Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. balandžio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016-02-11 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-1278 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu (b.l. 29) atsakovas vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo pateikti socialinės paramos bylos kopijas, kadangi pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Taip pat atsisakyta pateikti pareiškėjos dukros D.B. bylos kopiją, motyvuojant tuo, jog ji nėra bendrai gyvenantis asmuo, o Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato pareigą savivaldybės administracijai užtikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų duomenų konfidencialumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptaranavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

Dėl 2016 02 11 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-1278

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Šioje normoje patvirtinama tiek res judicata principo reikšmė, tiek galutinio administracinio sprendimo, kurio peržiūrėjimas nesant pagrindo prieštarautų teisėtumo principui, reikšmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013).Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokios taisyklės buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Teismui vertinant, ar pagrįstai pareiškėjos kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostata dėl kreipimosi tapatumo, tikrinama, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015 LVAT yra pažymėjęs, kad tam tikrų institucijų teisės aiškinimo aktai negali būti laikomi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, kadangi šie raštai tėra tam tikrų institucijų teisės aiškinimo aktai, jų nuomonė, kurie nesudaro teisinio pagrindo jų laikyti naujais duomenimis. Teisę aiškina teismas, todėl atsižvelgti į kitų institucijų pateiktus išaiškinimus atitinkamų teisės normų aiškinimo klausimais teismui neprivaloma (2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015).

Teisėjų kolegijos manymu, toks aiškinimas yra aktualus ir sprendžiant dėl kitų institucijų teisės aiškinimo aktų reikšmės viešojo administravimo subjekto priimtiems, įsiteisėjusiems administracinės procedūroms sprendimams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos nurodytų teisės aktų nuostatos. Taisyklių 41.2 p. numato, jog į prašymą teikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (Taisyklių 44 p.).

Šios bylos nagrinėjimui yra aktualūs Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis, kuris numato, kad Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją suteikti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat 16 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (1 p.) arba tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos (3 p.); Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 bei 41 punktai, kurie numato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.2 p.); prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (12 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pagrįstai 2016-02-11 sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-1278, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo pateikti socialinės paramos bylos kopijas, kadangi pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Pareiškėja 2015 09 11 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl asmens bylos Nr. 72222 kopijų išdavimo (b.l. 39). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015 09 29 sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7700 atsisakė išduoti dokumentų kopijas, vadovaudamsis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 18 straipsnio 4 dalimi, nes pagal pareiškėjos prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (b.l. 38). Pareiškėja šio sprendimo neskundė, o 2015 10 15 pateikė analogiško pobūdžio prašymą pakartotinai (b.l. 37). Atsakovas 2015 10 30 sprendimu nr. (23.27.)-SP13-8676 atsisakė prašymą tenkinti, nurodydamas, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniu sprendimu (b.l. 36). Šis sprendimas įstatymu nustyta tvarka neskųstas.

Įvertinus ginčijamo administracinio akto turinį, konstatuotina, jog jis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Laikytina, kad ginčijamas atsakovo 2016-02-11 sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-1278 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl neturtinės žalos ir palūkanų

LR ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. numato, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. LR Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK nustatyta tvarka Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. atsakovas neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Netenkintinas pareiškėjos reikalavimas dėl 5000 eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, kadangi byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. CK 6.271 straipsnyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad viešoji atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atveju atsiranda esant trim civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl neturtinė žala bei palūkanos nepriteistini.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.