atsakovo pateiktų dokumentų (1t. b.l.146-185) darė išvadą, kad atsakovas, mokėdamas už namo, kuriame yra šalių butas, kapitalinius įdėjimus ir buto komunalinius patarnavimus, nuo 2012 iki 2015 metų tiesiogiai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, o tuo pačiu ir prie nepilnametės dukros M. išlaikymo, nes M. visą šį laiką tame bute gyveno, todėl sprendė, kad atsakovo atlikti mokėjimai tenkino ir nepilnametės dukros poreikius. Išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iš atsakovo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.Nesutinka su teismo išvada, kad šeima iširo ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad ši pirmos instancijos teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų, padaryta ne įrodymų viseto - visapusiško, pilno, objektyvaus vertinimo pagrindu, o vienareikšmiškai tikint ieškove, jos įtakota dukra ir jai artimais liudytojais, nepagrįstai atmetus atsakovo teikiamus įrodymus ir nenustačius eilės reikšmingų aplinkybių. Teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė CK 3.60 str. esančias normas ir be pagrindo netaikė CK 3.61 str.2 d. esančias normas.

13. Teismas neteisingai įvertino atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykius jau vien todėl, kad nenustatė ginčui svarbaus šalių faktinio santuokos iširimo momento, o vertino šalių santykius esančius jau po šeimos ir santuokos iširimo. Nors šios aplinkybės ieškovė ieškinyje nenurodė, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau aštuoni metai su atsakovu negyvena kartu. Sprendime teismas dėl šios svarbios aplinkybės nepasisakė, dėl to neteisingai taikė CK 3.60 str. esančias teisės normas.

14. Teismas nenustatė didžiosios dalies ieškovės dėl atsakovo elgesio nurodytų aplinkybių - nedarbo, prisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, rūpinimosi šeima, fizinio ir psichologinio smurto, - liudijančių atsakovo teigiamą požiūrį į šeimą, sutuoktinį, vaikus ir be pagrindo dėl jų nepasisakė, nors atsakovas visiškai paneigė ieškovės nepagrįstus kaltinimus. Sprendime atliktas įrodymų vertinimas neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės, nes išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

15. Be pagrindo buvo patikėta ieškovės ir jos paveiktos dukters bei liudytojų - ieškovės giminaitės ir draugės paaiškinimais dėl atsakovo neištikimybės, konfliktų šeimoje, o atsakovo paaiškinimai dėl pastarųjų aplinkybių ( ieškovės netinkamo elgesio, ieškovės neištikimybės, vaikų nuteikinėjimo) buvo nepagrįstai atmesti.

Mano, kad ginčijamo sprendimo išvados dalyje dėl atsakovo kaltės yra prieštaringos ir nekonkrečios ir vien todėl negali būti sprendimo dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaltas dėl įtampos šeimoje ir dėl to jų šeima iširo ir santuoka nutrauktina, tačiau nei ieškovė, nei liudytojai nenurodė įtampos, konfliktų faktų, aplinkybių, besąlygiškai įrodančių atsakovo kaip „įtampos“ kėlėjo vaidmenį. Nustatęs tokias faktines aplinkybes teismas turėjo pasisakyti dėl įtampos ir konfliktų šeimoje priežasčių, kurias atsakovas nurodė savo priešieškinyje. Atsakovo paaiškinimai ir teikiami įrodymai buvo nepagrįstai atmesti, o reikšmingos aplinkybės sprendime nenustatytos.Neteisingos teismo išvados dėl atsakavo kaltės pripažinimo. Teismas nesiaiškino, kuo atsakovas prisipažįsta kaltas dėl santuokos išsirimo. Atsakovo kaltė pasireiškė tik tuo, kad netoleravo netinkamo ieškovės elgesio, jos nesiskaitymo su juo, vaikų nuteikinėjimo, šiuos klausimus kėlė ir įmanomais būdais bandė spręsti. Ginčijamo sprendimo išvados šioje dalyje neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimą naštą, esminiai pažeidė LR CKP 179 str. 1 d. nuostatas, nurodydamas, kad atsakovas nepaneigė bendro pobūdžio ieškovės kaltinimus. Priešingai, ne atsakovas, bet ieškovė turėjo pareigą įrodyti konkrečius atsakovo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo atvejus, bet to nepadarė.Nepagrįstos ir neteisingos ginčijamo sprendimo išvados dėl ieškovės kaltės iširus šalių santuokai nebuvimo. Ieškovė nepagrįstai atsakovą kaltina septynis metus nedirbant, nesirūpinant šeima, jos neremiant, naudojant fizinį ir psichologinį smurtą. Siekdamas išlaikyti šeimą, du metus, iki 2008m. birželio mėnesio, ieškovei būnant bedarbe, atsakovas išvykdavo ir dirbo Airijoje. Nuolat siuntė pinigus ieškovei šeimai išlaikyti. Vėliau 2008 - 2009, 2011 metais dirbo (duomenys neskelbtini), 2010m. - (duomenys neskelbtini), 2014 m. turėjo verslo liudijimą ir dirbo privačiai, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Tai, kad 2012 metais dėl objektyvių aplinkybių neturėjo darbo, ieškovė nepagrįstai teigia atsakovą jo vengiant. Buvo registruotas darbo biržoje, darbo ieškojo, pragyvenimui vertėsi atsitiktiniais darbais ir pagal išgales rėmė šeimą.Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovo pateikti įrodymai neįrodo netinkamo ieškovės elgesio ir jos kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas vertindamas pagal minėtas nuotraukas asmenų tarpusavio santykių pobūdį, turėjo nurodyti „draugiškų“ ir „artimų“ santykių atskyrimo kriterijus. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė analogiškų nuotraukų su atsakovu. Taip pat ydingai ieškovės buvimas su svetimu vyru sprendime pripažįstamas tik „draugystės“ įrodymu, o atsakovo pastebėjimas su kita moterimi - „akivaizdžiu“ neištikimybės įrodymu. Toks įrodymų vertinimas neatitinka objektyvaus įrodymų vertinimo kriterijų, esminiai pažeidžia CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles.Neteisingos teismo išvados, kuriomis buvo grindžiama teismo nuomonė dėl atsakovo kaltės iširus santuokai bei galimybė nukrypti tuo pagrindu nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Teismas be pagrindo patikėjo melagingais ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo konfliktiškų santykių su vaikais. Bylos įrodymai patvirtina priešingai - ieškovė nuolat siekė atsakovą atriboti nuo vaikų ir visiškai nesiekė derinti vaikų bendravimo ir auklėjimo su atsakovu, nesiskaitė su jo nuomone. Liko neįvertinta tai, kad ieškovė viena, be daugkartinių išvykų su vaikais Lietuvoje, poilsiavo ir užsienyje.Sprendimo išvados dėl atsakovo konfliktų su vaikais yra bendro pobūdžio, atitinkančios nekonkrečius ieškovės ir jos nuteiktos dukters paaiškinimus, negali būti pripažintos teisingomis. Apie tokius „problemiškus “ jo ir vaikų santykius atsakovas sužinojo tik nagrinėjamos bylos metu. Atsakovas rūpestį vaikais ir normalius santykius su jais įrodė. Teismas vienareikšmiškai neteisingai įvertino atsakovo teikiamus dokumentus (dukters dienoraščius ir įrašus ), pripažindamas tai neva atsakovo netinkamu elgesiu. Atsakovo teikiami dokumentai ir paaiškinimai teismui įrodo atsakovo rūpestį vaikais, siekį visais įmanomais būdais juos suprasti ir jiems pagal galimybes padėti. Apie kilusias psichologines problemas teko kalbėtis su ieškove, kuri ignoravo atsakovo nuomonę ir išvadų nepadarė, nesikreipė pas psichologus.Teismas nepasisakė dėl dukters M. M. požiūrio į tėvą. Netyrė ir nevertino, kodėl vaikas nepaaiškino, kad laiką leidžia, poilsiauja tik su motina, ką galvoja vaikas apie savo tėvo gyvenimo sąlygas.Nors teismas sprendime nustatė, kad ginčo dėl turto vertės nėra, tačiau CK 3.119 str. nuostatų nesilaikė. Specialistams atlikus šalių buto su rūsiu ir jam priklausančio ūkinio pastato dalies vertinimą, kurį prašo prijungti prie bylos, nustatyta, kad jo vertė ne 18 704,70 Eur., o 27 000 Eur., t.y. net 8 295,30 Eur daugiau nei nustatyta sprendime.Neteisingos teismo išvados dalyje dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2080 Eur. vertės pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, jo nedalijimo pagal įstatymą. Minėtas turtas įgytas šalių santuokos metu 2006-04-19d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (t.l, b. l. 12-13 ) taip pat turėjo būti dalijamas pagal bendrosios jungtinės santuokinių turto padalijimo taisykles. Ieškovė nepateikė ir teismas nepareikalavo jos reikalavimams pagrįsti minėto turto įgijimo dokumentų, sutarties, įrodančios jos reikalavimų pagrįstumą ir šio sklypo rinkos vertę pagrindžiančių dokumentų.Teismas, išeidamas už ieškinio ribų ir nukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių, ieškovei priteisdamas 2/3 dalis ginčo buto su priklausiniais, ir priteisdamas ieškovei butą natūra, o atsakovui piniginę kompensaciją, tai padarė neteisingai ir nepagrįstai. Apie ketinimą išeiti už ieškinio ribų teismas privalėjo atsakovą įspėti, nes keitėsi ieškinio dalykas. Byloje nenustatytas teisminis pagrindas ir būtinumas išeiti už ieškovės ieškinio ribų. Todėl mano, kad byloje pažeidžiant CPK nuostatas 265 str. 2d., 376 str. nuostatas buvo be teisinio pagrindo išeita už ieškininių reikalavimų ribų.

27. Sprendime nurodytos aplinkybės - jog atsakovas nenakvoja namuose, tam tikrą laiką būna užsienyje, kurį laiką nedirbo, nuolat konfliktuoja su ieškove ir nepilnamete dukra yra nustatytos neteisingai ir teisiškai nereikšmingos. Tai, kad šeimos interesais du metus, iki 2008-06-21d. atsakovas dirbo Airijoje, net tuomet, kai šeima nebuvo iširusi, - teismas nepagrįstai pripažino atsakovui nepalankia aplinkybe ir tuo pagrindu nukrypo nuo lygių dalių dalinant turtą principo. Neatitinka tikrovės, protingų, objektyvių, teisingų įrodymų vertinimo kriterijų, kad atsakovas nedirbo ir dėl to ieškovė turi gauti didesnę turto dalį.

28. Mano, kad ginčo butą įmanoma padalyti ir juo naudotis natūra. Sutiko, kad didesnis kambarys atitektų ieškovei. Neprieštaravo, kad vaikai naudotųsi bet kuria jiems tinkama patalpa, joje nakvotų. Sprendžiant šiuos klausimus atsakovas nurodo, jog ieškojo kompromiso, siekė taikiai spręsti ginčijamus klausimus. Jokios valstybinės ar visuomeninės institucijos oficialiai nenustatė atsakovo antivisuomeninio elgesio šeimoje, konfliktų namų aplinkoje, atsakovo nebaudė ir netaikė administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Todėl mano, kad teismo išvados dėl įtampos ir konfliktų namuose, atsakovo kaltės neatitinka tikrovės ir byloje esančių įrodymų.

29. Ginčo butas yra dalus. Atsakovo netenkina kompensacija už buto dalį bei jos mokėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Atsakovas (apeliantas) D. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje, kuria šalių D. M. ir L. M. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CM skyriuje, nutraukta dėl atsakovo (apelianto) kaltės. Taip pat atsakovas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalims priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto ( dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) ir ūkinių pastatų dalies) padalijimo, turto padalijimo būdo, dalintino turto vertės nustatymo. Ieškovė pirmos instancijos teismo sprendimo neskundžia.

37.Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinė byla ginčijamoje dalyje (santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimas) perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių nepilnametės dukros M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo paliekamas nepakeistas.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė - tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmos instancijos teismas iš ieškovės, liudytojų V. S. (ieškovės sesers) bei liudytojos N. J. paaiškinimų sprendė, jog pakanka įrodymų nustatyti atsakovo neištikimybės ieškovei faktą. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu negyvena kartu jau aštuonis metus. Todėl pagrįsti apelianto argumentai, kad neteisingai buvo įvertinti šalių tarpusavio santykiai jau vien dėl to, kad nebuvo nustatytas ginčui svarbus faktinis santuokos iširimo momentas, o teismas vertino šalių santykius jau po faktinio šeimos iširimo.Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pats atsakovas, pateikdamas savo įrodymus, patvirtino, kad atsakovas yra kaltas dėl pastoviai šeimoje kylančios įtampos, kurios pasėkoje ir iširo šeima. Sutuoktinio kaltei konstatuoti turi būti nustatyti konkretūs atsakovo pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas priešieškinyje nurodė konfliktų šeimoje priežastis, tačiau teismas dėl atsakovo argumentų ginčijamame sprendime nepasisakė. Nei ieškovė, nei liudytojai nenurodė įtampos ir konfliktų šeimoje priežasčių, todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas atsakovo kaltę nustatė nesant tam pakankamo pagrindo.Ginčijamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo, nes priešieškinyje pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši teismo išvada dėl sutuoktinio kaltės nustatymo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apylinkės teismo išvada dėl atsakovo kaltės pripažinimo yra bendro pobūdžio teiginys, padaryta neišsiaiškinus faktų, aplinkybių, kuriuos atsakovas pripažįsta kaip savo kaltę dėl šeimos iširimo. Pažymėtina, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo kaip sutuoktinio pareigų nesilaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas nustatydamas sutuoktinio ( sutuoktinių) kaltę dėl šeimos iširimo turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas atsakovo nurodytų priešieškinyje aplinkybių ir faktų, sprendžiant dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo, netyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl atsakovo kaltės neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalinimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu prašė santuokoje įgytą turtą – butą ir ūkinius pastatus padalinti natūra. Teismas ginčo butą ir ūkinius pastatus natūra priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė piniginę kompensaciją 1/3 buto ir 11/100 dalių ūkio pastato vertės. Piniginę kompensaciją atsakovui ( 6152,9 Eur) už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį teismas paskaičiavo, vadovaujantis VĮ Registrų centro nurodyta ginčo turto verte ( buto – 18 400 €, 11/100 dalių ūkinio pastato – 304,70€ ). LR CK 3.119 str. imperatyviai nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šia imperatyvia įstatymo nuostata pirmos instancijos teismas, priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją, nesivadovavo. Kadangi šalių reikalavimai buvo pareikšti dėl ginčo turto padalijimo būdo natūra, tai poreikis atsakovui teikti įrodymus dėl ginčo turto vertės atsirado tik po pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovui už jam teismo nustatytą turto dalį priteista piniginė kompensacija. Kadangi byla dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto rašytinio įrodymo – buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo, kurį 2016-05-11 dienai atliko UAB „LNT“. Šalių prašymu dalintino turto rinkos vertei nustatyti gali būti skiriama teismo ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas ( dviejų kambarių butas) negali būti dalinamas natūra. Parenkant turto padalijimo būdą teismas nėra griežtai saistomas pareikštų reikalavimų, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Pažymėtina, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti sudarytas turto balansas – pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas ( CK 3.118 str.1 d.). Ginčijamu sprendimu pirmos instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2080 Eur vertės, yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovas priešieškiniu šio žemės sklypo dalinti kaip santuokoje įgytą turtą neprašė. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia reikalavimą, kurio nebuvo pareiškęs pirmos instancijos teisme. Tačiau įstatymas įpareigoja teismą sudaryti turto balansą ir šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą ar minėtas žemės sklypas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ar asmeninė ieškovės nuosavybė, teismas turėtų pareikalauti iš Panevėžio m. 3-ojo notaro biuro notarės V. Pupkienės visus dokumentus dėl ginčo sklypo įsigijimo, tuo labiau, kad ginčo sklypas buvo įsigytas 2006-04-19 , t.y. santuokos metu.Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Įvertinusi tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir turto padalijimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.