Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei, atsakovės atstovei Austėjai Kurapkaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2010 lapkričio 9 d. iki 2011 sausio 26 d. Agentūra neteisėtai išmokėjo G. Č. 102 034,75 Lt. Jeigu Agentūra būtų tinkamai vykdžiusi antstolio Patvarkymą, UAB „Baltic Agro" būtų atitiekę: pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 613,65 Lt; pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 617,93 Lt (iš viso – 23 231,58 Lt). Šia suma UAB „Baltic Agro" vertina patirtą žalą, t.y. dėl Agentūros neteisėtų veiksmų negautas pajamas.

Agentūra taip pažeidė Civilinio proceso kodekso (CPK) 585 str. 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė. Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.249 str. 1 dalį dėl Agentūros neteisėtų veiksmų pareiškėja negavo 23 231,58 Lt pajamų. UAB „Baltic Agro" patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Agentūros neteisėtais veiksmais, kaip tai yra numatyta CK 6.247 straipsnyje. Tad yra visos CK numatytos sąlygos Agentūros atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė (b.l. 1-4).

Paaiškina, kad Agentūra neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir veikė pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. G. Č. 2010 m. birželio 7 d. pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už 2010 m. (toliau - Paraiška). Paraiškoje G. Č. nurodė banko sąskaitą, į kurią Agentūra turėtų pervesti paramą pagal Paraišką. Tuo metu, kai G. Č. buvo išmokėtos išmokos, taisyklės, leidžiančios nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę paramą, nebuvo nustatytos teisės aktuose, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje. Agentūra vadovavosi CK 6.476 straipsniu, Europos Komisijos 2006 m. birželio 21 d. reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 „Dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo“ taisyklėmis, pagal kurias Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui ar jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Teisės aktuose nenumatyta galimybė tiesiogines ir kompensacines išmokas, skirtas paramos gavėjui, pervesti jo kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Atsisakydama išmokėti paramą G. Č., Agentūra būtų pažeidusi šiuos teisės aktus, todėl kitaip elgtis Agentūra negalėjo.

Kadangi Agentūra veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nėra pagrindo konstatuoti Agentūros neteisėtus veiksmus. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tai, kad parama buvo išmokėta ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į Paraiškoje nurodytą sąskaitą, neįrodo, kad Agentūra veikė neteisėtai. Teismų praktika šiuo klausimu nevienoda. Teisės taikymo taisyklė, jog Agentūra privalo lėšas išmokėti ir antstoliui, buvo suformuota tik LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t.y. jau po to, kai parama G. Č. buvo išmokėta.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad išieškoti skolą iš skolininko G. Č. yra neįmanoma.

Antstoliui priėmus vykdyti vykdomuosius įrašus, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui G. Č. ir jis yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui. Agentūra šiuo atveju neturėjo pareigos vykdyti prievolių už G. Č., gi pareiškėja neįgijo teisės regreso būdu reikalauti iš Agentūros sumokėti antra tiek paramos pareiškėjai kaip žalą. Visiškai atsiskaityti su išieškotoju (-ais) yra skolininko pareiga, o Agentūra negali ir neturi prievolės tai padaryti už skolininką. Tai iš esmės įrodo, jog tarp Agentūros priimtų sprendimų išmokėti paramą G. Č. ir pareiškėjos deklaruojamos žalos nėra jokio priežastinio ryšio, nes skola nepadengta ne dėl Agentūros veiksmų ar neveikimo. Jeigu teismas ir pripažintų, jog žala buvo patirta, ji būtų sąlygota ne Agentūros, o G. Č. neteisėtų veiksmų ir nesąžiningumo (b.l. 18-20).

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad G. Č. Agentūrai 2010-06-07 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (b.l. 22-25).

Agentūra pagal Paraišką G. Č. 2010-12-29 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) išmokėjo 19 687,80 Lt tiesioginių išmokų (b.l. 28), o 2011-01-26 - 82 346,95 Lt tiesioginių išmokų (b.l. 27).

Antstolis M. P. Agentūrai 2010-11-09 išsiuntė patvarkymą, kuriuo, vykdydamas 2010-05-07 Kauno miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2247 dėl 79 799,55 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo UAB „Dojus Agro“ naudai, 2010-10-19 Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2570 dėl 20 650 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai, 2010-10-19 Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 113 905,49 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai iš skolininko G. Č. 3 eilės išieškotojams ir UAB „Baltic Agro“, areštavo 225 914,52 Lt sumą, taip pat ateityje būsiančias pinigines lėšas, esančias/ar būsiančias Agentūroje ir priklausančias išmokėti G. Č.. Vadovaudamasis CPK 689 str. 6 dalimi, areštuotas lėšas paprašė nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b.l. 29).

Agentūra 2010-11-16 raštu Nr. BR6-(2.30)-7886 atsakė į Patvarkymą, kad į ES ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimo nukreipti negali. Bet kokie veiksmai, susiję su išieškojimu iš paramos lėšų, yra negalimi. Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo teisių perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Todėl Agentūra paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai, neturi teisės pervesti antstoliams, kadangi tokie veiksmai prieštarauja ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Agentūra padarė išvadą, kad iš paramos lėšų išieškoti negalima. Toks išieškojimas prieštarautų CK 6.476 str., todėl Agentūra paprašė antstolio atšaukti Patvarkymą (b.l. 30).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (redakcija nuo 2007-05-20) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Tad Agentūros ir ūkininko G. Č. santykiai, susiklostę dėl valstybės paramos jam suteikimo, mokėjimo, kontrolės ir pan., yra administraciniai teisiniai santykiai viešojo administravimo srityje.

Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia prisiteisti turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą ir teigia, kad nuostolius patyrė dėl to, kad Agentūra atsisakė vykdyti antstolio nurodymus - areštuotas G. Č. skirtas ES paramos lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčas kyla ne dėl Agentūros veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių vykdomojo rašto vykdymo procese, gi tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini pagal civilinės teisės bei proceso normas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 punktą teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1d. 2 punktu, teisėja

n u ta r ė:

administracinę bylą Nr. I-1402-121/2013 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.